Šiemet Vėlinių žvakutės pirmą kartą bus degamos per pastaruosius metus iškeliavusioms iškilioms asmenybėms – politikams, visuomenininkams, akademikams, kultūros ir meno žmonėms, sportininkams ir pedagogams, palikusiems svarų indėlį Lietuvos visuomeniniame ir politiniame gyvenime. Portalas LRT.lt kviečia juos prisiminti.
Nuo praėjusių Vėlinių atsisveikinome su ne vienu ryškų pėdsaką palikusiu žmogumi. Apie juos šiandien primena jų paliktos mintys ir nuveikti darbai. Prisiminkime tuos, su kuriais atsisveikinome nuo praėjusių metų lapkričio 1-osios.
VIKTORAS MALINAUSKAS
Praėjusių metų lapkričio 12-ąją Anapilin iškeliavo legendinis dainininkas, ilgametis ansamblio „Žvaigždžių kvartetas“ narys Viktoras Malinauskas. Gerbėjų širdis jo dainos virpino ilgus dešimtmečius – pirmuosius žingsnius profesionalioje scenoje jis žengė dar 1969-aisiais su valstybiniu Filharmonijos instrumentiniu – vokaliniu ansambliu „Vilniaus aidai“. Išskirtiniu balso tembru išsiskyręs dainininkas įdainavo ir Baltaragio partiją pirmajame lietuviškame miuzikle „Velnio nuotaka“.
VINCENTAS KAZIMIERAS SVITOJUS
Legendinės Jungėnų kaimo kapelos „Gegužio žiedai“ vadovas mirė gruodį, sulaukęs 93-ejų. Ilgus metus dirbęs mokytoju, nuo 1991 m. jis tapo Jungėnų laisvalaikio salės kultūrinio darbo organizatoriumi. V. K. Svitojus buvo Jungėnų kaimo kapelos „Gegužio žiedai“ įkūrėjas ir vadovas, 30 metų garsinęs Kalvarijos kraštą liaudiška muzika ir dainomis. Su įkurta kapela daug koncertavo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Svarbus Vincento Kazimiero Svitojaus nuopelnas – aprašė visą kapelos istoriją ir veiklą knygoje „Vėl gegužio žiedai“.
ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS
Praėjusių metų gruodžio 6 d. šalies politinę bendruomenę pasiekė liūdna žinia – eidamas 75-uosius mirė buvęs Lietuvos premjeras Adolfas Šleževičius. Pastaraisiais metais A. Šleževičius buvo pasitraukęs iš aktyvios visuomeninės veiklos, grūmėsi su sunkia liga. A. Šleževičius 1993 m. kovo 10 d. ministro pirmininko poste pakeitė Bronislovą Lubį. Savo vadovavimo Vyriausybei laikotarpiu tęsė po nepriklausomybės paskelbimo pradėtas reformas su didesne orientacija į socialinę sferą, stengėsi palaikyti gerus santykius tiek su Vakarais, tiek su Rusija.
MIKALOJUS NOVIKAS
Eidamas 83-uosius metus gruodžio 11 d. mirė kompozitorius, pedagogas, vienas ryškiausių lietuviškos estrados kūrėjų Mikalojus Novikas. Jis yra pirmosios lietuviškos bosanovos autorius – daina „Pavasariška kelionė“ parašyta 1964 metais. Išraiškingai jo kūryboje skamba rumbos, sambos, tango ritmai, svingo ir džiazo muzikos elementai.
Daugelis autoriaus dainų – „Gera“, „Žalioj stotelėje“, „Putinai“, „Pėdos“, „Dar nežinia“ – vadinamos lietuviškos estradinės dainos aukso fondu. Ilgametę pedagoginę veiklą pradėjo 1960 m. Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, kur dėstė teorines disciplinas. 1985–1993 m. jai vadovavo, vėliau – 1993–1998 m. Vilniaus konservatorijos direktorius, 1968–1992 m. dėstytojas Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1990 m. kompozitoriui suteiktas nusipelnusio meno veikėjo garbės vardas. Nuo 1967 m. M. Novikas – Lietuvos kompozitorių sąjungos narys. 2001-aisiais buvo paskelbtas Metų geriausiu lengvosios muzikos kompozitoriumi.
MARIUS ZIBOLIS
Sausio 18-ąją miręs 48-erių golbolo rinktinės kapitonas dar ankstyvoje paauglystėje susižeidė akį ir tapo neregiu. Kaip tik tada, pakviestas žaisti golbolo, jis pradėjo įspūdingą, per tris dešimtmečius trukusią sportininko karjerą. Viename paskutinių savo interviu 2022 m. lapkričio pradžioje sportininkas dar buvo užsiminęs, kad svajoja sudalyvauti pasaulio čempionate ir pabandyti patekti į Paryžiaus olimpines žaidynes. M. Ziboliui nepavyko laimėti svarbiausio trofėjaus – paralimpinio aukso.
AGNĖ JAGELAVIČIŪTĖ
42-ejų nuomonės formuotoja, stilistė, knygų autorė mirė gruodžio 28-ąją. „Atrodo, kad visą gyvenimą kažkam ruošiesi, galvoji, kad būsi dar toks ar anoks, kad kažką padarysi, kad uždirbsi, o tada jau būsi savimi, bet gyvenimas ima ir pasibaigia“, – laidoje „Editos šou“ prieš keletą metų svarstė A. Jagelavičiūtė, kurios žodžiai šiandien skamba dar taikliau ir jautriau. Ją išgarsino dalyvavimas pirmajame lietuviškame realybės šou „Akvariumas“, vėliau ji dirbo televizijoje, 2015–2018 m. ėjo žurnalo „Aš Ikona“ vyriausiosios redaktorės pareigas, 2018–2021 m. dirbo stiliaus žurnalo „L`Officiel Lithuania“ vyriausiąja redaktore, buvo viena daugiausiai sekėjų turinčių nuomonės formuotojų.
DONATAS ČIŽAUSKAS
Muzikos pasaulį žinia apie 33-ejų atlikėjo ir grupės „2 Donatai“ nario mirtį apskriejo sausio 2-ąją. Jis išgarsėjo prieš devynerius metus, pasirodęs muzikiniame TV šou „Lietuvos balsas“. Su bendražygiu Donatu Balvočiumi D. Čižauskas subūrė duetą „2 Donatai“. Vėliau, 2016-aisiais, D. Balvočių grupėje pakeitė K. Akulavičius.
