Marijonas turi žurnalisto diplomą, bet žurnalistu dirbo labai mažai. Dar mokėsi politologijos, bet diplomo negavo – baigiamojo darbo neparašė. Jis tebėra labai populiarus, nors, sako, būna tokių koncertų, kai nepasiseka, yra net stabdęs koncertą, nes... prarado balsą. Apie sūnų pasakoja mielai, o štai koks sužadėtuvių, paskelbtų prieš trejus metus, tęsinys? „Negaliu to afišuoti“, – LRT RADIJO laidoje „Pas Nemirą“ trumpai nukerta gerai visiems žinomas dainininkas, televizijos veidas Marijonas Mikutavičius.
Marijonas juokiasi, kad nors rinkosi studijuoti žurnalistiką, šios profesijos niekada nemėgo. Žinomas dainininkas žurnalisto duonos paragavo tik studijų metu, o po diplomo niekada įgytomis žiniomis nepasinaudojo.
„Niekam nebuvau gabus, tai tokiems žmonėms žurnalistika yra priebėga, – juokiasi M. Mikutavičius. – Akivaizdu, kad inžinierius ar atominės fizikos Nobelio premijos laureatas iš manęs tikrai nebūtų išėjęs. O štai žurnalistika atrodė skirta būtent tokiems avantiūristams ir žmonėms be vietos. Vis dėlto kažkiek dirbau tą žurnalistinį darbą. Visada įsivaizdavau, kad turėčiau dirbti spaudoje.
Gražiausias mano sapnas buvo, kad būsiu analitinių rašinių rašytojas, kuris kovos su korupcija, išviešins pedofilus ir parašys rašinį, nuskambėsiantį per visą pasaulį. Dar tą rašinį „The Times“ išspausdins. Užmojai buvo neblogi, bet staiga, pasitrynęs, supratau, kad greičiausiai to pasiekti nepavyks, bent jau Lietuvos mastu, ir tada nupėdinau į kitą pusę. Toks buvo tas mano flirtavimas su žurnalistika. Dirbau truputį „Lietuvos ryte“. Atpyliau ten dvejus metus.“
Staiga tave parodo per teliką ir bum – tave visi pažįsta gatvėje ir visiems pasidarai reikalingas.
Gyvendamas, kaip pats sako, plevėsos rokenrolisto gyvenimą, Marijonas, būdamas 35-erių, suprato bunkantis ir pasirinko politologijos studijas. „Negavau jokio spyrio į užpakalį, – atsimena pašnekovas, – tiesiog vegetavau ir plaukiau pasroviui.“
„Tuomet ieškojau iššūkių. Su draugu Bilu nusprendėme stoti į TSPMI. Stojom ten dar ir dėl to, kad tuomet ten įstoti buvo nesvietiškai lengva. Nebuvo aukštų balų ir nereikėjo ypatingų egzaminų. Buvo tik kažkoks rašinys. Esu patenkintas tokiu pasirinkimu. Man ten šiek tiek davė per galvą – supratau, kad nesu toks protingas, kaip maniau. Ten susipažinau su visai kita gyvenimo puse ir pamačiau daug protingų ir šaunių jaunų žmonių.
Visi ten buvo 10–15 metų jaunesni. Buvo šaunu ten pasitrinti ir tai mane paskatino domėtis politika ir toliau. Diplomo negavau, nes neperlipau paskutinio laiptelio – neparašiau magistro darbo. Susigalvojau labai ambicingą temą, į ją įsinarpliojau ir supratau, kad nieko joje nepatempiu. O tiesą sakant – tingėjau. Galiausiai nuleidau rankas. Taip viskas ir baigėsi“, – prisiminimais apie politologijos studijas dalinasi Marijonas.
Bendrine pavarde Lietuvos padangėje turbūt tapau dėl hito „Trys milijonai“.
Populiarumo spinduliuose Marijonas pradėjo šildytis pakliuvęs į televiziją. Kauno rajone, Lapėse veikusiame „LitPoliinter“ televizijos kanale jis, kartu su Martynu Starkumi ir Sauliumi Urbonavičiumi-Samu, vedė legenda tapusią muzikinę laidą „Tangomanija“.
