LRT TELEVIZIJOS laidoje „Mano pasas meluoja“ apsilankiusi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro biochemikė daktarė Miglė Tomkuvienė gerų žinių turi jaunajai kartai. „[...] dabartiniai vaikai yra gimę tokiais laikais, kad kol jie sulauks, tarkim, 70-80 metų, medicinos technologijos jau bus tokios išsivysčiusios, kad leis jiems pasiekti ir 150 metų gyvenimo trukmę“, – sako ji.
Ar galime ką nors nuveikti, padaryti, kad šiandien kiekvienas mūsų galėtų kokybiškai, sveikai ir energingai nugyventi šimtą metų? Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) biochemikė daktarė Miglė Tomkuvienė tvirtina, kad tikrai galime!
„Kiekvienas pradėti veikti ta linkme galime jau nuo dabar, nuo pirmos minutės, kad gyventumėme ilgiau ir sveikiau. Tikrai negaliu kiekvienam pažadėti šimto metų, bet ką jau dabar žinome, kad kiekvieni nugyventi metai jums prideda dar didesnę gyvenimo trukmės tikimybę į ateitį.
Medicina nuolat vystosi, tad kuo ilgiau gyvename, tuo galime ir tikėtis ilgiau išgyventi ateityje. Pats žmogus taip pat labai daug ką gali nuveikti: rūpintis savo kūnu, sveikata, sveikai gyventi, maitintis ir džiaugtis gyvenimu“, – sako daktarė M. Tomkuvienė.
Ilgaamžiškumas dalinai priklauso nuo genų. Tačiau, patikina biochemikė, tik apie 10-20 proc. priklauso nuo to, ką žmogus genetiškai gauna iš savo protėvių.
„O visa kita priklauso nuo to, kaip gyveni. Žinoma, priklauso ir nuo aplinkos, – akcentuoja VU GMC daktarė. – Mokslininkai dabar ėmėsi tyrinėti šimtamečius ir aiškinasi, kas gi lemia, kad jie būtent kokybiškai nugyvena tokį ilgą amžių. Taip pat tiriama, kas padėtų tą aktyvų ir kokybišką gyvenimo tarpsnį prailginti. Taigi, bus labai įdomu pamatyti tų tyrimų rezultatus.“
Šiuo metu ilgiausiai išgyvenę žmonės yra sulaukę apie 120 metų. Mokslininkė teigia, kad jau greitai sulauksime tokios medicinos pažangos, kuri leis žmogui išgyventi 150 metų.
„Yra mokslininkų, kurie dabar jau sako, kad dabartiniai vaikai yra gimę tokiais laikais, jog kol jie sulauks, tarkim, 70-80 metų, medicinos technologijos jau bus tokios išsivysčiusios, kad leis jiems pasiekti ir 150 metų gyvenimo trukmę“, – intriguoja laidos viešnia.
Koks gi genas lemia žmogaus ilgaamžiškumą? Daktarė sako, kad šimtamečių ilgus gyvenimo metus lemia net ne vienas genas ir čia pat suprantamai paaiškina.
„Šimtamečiai turi tam tikrą sėkmingą genų rinkinį, kuris būtent ir leidžia jiems pasiekti tokį amžių. O su genais yra panašiai kaip su kortomis, – dėsto biochemikė. – Vieną kortų kaladę turi mama, o kitą – tėtis. Kortos sumaišomos, padalinamos per pusę ir taip žmogus atsitiktinai gauna naują genų kaladę. Taigi, nėra vieno geno, kuris lemtų ilgaamžiškumą. Jų yra žinoma keletas, pavyzdžiui, tokie, kurie lemia pozityvesnę cholesterolio apykaitą organizme arba DNR mutacijų efektyvesnius ištaisymus.
Manoma, kad šimto ir daugiau metų sulaukiantys žmonės tiesiog yra gavę labai laimingą genų kombinaciją. Jiems pasisekė. Tačiau yra ir kitos kombinacijos, kurios, pavyzdžiui, leidžia žmogui išgyventi iki 90 metų. Gimę su tomis kombinacijomis, mes tiesiog neturėtumėm elgtis taip, kad jas sugadintume.“
Dar įdomiau, kad žmogus, pasirodo, turi galimybę pasitikrinti, ar jame esti ilgaamžiškumo genų. Vis tik VU mokslininkė patikina, kad šimtaprocentinio atsakymo kol kas gauti dar negalima.
„Taip, visą savo genomą galima nuskaityti, visą seką. Galima ir pasitikrinti tuos genus, kurie pagal dabartines žinias yra siejami su ilgaamžiškumu. Kol kas nėra tokio šimtaprocentinio atsakymo, kad jeigu tam tikrą vieną geną turi, tai ir sulauksi (šimto ar daugiau metų – LRT.lt).
Svarbesni tų įvairių genų deriniai ir mes dar net ne visų genų funkcijas žmogaus organizme tiksliai žinome. Tai ir tų ilgaamžiškumą lemiančių genų visų nežinome. Taip pat daug ko nežinome ir apie tuos genus, kurie atvirkščiai – lemia trumpesnį gyvenimą“, – intriguojančiai dėsto Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro biochemikė daktarė Miglė Tomkuvienė.
Visas įdomus pokalbis su VU GMC biochemike daktare M. Tomkuviene – laidos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