KOSTAS DEREŠKEVIČIUS
86-uosius metus ėjęs Lietuvos tapytojas, modernistas iškeliavo sausio 3-ąją. Jis buvo ilgametis Vilniaus dailės akademijos dėstytojas, profesorius, ėjęs dekano ir studijų prorektoriaus pareigas, grupės „24“ narys. Anot Vilniaus dailės akademijos kolegų, Lietuvos dailės istorijoje K. Dereškevičius išliks kaip vienas tapybos reformatorių.
VLADAS ČESIŪNAS
Olimpinis čempionas ir bene tituluočiausias Lietuvos baidarių ir kanojų sporto atstovas mirė sausio 16 d. būdamas 82-ejų. V. Česiūnas tapo 1972 metų Miuncheno olimpinių žaidynių čempionu. Kanojininkas taip pat iškovojo keturis pasaulio čempionato aukso medalius, po kartą pasidabino sidabru ir bronza.
Baigęs karjerą V. Česiūnas dirbo treneriu. 1973 ir 1974 metais V. Česiūnas tapo Lietuvos metų sportininku, 2000-siais jam įteiktas LTOK garbės ženklas. 1991 metais jam už nuopelnus skirtas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius.
Atletas savo karjerą pradėjo grįžęs iš karinės tarnybos, būdamas 24-ių metų. Nepaisant to, jis vis tiek pasiekė tai, apie ką svajoja kiekvienas profesionalus sportininkas. Apie jį sukurtas dokumentinis filmas „Vladas Česiūnas. Mediniu Irklu į auksą“.
VITALIJA KATUNSKYTĖ
Eidama 68-uosius sausio 18-ąją mirė atlikėja Vitalija Katunskytė. Scenoje išskirtinio balso tembro savininkė praleido daugiau kaip keturis dešimtmečius, 30 vasarų jos dainos skambėjo Palangos Basanavičiaus gatvėje esančiuose restoranuose. Moteris koncertuodavo ir su dukra Monika. V. Katunskytės muzikinę biografiją žymi ne vienas apdovanojimas, Šlagerių karalienės titulas, ne vienas išleistas muzikinis albumas.
GRIGORIJUS KANOVIČIUS
93-ejų rašytojas iškeliavo sausio 20-ąją Tel Avive. Dramaturgas, scenarijų autorius gimė 1929-aisiais Jonavoje, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui su šeima pasitraukė į Kazachstaną. Po karo grįžo ir apsigyveno Vilniuje, o nuo 1993-ųjų – Izraelyje. Paskutinį kartą Lietuvoje lankėsi prieš dešimt metų, neatvyko atsiimti ir 2014 metais jam skirtos Nacionalinės kultūros ir meno premijos.
SILVIJA SONDECKIENĖ
Violončelininkė, profesorė mirė sausio 21 d. eidama 81-uosius metus. Besimokydama konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), talentinga mergina muziką Mstislavą Rostropovičių ir jo klasę baigė su pagyrimu. „Dar studijų metais dėl talento ir darbštumo ji iškilo iki žymiausių savo kartos violončelininkų. Vėliau stebėjau jos augimą ir kaip muzikės, ir kaip pedagogės“, – vėliau sakė M. Rostropovičius.
1960 metais S. Sondeckienė tapo Lietuvos kamerinio orkestro kolektyvo nare ir čia pasiliko visam – griežė jame studijuodama Vilniaus konservatorijoje, baigusi Maskvos konservatoriją ir tapusi Lietuvos konservatorijos profesore. Derino koncertinę ir pedagoginę veiklą – buvo orkestro violončelių grupės koncertmeisterė. 1967 metais ji ištekėjo už dirigento Sauliaus Sondeckio.
STEFA NAVARDAITIENĖ
Vasarį eidama 93-uosius metus mirė kaimo kapelų varžytuvių „Grok, Jurgeli“ sumanytoja Stefa Navardaitienė. Kaip LRT TELEVIZIJOS laidai „Labas rytas, Lietuva“ yra pasakojusi S. Navardaitienė, būtent kapelų varžytuvės „Grok, Jurgeli!“ paliko bene žymiausią įspaudą jos gyvenime. Varžytuvėms ji vadovavo nuo pat pirmojo renginio 1969-aisiais. Anot S. Navardaitienės, į sales žiūrovai plūsdavo norėdami sovietmečiu išgirsti pasiilgtų lietuviškų dainų. Jas kartu su muzikantais traukdavo visa publika. „Neleisdavo kitai kapelai groti – plodavo ir plodavo žiūrovai. Suvaldyti tiesiog negalėjau“, – juokėsi S. Navardaitienė.
ANTANAS TERLECKAS
Vasario 16-osios naktį mirė disidentas Antanas Terleckas. 1945 m. vasarą jis buvo suimtas, apkaltintas priklausąs antisovietinei organizacijai, tačiau, neradus jokių įrodymų, buvo paleistas. Baigęs mokslus, A. Terleckas gavo paskyrimą į SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinį filialą dirbti kredito inspektoriumi. 1957 m. įstojo į Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto aspirantūrą (dabar doktorantūra), bet dėl savo veiklos, patriotizmo ir nesitaikymas su sovietine okupacija A. Terleckas tapo persekiojamu.
Atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę A. Terleckas dalyvavo politiniame gyvenime, komentavo politiką, rašė knygas, dalyvavo Seimo rinkimuose, o 2000 m. buvo išrinktas į Panevėžio miesto tarybą. Už savo veiklą jis ne kartą buvo apdovanotas: 1998 m. – 3-iojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, 2000 m. liepos 1 d. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2004 m. vasario 6 d. – Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi, 2009 m. – ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Karininko kryžiumi, 2013 m. – Laisvės premija, 2013 m. – Estijos Marijos žemės kryžiaus 3 klasės ordinu.
JONAS ŠIMĖNAS
Kovo 11-osios Akto signataras, buvęs ilgametis parlamentaras mirė kovo 15-ąją. Už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę J. Šimėnas apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.). Generalinė miškų urėdija jį apdovanojo „Auksinio ąžuolo lapo“ medaliu (2010 m.), už atsinaujinančios energetikos plėtrą Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas – Lietuvos energetikų garbės ženklu (2012 m.). Lietuvos Respublikos 100-mečio proga jis buvo apdovanotas Anykščių rajono savivaldybės „Šimtmečio anykštėno“ atminimo ženklu (2018 m.).
JONAS VALUCKAS
Kovą pasaulį paliko ilgametis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) solistas, tenoras Jonas Valuckas, teatrui atidavęs beveik 40 metų. LNOBT jis sukūrė per 100 vaidmenų: nuo Flavijaus (V. Bellini „Norma“), iki Gastono (G. Verdi „Traviata“) ir daugelį kitų. Su LNOBT gastroliavo Maskvos Didžiajame teatre, Čikagos lietuvių operoje, Vokietijos, Olandijos, Taivano teatruose, dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose Savonlinnoje, Verdi Busseto (Italija), Nottinghame, Švedijoje. Daug Jono Valucko įrašų yra sukaupta Lietuvos radijo ir televizijos fonduose.
NARSUTIS DUMBAUSKAS
Balandžio 14-ąją, eidamas 85-uosius metus mirė nusipelnęs dviračių sporto treneris Narsutis Dumbauskas. Klaipėdietis jaunystėje pats buvo dviratininkas, o vėliau tapo treneriu ir dirbo įvairiose sporto mokyklose. 2004 metais N. Dumbauskas buvo Lietuvos olimpinės dviračių sporto rinktinės vyriausiasis treneris.
N. Dumbauskas išugdė garsius Lietuvos dviratininkus, kaip Gintautą Umarą ir Artūrą Kasputį, 1988 metais laimėjusius Seulo olimpinių žaidynių auksą. Taip pat Joną Romanovą, Vasilijų Špundovą, Mindaugą Umarą ir Remigijų Lupeikį. 1995 m. N. Dumbauskui buvo įteiktas Gedimino ordino Komandoro kryžius, 2008 metais – Kūno kultūros ir sporto departamento 1 laipsnio ordinas su grandine „Už nuopelnus Lietuvos sportui“, taip pat LTOK „Olimpinė žvaigždė“.
ŠARŪNAS ŠLEKTAVIČIUS
Architektas, dizaineris, Vilniaus dailės akademijos (VDA) Senato pirmininkas, Dizaino katedros vedėjas doc. Šarūnas Šlektavičius iškeliavo balandžio 18-ąją. Nuo 2004 m. dirbdamas pedagogu jis ugdė dizainerius, garsinančius Lietuvą inovatyviais sprendimais. Jo vadovaujami VDA studentai yra tapę tarptautinio konkurso „Toyota Logistic Design Competion“ finalininkais, VDA organizuojamo nacionalinio konkurso „Jaunojo dizainerio prizas“ laimėtojais, sėkmingai įsilieję į dizaino darbo rinką, sukūrę savo prekės ženklus ir inovatyvius produktus.
ALGIMANTAS BALILIONIS
Amžinybėn vienas žinomiausių futbolo trenerių iškeliavo balandžio 18 d. 967-2014-aisiais buvo Panevėžio FM/FA treneris. Tarų jo išugdytų futbolininkų – S. Danisevičius, V. Liubšys, V. Laniauskas, A. Klimavičius, V. ir R. Šteinai, V. Urbonas ir daug kitų, žaidžiusių žinomose komandose.
MARKAS ZINGERIS
Rašytojo netekome balandžio 20-ąją. 1971–1976 m. jis dėstė filosofiją Kauno politechnikos institute ir Kauno medicinos institute, 1976–1987 m. dirbo Kauno istorijos muziejuje, 1987–1990 m. – Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Atsisakęs stoti į komunistų partiją buvo atleistas iš darbo ir pašalintas iš filosofijos aspirantūros. 1989–1990 m. buvo Kauno žydų draugijos pirmininkas, 1990–1992 m. – Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas. 1991–1995 metais dirbo savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ redakcijoje. 2005–2019 m. vadovavo Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui. M. Zingerio kūryba versta į anglų, švedų, prancūzų, vokiečių, italų, vengrų, lenkų kalbas, publikuota prozos bei poezijos rinktinėse Lietuvoje ir užsienyje (Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje, JAV, Švedijoje, Prancūzijoje ir kt.).
DALIA KUODYTĖ
Eidama 62-uosius metus balandžio 21-ąją mirė buvusi Seimo narė, istorikė, Varėnos mero patarėja, A. Ramanausko-Vanago premijos laureatė Dalia Kuodytė. 2022 m. gegužę už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę, istorinę atmintį, skiepijančią meilę ir ištikimybę Lietuvai D. Kuodytei skirta Varėnos rajono savivaldybės įsteigta Adolfo Ramanausko-Vanago premija.
RAMŪNAS TERLECKAS
Balandžio 22-ąją iškeliavo 53-ejų žurnalistas, „Verslo klasės“ vyriausiasis redaktorius Ramūnas Terleckas. R. Terleckas buvo ilgametis „Verslo žinių“ žurnalistas, žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius, taip pat rašė komentarus LRT RADIJUI ir portalui LRT.lt, šešerius metus vadovavo dienraščiui „Lietuvos žinios“.
AUDRIUS ALKAUSKAS
Eidamas 46-uosius metus gegužę mirė fizikas, pedagogas, visuomenininkas dr. Audrius Alkauskas. Jis buvo aktyvus ir produktyvus mokslininkas, kuris save sėkmingai išbandė įvairiose srityse – nuo optoelektronikos iki kvantinės fizikos. Jis neapsiribojo vien moksline veikla: domėjosi literatūra, filosofija, populiariąja ir klasikine muzika; pats rašė apsakymus ir kūrė dainas, dainavo chore, aktyviai sportavo, pasisakydavo visuomeninėmis temomis. Mokėjo anglų, rusų, prancūzų ir vokiečių kalbas.
Mokslininkas buvo žinomas viešojoje erdvėje ir vertinamas dėl savo išprusimo ir gebėjimo sudėtingus dalykus paaiškinti paprasta, vaizdžia kalba. Jis ne kartą yra davęs interviu žiniasklaidai, buvo nominuotas LRT 2020-ųjų metų apdovanojimuose „Metų atradimo“ nominacijoje už pasaulinį mokslinį atradimą – kvantinių emiterių prigimties nustatymą dvimačiuose puslaidininkiuose.
DAIVA RUDOKAITĖ
Aktorė mirė gegužę eidama 55-uosius. 1987–1991 m. mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, baigė vaidybos studijas. 1990 m. stažavosi Juilliardo meno mokykloje Niujorke (JAV), vėliau vaidino TV serialuose, buvo psichodramos specialistė. 2006 m. Daiva Rudokaitė baigė psichologijos studijas Vytauto Didžiojo universitete ir Europos psichodramos institute bei tapo sertifikuota psichodramos terapeute, mokytoja, supervizore. Nuo 2009 iki 2018 m. ėjo Lietuvos psichodramos draugijos prezidentės pareigas, buvo Europos psichodramos asociacijos ir Lietuvos psichodramos draugijos narė. Savo žiniomis dalinosi su Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentais.
JUOZAS RUOLIA
Žinomas fitoterapeutas mirė likus savaitei iki savo gimtadienio – gegužės 18-ąją jam būtų suėję 73-eji. J. Ruolia – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalierius, nusipelnęs Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojas, oficialiai pripažintas fitoterapeutas, fitoterapijos įkūrėjas, užsiėmęs klinikine praktika onkologijos srityje. Buvęs ilgametis Nacionalinio vėžio instituto darbuotojas.
ALMA ADAMKIENĖ
Pirmoji šalies ponia mirė gegužės 21-ąją eidama 97-uosius. Dvi kadencijas Lietuvos prezidento pareigas ėjusio Valdo Adamkaus žmona gimė Šiauliuose, tačiau sovietų kariuomenei 1944 m. veržiantis į Lietuvą A. Adamkienė, tuomet Nutautaitė, kartu su tėvais pasitraukė į Vokietiją.
Ten ji baigė Eikšteto gimnaziją, kurioje sutiko būsimą vyrą Valdą Adamkų. Netrukus visi jie su šeima persikėlė į JAV, kur nuo 1962-ųjų dvidešimt penkerius metus jį vadovavo lietuvybės centru tapusiai „Tabor Farma“ vasarvietei. Pirmąją šalies ponia tapusi A. Adamkienė garsėjo savo labdaringa veikla.
STANISLOVAS KAVALIAUSKAS
Vilniaus etninės kultūros centro direktorės pavaduotojas ir ilgametis laidos „Duokim garo“ vedėjas amžinybėn išėjo gegužės 27-ąją. Daina ir kultūra jis susidomėjo dar mokyklos laikais, būdamas studentu, 1968-aisiais atėjo į Vilniaus universiteto folkloro ansamblį, kuris dabar vadinasi „Ratilio“, vėliau prisidėjo prie Mokslų akademijos folkloro ansamblio, vėliau – ir „Ūlos“.
S. Kavaliauskas ne vienus metus dirbo Vilniaus etninės kultūros centre, buvo ilgametis folkloro festivalio „Skamba skamba kankliai“ projektų vadovas ir renginių vedėjas. Du dešimtmečius jis sveikinosi su televizijos žiūrovais kaip laidos „Duokim garo“ vedėjas.
ZITA KELMICKAITĖ
Eidama 72-uosius metus mirė muzikologė, LRT laidų vedėja, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė mirė gegužės 27-ąją. 1977–2007 metais buvo Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ vadovė, dėstė LMTA, darbavosi LRT RADIJUJE ir LRT TELEVIZIJOJE. Z. Kelmickaitė 1995 metais gavo Jono Basanavičiaus premiją, 1999 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premiją, 2000 metais jai įteiktas Gedimino ordino Riterio kryžius, o 2018 metais ordino Už nuopelnus Lietuvai Karininko kryžius.
„Manau, kad žmogus savo greičio nepasirenka, jei jis lėtas iš prigimties, dirbti kelių darbų vienu metu ir nesugebės. O man tik paduok – ryte, dar ne visai prabudusi, jau galiu būti apsikrovusi knygomis ir skaityti, čia pat atsiliepti telefonu ir susitarti dėl radijo laidos, o vėliau, virdama kavą ar arbatą, jau planuotis „Ryto suktinį“, susitarti su studente, kad perskaitysiu jos baigiamąjį darbą. Visi tie dalykai eina greta. Nesakau, kad tai yra lengva, bet man taip patinka. Posakis „Viena rūra – šeši kermošiai“ – apie mane. Jei galėčiau, dirbčiau 24 valandas per parą. Juk visada sakau, kad Dievulis man davė didžiulę dovaną – mylimą darbą“, – viename iš savo interviu portalui LRT.lt yra sakiusi Z. Kelmickaitė.
SERGEJUS SIDOROVAS
Gegužės 28-ąją amžinybėn išėjo generalinis „Western Union Processing Lithuania“ direktorius Sergejus Sidorovas. Jis vadovavo „Western Union“ Europos regioniniam operacijų centrui – vienam iš didžiausių pasaulinių kompanijos padalinių, kuriame dirba apie 1.500 darbuotojų. S. Sidorovo karjeros kelias finansinių paslaugų industrijoje – audito ir apskaitos srityse – tęsėsi daugiau kaip 20 metų.
Pastaruosius 13 iš jų jis užėmė vadovaujančias pareigas apskaitos ir operacijų skyriuose „Western Union“. Per tą laiką jis reikšmingai prisidėjo prie strateginių kompanijos tikslų įgyvendinimo, talentų ugdymo ir į klientą orientuotos aplinkos kūrimo. S. Sidorovas taip pat buvo „Western Union“ paramos fondo Lietuvoje prezidentas ir Amerikos verslo rūmų Lietuvoje (American Chamber of Commerce) valdybos narys.
VYTAUTAS VALUTIS
Eidamas 76-uosius metus gegužės 28-ąją mirė buvęs ilgametis „Klaipėdos energijos“ vadovas. „Anapilin iškeliavo žmogus, 46 metus išdirbęs Klaipėdos miesto šilumos ūkio bendrovėje, užauginęs ne vieną energetikų kartą, prisidėjęs prie inovatyviausių sprendimų, turėjusių įtakos visos šalies energetikos sektoriui“, – apie kolegą atsiliepė kolegos.
ROŽĖ KRUMCHOLCAITĖ-STASIULEVIČIENĖ
Viena tituluočiausių šalies rankininkių šalies rankininkių iškeliavo gegužės 30-ąją eidama 87-uosius metus. R. Stasiulevičienė per 20 sportinės karjeros metų (iki 1969 m.) žaidė Lietuvos kūno kultūros instituto, Lietuvos žemės ūkio akademijos, Kauno „Žalgirio“ komandose, Lietuvos rinktinėje. Buvo universali vartininkė, saugojusi vartus žaidžiant tiek vienuolikių, tiek septynetų rankinį. 6 kartus Lietuvos čempionė: vienuolikių rankinio (1956–1960), septynetų rankinio (1962).
Su „Žalgirio“ komanda tapo SSRS vienuolikių rankinio čempione (1957, 1960), sidabro (1958, 1961), bronzos (1956, 1959) medalininke, SSRS septynetų rankinio čempione (1966, 1967), sidabro (1965), bronzos (1962, 1964) medalininke. R. Stasiulevičienei buvo suteikti SSRS garbės sporto meistrės (1966), SSRS nusipelniusios sporto meistrės (1968), SSRS tarptautinės klasės sporto meistrės (1977) vardai, ji buvo apdovanota LTOK „Olimpine žvaigžde“.
RAMUTIS PETRAS BANSEVIČIUS
Buvęs Kauno technikos universiteto (KTU) rektorius Ramutis Petras Bansevičius mirė birželio 1-ąją. Jis buvo profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras, inžinierius mechanikas, KTU Senato pirmininkas (1996–2000 m.) ir ėjo KTU rektoriaus pareigas (2000–2007 m.) R. P. Bansevičius buvo tarp daugiau nei 300 mokslininkų, pelniusių ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinį pripažinimą – jo darbų sąraše: planšetė aklųjų darbui su dvimate grafika ir internetu, pjezoelektriniai robotai manipuliatoriai bei kiti reikšmingi, praktikoje pritaikomi prietaisai.
Profesorius buvo Belgijos Karaliaus karūnos Komandoro ordino kavalierius (2006 m.), kuriam (kartu su bendraautoriais) 2010 m. už darbų ciklą „Pjezomechaninės sistemos: teorija ir taikymai“ buvo skirta Lietuvos mokslo premija. Mokslininkas taip pat įvertintas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu (1999 m.).
VALIUS BABARSKAS
Garsus Lietuvos rankininkas Valius Babarskas mirė birželio pradžioje eidamas 65-uosius. Didžiąją dalį karjeros Kauno „Granito“ komandoje žaidęs sportininkas su komanda iškovojo keturis SSRS čempionato medalius – 1979 ir 1986 m. bronzą, 1981 ir 1985 m. sidabrą. 1987 m. rankininkui suteiktas SSRS tarptautinės klasės sporto meistro vardas. Lietuvos rinktinės sudėtyje V. Babarskas laimėjo SSRS tautų spartakiados bronzos (1979) ir sidabro (1983) medalius.
JURIJUS FIODOROVAS
Eidamas 76-uosius metus birželio 10-ąją Kaune mirė žinomas krepšinio treneris Jurijus Fiodorovas, išugdęs legendinį Lietuvos krepšininką Arvydą Sabonį. „Krepšinio trenerio auklėtiniai, kolegos bendradarbiai ilgai prisimins tvirto charakterio, bet jautrios sielos J. Fiodorovą, Kaune gimusį ir čia amžiams pasiliekantį. Pernai trenerio vardas buvo įamžintas Legendų aikštelėje, prieš porą mėnesių jis apdovanotas Lietuvos krepšinio federacijos medaliu, įteiktas televizijos laidos „Krepšinio pasaulyje“ Garbės ordinas už žiniasklaidai pasakytas objektyvias, kritiškas, bet nuoširdžias mintis apie krepšinį“, – apie trenerį sakė žurnalistas Vidas Mačiulis.
DALIA MATAITIENĖ
Savaitė po savo 87-ojo gimtadienio, birželio 14-ąją mirė garsi dailininkė, scenografė kūrėja Dalia Mataitienė. Ji apdovanota Gedimino ordino medaliu, o 2010-aisiais kartu su vyru Povilu Mataičiu – Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. 1959–1961 m. kūrėja buvo Lietuvos akademinio dramos teatro, 1962–1964 m. – ansamblio „Lietuva“, 1964–1965 Lietuvos kino studijos dailininkė.
SAULĖ KISARAUSKIENĖ
Garsi dailininkė mirė birželio 15-ąją. Septintajame–aštuntajame dešimtmečiais Kisarauskienė buvo labiau žinoma grafikos kūriniais, o jos tapyba ilgą laiką buvo rodoma tik tokiose neoficialiose parodų erdvėse kaip Panevėžio J. Miltinio dramos teatro fojė. Tik po 1998-aisiais Lietuvos aido, 2002-aisiais Arkos galerijose surengtų parodų atsiskleidė Kisarauskienės ankstyvosios tapybos gaivi jėga. Savo didelę retrospektyvinę parodą 2007 metais menininkė pavadino „Personažai užrištomis akimis“ taip metaforiškai apibūdindama savo kartos menininkų padėtį.
KAROLIS CHVEDUKAS
Birželio 19-osios rytą Lietuvos futbolo bendruomenę pasiekė tragiška žinia – netikėtai mirė Lietuvos futbolininkas, buvęs nacionalinės rinktinės narys 32-ejų Karolis Chvedukas. Paskutiniais metais marijampolietis rungtyniavo savo gimtojo miesto „Marijampolė City“ komandoje ir buvo jos kapitonas. K. Chvedukas ilgą karjeros dalį rungtyniavo „Sūduvos“ ekipoje, su ja 2017-aisiais triumfavo Lietuvos čempionate, o 2009-aisiais iškovojo ir LFF taurės bei LFF supertaurės trofėjus. Lietuvos rinktinėje nuo 2012-ųjų iki 2019-ųjų jis sužaidė 20 rungtynių.
VYTAUTAS ŠUSTAUSKAS
Eidamas 79-uosius metus, birželio 21 d. mirė buvęs Kauno meras Vytautas Šustauskas. Jis aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, saugojo parlamentą tragiškomis 1991-ųjų sausio dienomis, nuosekliai kovojo už socialiai remtinų, neįgaliųjų, daugiavaikių šeimų teises, buvo gausių protesto akcijų, žygių ir mitingų organizatorius.
Nuo 1995 metų jis buvo renkamas Kauno miesto savivaldybės tarybos nariu, o 2000 m. išrinktas Kauno miesto meru, tačiau šias pareigas ėjo tik pusmetį, kol pateko į Seimą. Čia jis dirbo iki 2004-ųjų. Pastaruosius du dešimtmečius buvęs parlamentaras jokių pareigų valstybėje neužėmė, tačiau dalyvavo įvairiuose antisisteminiuose renginiuose, pavyzdžiui, protesto akcijoje prieš NATO, protestavo prieš LGBT eitynes Kaune, teisme palaikė dabar už šnipinėjimą Rusijai kalintį Algirdą Paleckį.
SVAJUS ASADAUSKAS
Eidamas 56-uosius metus, liepos 3 d. mirė chemikas-inžinierius, tribologas dr. Svajus Asadauskas. Pastaruoju metu jis dirbo FTMC Cheminės inžinerijos ir technologijų skyriuje vyriausiuoju mokslo darbuotoju ir Tribologijos laboratorijos vadovu. Studijų metu aktyviai dalyvavo KPI Sąjūdžio iniciatyvinės grupės veikloje. 1993 metais išvyko studijuoti doktorantūroje Pensilvanijos valstybiniame universitete (JAV), kur 1997-ais apgynė cheminės inžinerijos mokslų daktaro laipsnį.
Trejus metus S. Asadauskas dirbo JAV Žemės ūkio departamente, kur jauną specialistą pakvietė tirti, kaip gaminant tepalus naftą būtų galima pakeisti augaliniais aliejais. Vėliau valstybinę tarnybą S. Asadauskas iškeitė į darbą vokiečių bendrovės „Fuchs Lubricants“ padalinyje JAV, kur dirbo aštuonerius metus. 2008 metais grįžo į Lietuvą, į tuometinį Chemijos institutą, Medžiagotyros ir korozijos tyrimų skyrių, kur sėkmingai įkūrė Tribologijos grupę.
RIMUTĖ RIMANTIENĖ
Eidama 103-ius metus liepos 4 d. mirė garsi Lietuvos archeologė Rimutė Rimantienė. Archeologė kartais vadinama Lietuvos akmens amžiaus tyrėjų motina, nes jos indėlis šioje srityje – didžiulis. Tarp žymiausių mokslininkės atradimų – Nidos ir Šventosios senovės gyvenvietės. Paskutinę knygą R. Rimantienė išleido sulaukusi 96-erių.
REMIGIJUS VALIULIS
Olimpinis bėgimo čempionas, lengvaatletis anapilin iškeliavo liepos 19 d. eidamas 65-uosius metus. R. Valiulis 1980 m. Maskvoje vykusiose olimpinėse žaidynėse iškovojo aukso medalį 4x400 m bėgimo rungtyje. R. Valiuliui iki šiol priklauso Lietuvos 400 m bėgimo rekordas (45,73 sek.) suaugusiųjų tarpe ir taip pat Lietuvos U23 (45,73 sek.) ir U19 (46,77 sek.) amžiaus grupių rekordai. 1978 metais jis tapo sporto meistru, 1979 metais – tarptautinės klasės sporto meistru, 1980 metais suteiktas nusipelniusio sporto meistro vardas. Baigęs sportininko karjerą keliolika metų dirbo treneriu ir dėstytoju.
EDUARDAS VILKELIS
Ekonomistas, buvęs finansų ministras iškeliavo liepos 22 d. eidamas 71-uosius. E. Vilkelis už savo nuveiktus darbus yra gavęs apdovanojimų, tarp kurių svarbiausias – 2004 metais įteiktas valstybinis apdovanojimas LDK Gedimino ordino Karininko kryžius už nuopelnus Lietuvai. E. Vilkeliui taip pat teko dirbti Lietuvos banko valdybos nariu, kuriuo būdamas pasirašė strateginį sutarimą dėl lito „pririšimo“ prie Euro, kas buvo pirmasis žingsnis Lietuvai įsivedinėjant Eurą.
VALENTINA KUZMINA
Liepos pabaigoje eidama 84-uosius metus amžinybėn iškeliavo nusipelniusi šalies plaukimo trenerė Valentina Kuzmina, išugdžiusi pasaulio, Europos ir tarptautinių varžybų prizininkus, daugkartinius Lietuvos čempionus ir prizininkus Raimundą Mažuolį (olimpinių žaidynių prizininką) ir Laurą Petrutytę (olimpinių žaidynių dalyvę). Trenerė apdovanota Kūno kultūros ir sporto komiteto medaliu Už aukštus sportinius pasiekimus: 1 laipsnio (1988 m.) ir 2 laipsnio (1989 m.); Kūno kultūros ir sporto departamento medaliu Už nuopelnus Lietuvos sportui (1990 ir 1994 m.), Tarptautinio olimpinio komiteto (angl. International Olympic Committee, IOC) Prezidento Chuano Antonijaus Samarančo (Juan Antonio Samaranch) vardiniu garbės raštu (1992 m.).
ARTŪRAS STAPONKUS
Fotomenininkas iškeliavo rugpjūčio 9-osios rytą. A. Staponkus aktyviai dalyvavo miesto gyvenime, bendradarbiavo su kultūros įstaigomis, pastaruoju laiku – ypač su Šiaulių pučiamųjų orkestru. Fotoaparato beveik nepaleisdavo iš rankų: ir laisvalaikiu važinėjo po Lietuvą, fotografavo. Ypač mėgo gamtos, aplinkos detales – savitai pamatydavo lietaus purslą, nukritusį lapą ar vienišą langą. Yra surengęs šešias asmenines fotografijų parodas.
ADASA SKLIUTAUSKAITĖ
Rugpjūčio 17-ąją mirė grafikė, tapytoja, lėlininkė, knygų iliustratorė Adasa Skliutauskaitė, kūrusi iliustracijas vaikų žurnalams „Genys“ ir „Žvaigždutė“, taip pat iliustravusi apie 40 vaikiškų knygų, tarp jų – P. Mašioto, R. Skučaitės, V. Palčinskaitės, B. Vilimaitės ir kt. A. Skliutauskaitė iliustracijose gyvai ir įtaigiai vaizdavo vaikų kasdienybę, perteikė jų santykius su aplinkiniais. Reikšmingiausi A. Skliutauskaitės kūriniai – tapybiškos spalvotos litografijos (ciklai „Šilti vėjai“ 1987, „Sniego kvapas“ 1994, „Pokalbiai“ 2001, „Erdvė“ 2003).
KAROLIS BOBKO
Rugpjūčio 18-ąją iškeliavo lietuviškų šaknų turėjęs buvęs NASA astronautas Karolis Josephas Bobko. Jis buvo amerikiečių aerokosmoso inžinierius, į pensiją išėjęs JAV karinių oro pajėgų karininkas, lakūnas bandytojas, buvęs JAV karinių oro pajėgų ir NASA astronautas. Jis buvo pirmasis JAV karinių oro pajėgų akademijos absolventas, keliavęs į kosmosą.
K. Bobko 2011 m. pateko į NASA šlovės muziejų – tiesa, nors pilotavo net tris skirtingus daugkartinio naudojimo erdvėlaivius (1983 m. – „Challenger“, o 1985 m. – „Discovery“ ir „Atlantis“), įvertinimo K. Bobko sulaukė už tai, kad su „Challenger“ ir „Atlantis“ skrido pirmųjų, debiutinių, misijų metu. „Mano protėviai kilę iš Kėdainių (Gineitų kaimo). Seneliai iš mamos pusės emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas 20 a. pradžioje“, – yra pasakojęs jis.
JONAS ČEPULIS
36-erių aktorius Jonas Čepulis mirė rugpjūčio 18 d. Kolegos jį prisimena kaip tvirtą, ryžtingą, mąslų, nepasitenkinantį lengvais, paviršutiniškais atsakymais, reiklų sau ir aplinkiniams, kiek rūstų ir uždarą, bet visada labai jautrų. Didžiąją karjeros dalį praleidęs Panevėžio scenoje, J. Čepulis vaidino įvairaus žanro spektakliuose, sukūrė apie 30 vaidmenų, tarp jų – 2017 m. Valdovų rūmų šiuolaikinio teatro spektaklyje atliktas pagrindinis Mindaugo vaidmuo pagal Justino Marcinkevičiaus dramą „Mindaugas“. Aktorius buvo nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“ nominacijoje „Aktorių ansamblis“.
VIRGILIJUS PAVLAVIČIUS
Rugpjūčio 18 d. netikėtai užgeso bendrovės „Šiaulių energija“ generalinio direktoriaus Virgilijaus Pavlavičiaus gyvybė. „Šiaulių energija“ buvo pirmoji ir vienintelė V. Pavlavičiaus darbovietė, jo abu tėvai taip pat buvo šios bendrovės darbuotojai. V. Pavlavičius 1985–1987 m., dar studijuodamas Kauno politechnikos institute pradėjo dirbti Šiaulių šilumos tinkluose elektrošaltkalviu.
Baigęs studijas, įvairiuose padaliniuose ėjo inžinieriaus pareigas. Tarp svarbiausių V. Pavlavičiaus darbų – įgyvendintas didžiausias bendrovės istorijoje Šiaulių biokuro termofikacinės elektrinės projektas. Taip pat ir kiti biokuro katilinių projektai, kurie leido reikšmingai padidinti atsinaujinančių išteklių dalį šilumos gamyboje. 2019 m. jis tapo AB „Šiaulių energija“ generaliniu direktoriumi.
VIRGINIJA KRIVICKIENĖ
Žurnalistė, pedagogė, buvusi žurnalo „Mano ūkis“ ekonomikos redaktorė Virginija Krivickienė iškeliavo rugpjūčio 28-ąją. 1975–2005 m. buvo Vilniaus universiteto Žurnalistikos katedros dėstytoja, 1995–1997 m. dirbo Lietuvos žurnalistikos centro programų koordinatore, aštuonerius metus (nuo 1997 iki 2005 m.) V. Krivickienė dirbo žurnalo „Mano ūkis“ redaktore, leido priedą „Ekonomika“.
Nuo 2005 m. iki mirties V. Krivickienė dirbo Žemės ūkio ministerijos Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyriuje. Jos sūnus, žurnalistas Kristupas Krivickas, savo socialiniame tinkle apie mamos netektį rašė: „Mūsų šeimai tai begalinė netektis. Mus siejo ypatingai artimas ryšys. Visi penki mūsų vaikai, jos anūkai, buvo didžiausias jos gyvenimo džiaugsmas. Labai juos mylėjo, globojo ir rūpinosi. Ji buvo mūsų visų mylima ir globojama. Mama bus gyva anūkuose mūsų visų širdyse ir mintyse...“
VIRGINIJA BALSEVIČIŪTĖ-ŠLEKIENĖ
Profesorė, lietuvių literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Virginija Balsevičiūtė-Šlekienė anapilin iškeliavo rugpjūčio 30-ąją. 1987–1989 dėstė Šiaulių pedagoginiame institute. Nuo 1990 m. buvo dėstytoja Lietuvos edukologijos universitete (iki 2011 Vilniaus pedagoginis universitetas), nuo 2003 m. – profesorė, išleidusi ne vieną mokslinį darbą.
JŪRATĖ STATKUTĖ DE ROSALES
93-ejų lietuvių kilmės Venesuelos žurnalistė ir istorikė, baltų priešistorės tyrinėtoja Jūratė Statkutė de Rosales amžinybėn iškeliavo rugsėjo 4-ąją. Ji gimė 1929 metais Kaune, 1944-aisiais su motina pasitraukė į Vakarus. Jos tėvas Jonas Statkus, Lietuvių tautininkų sąjungos generalinis sekretorius ir saugumo veikėjas, 1940 metų liepą buvo suimtas NKVD, kalintas Maskvos Lubiankos, Butyrkų kalėjimuose ir vėliau dingo be žinios.
J. Statkutė nuo 1951 m. gyveno Venesueloje, dirbo demokratinės krypties savaitinio politikos, ekonomikos ir kultūros žurnalo „Zeta“ vyriausiąja redaktore, bendradarbiavo su JAV lietuvių laikraščiu „Dirva“, tyrinėjo tolimąją baltų praeities istoriją, savo mokslo darbuose įrodė, kad baltų gentys kadaise darė didelę įtaką Europos istorijos raidai. J. Statkutė de Rosales 1996 metais buvo apdovanota Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
MYKOLAS MAURICAS
Rugsėjo viduryje Lietuva neteko nusipelniusio imunologo Mykolo Maurico. Jis reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos biotechnologijos pramonės vystymo, kuriant rekombinantinius citokinus ir vertinant jų biologinį aktyvumą. Paskelbė apie 50 mokslinių straipsnių, su kitais kolegomis užregistravo 5 patentus, buvo Europos imunologų draugijų federacijos (EFIS) ir Pasaulio imunologų draugijų sąjungos (IUIS) narys.
LIUDVIKAS NARCIZAS RASIMAS
84-erių Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Liudvikas Narcizas Rasimas (Rasimavičius) amžinybėn iškeliavo rugsėjo 13-ąją. 1990–1992 m. jis buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, 1990 m. kovo 11 d. balsavęs už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. 2000 m. jis buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, 2021 m. liepos 6 d. Lietuvos prezidentas jam įteikė Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didįjį kryžių.
ANTANAS JAKIMAVIČIUS
Eidamas 67-uosius rugsėjį mirė nusipelnęs Lietuvos treneris Antanas Jakimavičius, išugdęs ir treniravęs būrį garsių dviratininkių. 1998 m. jis tapo Lietuvos moterų dviračių treko rinktinės vyriausiuoju treneriu, treniravo dviratininkes Jolantą ir Rasą Polikevičiūtes, Daivą Čepelienę, Rasą Mažeikytę, Viliją Sereikaitę, kartu su Valerijumi Konovalovu – Dianą Žiliūtę ir Editą Pučinskaitę, 1998 bei 1999 m. tapusias pasaulio plento grupinių lenktynių čempionėmis.
A. Jakimavičius kurį laiką treniravo ir tituluočiausią Lietuvos treko dviratininkę Simoną Krupeckaitę. Jo auklėtinės Lietuvai atvežusios ne vieną tarptautinių varžybų medalį. A. Jakimavičius apdovanotas Gedimino ordino medaliu (1999 m.), Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) medaliais Už sporto pergales (2004, 2007 ir 2008 m.), KKSD Sporto garbės kryžiumi (2007 m.) ir KKSD Sporto garbės komandoro ženklu (2017 m.), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpine žvaigžde (2007 m.).
EVALDAS NEKRAŠAS
Eidamas 79–uosius metus rugsėjo 19-ąją mirė politologas, filosofas, vienas iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) kūrėjų prof. habil. dr. Evaldas Nekrašas. 2003 m. šiame institute įsteigus katedras perėjo dirbti į TSPMI Tarptautinių studijų katedros vedėju ir dirbo ten iki 2013 m. Taip pat jis dirbo mokslinį darbą ir dėstė Harvardo universitete JAV. Per savo mokslinę karjerą E. Nekrašas parašė keturias monografijas ir vadovėlį studentams, taip pat 120 straipsnių filosofijos istorijos, mokslo filosofijos, politinės filosofijos ir tarptautinės politikos klausimais. 2003 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
ELIGIJUS JUVENCIJUS MORKŪNAS
Rugsėjo 19 d. Seimo TS-LKD frakcijos narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pranešė netekusi tėčio – etnologo ir kraštotyrininko, ilgamečio muziejininko Eligijaus Juvencijaus Morkūno. „Tėtis pažinojo kiekvieną Lietuvos kampelį, jam rūpėjo kultūros paveldas, ypač technikos paminklai, žavėjo tuo, kad už kiekvieno to statinio, rakando – žmogaus atidus ir nuoširdus darbas. Tėtis Sąjūdžio žmogus, persekiotas KGB už kraštotyrinę veiklą, tėtis buvo pats ir vedėsi mus į nepriklausomybės mitingus, Sausio 13-osios budėjimus. Abu su mama neabejotinai parodė Lietuvos visapusišką grožį, įskiepijo meilę jai – ne prikišamai, ne brukdami, o per savo gyvenimo pavyzdį“, – apie tėtį pasakojo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
DICKAS BUTKUS
Spalio 5-ąją Kalifornijoje mirė lietuvių kilmės amerikietiškojo futbolo žaidėjas, vadinamas vienu geriausiu visų laikų NFL lygos atletų Dickas Butkus. 1942 m. Čikagoje gimęs D. Butkus visą savo profesionalo karjerą (1965–1973 m.) praleido Čikagos „Bears“ , būdamas 31 metų jis baigė karjerą dėl sunkios, nuolat pasikartojančios kelio traumos. Jo tėvas Johnas buvo pirmos karos išeivis iš Lietuvos.
ZENONAS KEMEŽYS
Spalio 13-ąją mirė vienas iš nepriklausomos Lietuvos šiuolaikinės priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos kūrėjų pulkininkas Zenonas Kemežys. Jis buvo vienas pagrindinių vadovų, atsakingų už didžiausios Lietuvos istorijoje pramoninės avarijos ir ekologinės katastrofos likvidavimą Jonavos „Azoto“ gamykloje 1989 metais, kai sprogus izoterminei saugyklai, išsiliejo per 7 tūkst. tonų skysto amoniako. Jis taip pat buvo vienas iš vadovų atsakingų už priešgaisrinę apsaugą 1991 metų Sausio 13 įvykių dienomis. Tarnybą Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente pulkininkas Zenonas Kemežys baigė 1993 metais.
ZENONAS BULGAKOVAS
Eidamas 84-uosius spalio 15-ąją mirė fotomenininkas Zenonas Bulgakovas, kuriam 2012 m. buvo suteiktas Alytaus miesto garbės piliečio vardas. Jis buvo apdovanotas už ypatingus nuopelnus Alytaus miestui, kuriant istoriją meninėse fotografijose, Lietuvos valstybei vykdant ilgalaikę visuomeninę fotografijos meno veiklą, stebinančiam neblėstančiu kūrybiškumu, atvirumu pokyčiams, technologijų naujovėms.
ALGIMANTAS RAUDONIKIS
Eidamas 90-uosius metus spalio 20-ąją mirė Lietuvos kompozitorius, kultūros ir meno veikėjas Algimantas Raudonikis. Jis yra parašęs daugiau kaip 700 įvairių žanrų kūrinių. Didžiąją jo kūrybos dalį sudaro estradinė muzika – dainos, šokiai, pjesės pučiamųjų orkestrams, akordeonui, fortepijonui. Taip pat sukūrė nemažai choro dainų, kūrinių liaudies instrumentams, jų ansambliams ir kapeloms (specialiai kūrė saviveiklos kolektyvams). Kompozitorius žinomas dėl tokių dainų kaip „Skinsiu raudoną rožę“, „Švelnumas“, „Mylimos akys“. A. Raudonikis yra prisipažinęs, kad mėgstamiausia jo paties daina – „Tėvynė“.