„Tai buvo toks gaivališkas televizijos kanalas. Vos tik parodė pora laidų ir aš staiga suvokiau, kiek nedaug gyvenime reikia. Viešpatie, aš bandžiau darbintis radijuje – manęs nepriėmė, bandžiau darbintis dienraštyje – manęs nepriėmė, bandžiau rašyti dainas, kurias žinojo gal tik penkiolika žmonių... Staiga tave parodo per teliką ir bum – tave visi pažįsta gatvėje ir visiems pasidarai reikalingas. Kažkuria prasme mane tai liūdino, bet kažkuria prasme ir darėsi smalsu – o kiek tai tęsis? Pažaidžiam tą žaidimą! Išėjo taip, kad jau esu senas, bet vis dar kažkur trinuosi“, – juokiasi legendinės „Tangomanijos“ vedėjas.
Lietuvoje nėra įprasta atšaukti koncertus. Tu turi mirti, kad neįvyktų koncertas.
Nepaisant to, kad „Tangomanija“ padarė Marijoną atpažįstamą gatvėje, tikroji šlovė atėjo lydima muzikos akordų ir prikimusio pašnekovo balso. Ir ne su grupe „Bovy“, o 2000-aisiais Sidnėjaus Olimpinėms žaidynėms skirtu himnu, kurio priedainį ir šiandien bene kiekvienas save gerbiantis lietuvis sutrauktų nemirktelėjęs.
Taip pat skaitykite
„Bendrine pavarde Lietuvos padangėje turbūt tapau dėl hito „Trys milijonai“. Buvau neatsiejama tos dainos dalis. Ta daina tarsi įcementavo mano vardą visų pasąmonėje. Tuo aš ir naudojuosi iki šiol, – Nemirą prajuokina M. Mikutavičius. – Pėdsaką jau palikau, galėčiau jau ir nieko nedaryti, bet vis pabundu ir save užvedu naujoms motyvacijoms.“
Koncertai, prisipažįsta Marijonas, nėra tik džiaugsmas ir grožis. Populiarumu nesiskundžiantis dainininkas prisipažįsta į sceną visada žengiantis ir su tam tikra baime.
„Ne tik apie save kalbu, esu bendravęs ir su kitais atlikėjais. Koncertai ir lipimas į sceną trenkia per psichologiją. Yra baimės, ar tu esi reikalingas, ar tavęs ateis kas nors klausyti, ar esi svarbus. Nuo tavęs daug kas priklauso, juk nesi vienas. Nuo dainininko priklauso ir grupės muzikantų, vadybininkų sėkmė. Vadybininkai pradės šnairuoti, jei nesurinksi į koncertą pakankamai žmonių. Yra mašina žmonių, kurie, be jokios abejonės, su tavimi susisaistę. Taip, po velniais, tu nori būti sėkmingas, nenori susimauti, nenori, kad tau nesisektų gyvenime.
Žiūriu į kai kuriuos žmones ir galvoju, kad jie nei gimdo, nei serga, nei valgo – jie ten amžinai.
Esi laimingas, matydamas prasmę, ir tol, kol dar viskas važiuoja. Andrius Mamontovas kažkada sakė, kad gros net ir vienam žmogui, jeigu jis jo klausys. Aš pagalvojau: „Po velniais! Nė velnio negrosiu vienam žmogui!“ Aš kur kas mažiau nei jis myliu muziką. Man turi būti šurmulys, įvykis. Jei to nevyksta, vadinasi, esi nereikalingas ir būk malonus užsiimti kitais reikalais. Tai kol tau sekasi, jaudiniesi dėl to, jaudiniesi, ir, žinoma, patiri nuopuolių“, – dėsto M. Mikutavičius.
Žymus dainininkas neslepia, kad kartais jaudulys dėl galimos nesėkmės išsipildo. Tik ne dėl žiūrovų skaičiaus – buvo atvejų, kai Marijoną nuvylė balsas.
„Kelis kartus esu nutraukęs koncertą, nes negalėjau padainuoti, – garsiai sako Marijonas. – Atlieki penkias dainas ir suvoki, kad viskas – taip tęstis daugiau nebegali. Dažniausiai taip įvyksta dėl neišsigydytos ligos. Lietuvoje nėra įprasta atšaukti koncertus. Tu turi mirti, kad neįvyktų koncertas. Nėra net pasiteisinimo, kad tu sergi ar kas nors kito tau nutiko.
Andrius Mamontovas kažkada sakė, kad gros net ir vienam žmogui, jeigu jis jo klausys. Aš pagalvojau: „Po velniais! Nė velnio negrosiu vienam žmogui!“
Tas pats ir televizijoje. Žiūriu į kai kuriuos žmones ir galvoju, kad jie nei gimdo, nei serga, nei valgo – jie ten amžinai. Tai yra profesionalumas. O dėl neįvykusių koncertų jautiesi kaltas, nes žmonės sumokėjo pinigus. Žinoma, grąžini juos, bet vis tiek jautiesi šūdinai ir siaubingai. Dėl to, artėjant koncertams, visada bijai tų feilų. Tai dar viena priežastis panikuoti, nes tu nenori, kad taip dar kartą pasikartotų.“
Marijonas kiek juokaudamas džiaugiasi, kad dėl lietuvių santūrumo išgyventi garsiam žmogui mūsų krašte yra nepalyginamai lengviau nei, pavyzdžiui, už Atlanto. Laidos svečias sako neretai net suprantantis Amerikos žvaigždžių uždarumą, aroganciją ir klystkelius.
Bent jau Majui mama yra numeris vienas. Aš esu jam tas antrasis žmogus.
„Kai skaitai jų biografijas, supranti, kad žmogus tiesiog nėra išmokytas pakelti tokį didelį dėmesio srautą. Tikrai jiems sunku su tuo tvarkytis. Pas mus yra kur kas paprasčiau – petimi stumtels tas, kuris tavęs nemėgsta, ar nusišypsos pardavėja dešros skyriuje. Ir tiek žinių“, – šypsosi Lietuvos muzikos žvaigždė.
Marijono sūnui Majui jau aštuoneri. Geriausius bruožus, juokiasi pašnekovas, vaikas paveldėjo iš tėčio.
Pas mus yra kur kas paprasčiau – petimi stumtels tas, kuris tavęs nemėgsta, ar nusišypsos pardavėja dešros skyriuje. Ir tiek žinių.
„O jei rimtai, tai jis iš manęs paveldėjo nekantrumą, tai varo iš proto. Aš irgi esu labai nekantrus. Mane varo iš proto, jei reikia kažką knibinėti ir dar nesiseka, – prisipažįsta dainininkas. – Žinoma, jis turi ir mamos bruožų. Bent jau Majui mama yra numeris vienas. Aš esu jam tas antrasis žmogus.“
Pasak Marijono, su sūnaus mama Ieva jiedu Majaus niekada neaugino po tėčio šlovės spinduliais. Laidos svečias taip pat tikina, kad niekada sūnui ir savo muzikos nebruko klausytis.
Aš kaip tik laimingas ir norėčiau, kad jo vaikystė kuo ilgiau būtų nesugadinta geros ar blogos tėvo šlovės.
„Jis, be jokios abejonės, yra buvęs mano koncertuose ir yra pasakęs, kad esu geriausias dainininkas pasaulyje, bet, tiesą sakant, mano gyvenimo liūdesiui, jis mėgsta visai kitokią muziką. Niekada nebandžiau, kad jis augtų matydamas manyje kažkokį pavyzdį ar autoritetą, į kurį reikėtų lygiuotis.
Aš kaip tik laimingas ir norėčiau, kad jo vaikystė kuo ilgiau būtų nesugadinta geros ar blogos tėvo šlovės. Kuo ilgiau mano šešėlis bus nuošaly nuo jo ir jo viešos erdvės, tuo bus tik geriau“, – įsitikinęs Marijonas, sūnų pratinantis prie futbolo ir žvejybos – mėgstamiausių dainininko veiklų.
Jis, be jokios abejonės, yra buvęs mano koncertuose ir yra pasakęs, kad esu geriausias dainininkas pasaulyje, bet, tiesą sakant, mano gyvenimo liūdesiui, jis mėgsta visai kitokią muziką.
Beveik prieš trejus metus – 2021-ųjų vasarą – Marijonas ryžosi svarbiam gyvenimo žingsniui. Muzikantas, laidų vedėjas pasipiršo ilgametei širdies draugei, sūnaus mamai Ievai Daugirdaitei. Nors žinoma dizainerė savo mylimam vyrui atsakė „Taip“, vestuvės vis dar neįvyko. Paklaustas, ar ką nors žino apie vestuvių datą, dainininkas nedaugžodžiaudamas išsisuko.
„Aš negaliu to afišuoti. Ar aš pats žinau, kada jos bus? Hm, taip, apytiksliai...“ – sako žinomas dainininkas, televizijos laidų vedėjas Marijonas Mikutavičius, visiems savo gerbėjams linkintis gero pavasario.
Visas nuotaikingas pokalbis su Marijonu – laidos „Pas Nemirą“ radiotekos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius
