Saulėtą rugsėjo antradienį laidos „Labas rytas, Lietuva“ vedėjas Kristupas Naraškevičius susituokė su mylimąja Karolina.
„Itin vertindami brangų laiką su pačiais artimiausiais žmonėmis, kurio dabar taip trūksta, pasirinkome uždarą ceremoniją – tik su savo šeimų nariais“, – apie šventę portalui LRT.lt sakė Kristupas.
Jis atskleidė, kad po ceremonijos jaunavedžių laukė trumpas pasivaikščiojimas juodu su Karolina pakerėjusioje sostinės vietoje, čia ir buvo įamžintos šventės akimirkos šeimos albumui. „Nusprendę nebėgti fotomaratono, pasirinkome mums ypatingą ir, regis, vis dar nedaugelio atrastą vietą – Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodą ir Vlado Vildžiūno galeriją, akį iškart patraukiančią išskirtiniu šlaitiniu stogu ir Barboros Radvilaitės skulptūra priešaky“, – sakė K. Naraškevičius.
Jis prisipažino, kad jiedu su mylimąja pirmąsyk ten atsidūrė kiek atsitiktinai – norėjo aplankyti pažįstamo tapytojo parodą. „Atvykę kaip sužavėti vaikai ėmėme klaidžioti atidarytame, bet, regis, tuščiame dideliame name. Sraigtiniai laiptai vedė prie iš už kampo vis išnyrančių autentiškų dailininko, skulptoriaus, fotomenininko Vlado Vildžiūno ir grafikės, iliustratorės Marijos Ladigaitės-Vildžiūnienės darbų, o erdves glostanti šviesa ir sodo, esančio greta vienos iš sostinės arterijų, ramybė įsirėžė ilgam.
Kiek vėliau pasidomėję sužinojome, kad sovietmečiu ši vieta menininkams buvo tam tikra užuovėja. Užuovėja laisviems pokalbiams, meniniams eksperimentams. Išgirdome apie pono Vlado kūrybinį ir apskritai gyvenimo užnugarį – idėjomis, profesiniais patarimais ar paprasčiausia praktine pagalba kūrybiniame procese besidalijusią ponią Mariją, apie sėkmę ir išsipildymą, už kurių – ne vienas, o du žmonės. Neslėpsiu – kažką priminė“, – šypsojosi Kristupas.
„Ir meno, ir netikėtų erdvių sukelta nuostaba, tykus oras ir besąlygiškas, pasiaukojamas palaikymas – greitai supratome, kad tai truputį tinka ir mums. Kitą kartą čia lankėmės jau norėdami pasikalbėti apie vestuves ir buvome labai šiltai priimti“, – pasakojo jis.
Galiausiai šventė pratęsta su artimiausiais draugais. „Vakare – pokalbiai su bičiuliais ir saikingi šokiai. Šokiai, bet saikingi, mieste!“ – šyptelėjo laimingas jaunikis.
