„Skaitydamas keliauju“, – sako Vytaras Radzevičius. Žurnalistas keliauja ne tik po tolimus pasaulio kraštus, bet ir po Lietuvos istorijos tarpsnius. LRT.lt laidoje „Bukinistai“ V. Radzevičius pristato mylimiausių knygų arsenalą, tarp jų – Lietuvos partizanų prisiminimai, dienoraščiai ir tarpukario istorijos įvykius įprasminanti literatūra.
„Vaikystėje, paauglystėje ir jaunystėje skaitydavau iki išprotėjimo. Mama bardavo, jei skaitydamas valgydavau, ji juokaudavo, kad pietums man galėdavo pakišti bet ką“, – LRT.lt laidoje pasakoja V. Radzevičius.
Kalbėdamas apie Lietuvos istoriją menančias knygas, V. Radzevičius išskiria patrioto sąvoką. Anot jo, patriotizmas nebūtinai reiškia tik narsą ar atsidavimą šaliai, patriotizmas yra tapatybės dalis.
„Patrioto sąvoka gali atrodyti bravūriška ir paradinė (...). Tai yra mūsų tapatybė, tu esi lietuvis, Lietuvos žmogus, visą tai, kas yra aplinkui: kas buvo praeityje ir kas bus ateityje, yra sava ir telpa į patriotiškumo sąvoką“, – samprotauja žurnalistas.
V. Radzevičius pasakoja nemažai laiko praleidžiantis gilindamasis į Lietuvos praeitį ir ieškodamas istorijos slėpinių. Vienas iš jų, anot žurnalisto, yra tarpukaris.
„Man ypač įdomi tarpukario Lietuva, turiu aistrą tam laikotarpiui, nes jis nuo mūsų buvo slepiamas po devyniais užraktais. Pradedant tarpukario spauda, knygomis, autoriais, istorijomis – man smalsu sužinoti apie to laiko kasdienybę, o ne to laiko pompastiką. Visiems patariu ne tik skaityti, bet ir klausinėti vyresnių giminių ar senelių“, – priduria jis.
V. Radzevičius užsimena apie dar vieną istorijos slėpinį – kapitono Dariaus biografiją, aprašytą Petro Jurgėlos knygoje „Sparnuoti lietuviai Darius ir Girėnas“.
„Dažnai nutylime, kad Darius ir Girėnas nebuvo šventieji angelai. Kapitonas Darius 1926 m. dalyvavo valstybės perversme, buvo vienas iš aviacijos karininkų, su pistoletais įbėgusių į seimą ir jį išvaikiusių. P. Jurgėlos knygoje „Sparnuoti lietuviai Darius ir Girėnas“ aprašytas Dariaus motyvas – kadangi buvo auklėtas demokratiškos šalies, JAV, jis suprato, kad tai yra neteisinga, tačiau nematė kitos išeities“, – sako V. Radzevičius.
Be tarpukario istorijos, V. Radzevičius domisi ir partizanų literatūra. Didžiausią įspūdį žurnalistui paliko Broniaus Krivicko raštai, Aukštaitijos partizanų prisiminimai ir Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštis.
„Žvarbią rudens naktį išeinu į Dzūkijos miškus ir man iškart kyla klausimas: kaip tokiomis sąlygomis kažkas galėjo išgyventi po žeme. Drėgmė, šaltis, maisto trūkumas – mes dar nesame įvertinę, kaip sunkiai jie gyveno“, – įžvalgomis dalijasi knygų mėgėjas.
Parengė Emilija Balcerytė
Viso pokalbio klausykite čia:
