Lygiai prieš 12 metų miręs „Apple“ įkūrėjas Steve`as Jobsas daugelio atmintyje išliko kaip genijus, gyvenime buvęs ganėtinai sudėtinga asmenybė, nuo mažų dienų gyvenime viską norėjusi daryti savaip. Pats buvęs įvaikintas, jis ilgą laiką nepripažino savo pirmagimės, tačiau galiausiai vis tik atkūrė ryšius ir su dukra, ir su biologine motina. Nelengvą kelią nuėjęs vizionierius užgeso būdamas 56-erių, jį pasiglemžė retos formos vėžys.
„Jei tai būtų paskutinė diena žemėje, ar norėtum daryti tai, ką darai dabar?“ – tokį klausimą sau kas rytą užduodavo vienas kompanijos „Apple“ įkūrėjų S. Jobsas. Kaip per išleistuves sakė vienai Stanfordo universiteto studentų laidai, kaskart, kai sau atsakydavo „ne“, stengdavosi savo gyvenime kažką keisti. Anot jo, toks ryto ritualas padėdavo jam iš naujo įvertinti sau keliamus tikslus bei svajones.
Jis buvo įsitikinęs, kad darbas turi teikti malonumą, nes jis užima didžiulę gyvenimo dalį. „Vienintelis būdas būti tikrai patenkintam – daryti tai, kas, jūsų manymu, yra puiku. Vienintelis būdas dirbti puikiai – mėgti tai, ką darai. Jei dar neradote tokio darbo, ieškokite toliau“, – yra sakęs S. Jobsas, kolegų atmintyje išlikęs kaip geniali, bet sudėtinga asmenybė, nuo vaikystės buvusi maištinga ir einanti prieš srovę.
Jis gimė 1955 m. vasario 24 d. San Franciske iš jaunatviškos vokiečių kilmės Joanne Carole Schieble ir siro Abdulfattah Jandali meilės. Tiesa, A. Jandali tėvai priešinosi poros jausmams, tad buvo nutarta berniuką atiduoti įvaikinti. Taip mažylis Steve`as atsidūrė Paulo ir Claros Jobsų šeimoje.
Kaip rašoma biografinėje knygoje „The Bite in the Apple“, S. Jobsas visad žinojo buvęs įvaikintas, tačiau jam labai nepatiko, kai C. ir P. Jobsai buvo vadinami jo įtėviais – jis juos laikė savo tėvais ir visuomet tikino jautęs jų meilę bei lepinimą. Be to, tėvai jam nuolat sakė, kad jis nebuvo vaikas, kurio niekas nenorėjo, – jie nuolat kartojo, kad išsirinko būtent jį. „Todėl aš visada jaučiausi ypatingas. Tėvai išmokė taip jaustis“, – yra sakęs S. Jobsas.
Tuo tarpu savo biologinius tėvus jis yra pavadinęs spermos ir kiaušinėlių banku. „Nesu šiurkštus, tiesiog taip buvo – spermos ir kiaušinėlių bankas, niekas daugiau“, – biografinėje knygoje konstatavo S. Jobsas.
Tiesa, jį auginusiems tėvams teko nemenkas išbandymas – Steve`as buvo itin judrus ir smalsus vaikas, o jo aktyvus būdas neretai jam užtraukdavo bėdą. Jis nekart atsidūrė ligoninėje dėl neatsargaus elgesio, pvz., įkišus smeigtuką į rozetę ar paragavus nuodų. Sunkiai jam sekėsi nusėdėti ir mokykloje – nuobodžiaudamas pamokose padykęs berniukas nuolat prisigalvodavo visokiausių eibių – sukeldavo sprogimą mokytojai po kėde, klasėje paleisdavo gyvatę ar pan. Kad ir ką iškrėsdavo S. Jobsas, tėvai jį visuomet palaikydavo ir svarstydavo, kad berniukui mokykloje paprasčiausiai stigo iššūkių, be to, jis labai nemėgo kai jam būdavo nurodinėjama, ką daryti ar kuo užsiimti.
Ir vėlesniais metais mokykloje S. Jobsui trūko motyvacijos mokytis, jis nuolat įsiveldavo į konfliktus su bendraamžiais ar mokytojais, tad ne kartą yra keitęs mokyklą.
Už mokyklos ribų S. Jobsas vis dėlto rado bendraminčių – su kitais mokiniais rinkdavosi kavinėje, kurioje susitikę inžinieriai pasakodavo apie savo projektus: lazerius, holografiją, šviesos diodus.
Baigęs mokyklą Steve`as įstojo mokytis į Rydo koledžą, tačiau mokslus metė po pirmo semestro. Kaip verslininkas vėliau pasakojo biografinėje knygoje „Steve Jobs“, studijas jis metė todėl, kad nenorėjo leisti tėvų pinigų išsilavinimui, kuris jam atrodė beprasmis. Jis taip ir nugyveno gyvenimą nebaigęs aukštojo mokslo.
Nepaisant to, S. Jobsas pirmąjį savo milijoną uždirbo nesulaukęs 25-erių. Dar mokydamasis mokykloje S. Jobsas sutiko savo būsimą verslo partnerį Steve'ą Wozniaką, kuris buvo penkeriais metais vyresnis ir turėjo įgūdžių elektronikos srityje. Kai Steve`ui buvo 21-eri, jis su S. Wozniaku įkūrė „Apple Computer Company“.
Pardavę Jobso autobusiuką ir programuojamą Wozniako kompiuterį, partneriai Steve`o šeimos garaže sukūrė kompiuterį „Apple I“, netrukus pasirodė ir patobulinta kompiuterio versija „Apple II“, žaibiškai sulaukusi sėkmės.
Jų kompanija plėtėsi ir įsisuko į kompiuterių kūrimo procesus, tačiau pirmieji „Mac“ įrenginiai buvo brangūs nors nepakankamai galingi turėję programinės įrangos spragų, tad pardavimo rodikliai nebuvo džiuginantys. Nors „Apple“ patobulino savo įrenginius, S. Jobso nesugebėjimas spręsti problemų sukėlė įtampą įmonėje. 1985 m. „Apple“ direktorių taryba pašalino jį iš bendrovės.
Tai S. Jobsui buvo nelengvas metas ir jo asmeniniame gyvenime – jo motinai buvo diagnozuotas plaučių vėžys, taigi Steve`as daug laiko leido su ja ir nemažai sužinojo apie savo įvaikinimo aplinkybes.
Savo biologinių tėvų jis ilgą laiką neieškojo, nes kaip pasakojo savo biografui Walteriui Isaacsonui, jis niekada nenorėjo, kad Clara ir Paulas suabejotų jo meile ar tuo, kad jis laiko juos tikraisiais savo tėvais. Su biologine motina jis susisiekė tik 1986 m. mirus motinai ir gavus tėvo pritarimą, rašoma biografinėje knygoje „Steve Jobs“.
Verslininkas tada tikino, kad surasti biologinę motiną Joanne Carole Schieble jį paskatino smalsumas ir noras sužinoti, ar jai viskas gerai, bei padėkoti už tai, kad nepasidarė aborto. „Jai buvo dvidešimt treji ir ji daug išgyveno, kad manęs susilauktų“, – neabejojo S. Jobsas.
Per pirmąjį susitikimą biologinė motina jo atsiprašė ir tikino, kad visą gyvenimą gailėjosi jį atidavusi. Taip pat moteris supažindino Steve`ą su biologine seserimi Mona. Galiausiai J. C. Schieble ir S. Jobsas visą gyvenimą palaikė draugiškus santykius, kartu švęsdavo Kalėdas.
Tiesa, ir be darbo S. Jobsas nesėdėjo – 1985 m. jis įkūrė kompaniją „NeXT“, o 1986-aisiais įsigijo kontrolinį kompiuterinės grafikos kompanijos „Pixar“ akcijų paketą. Per dešimtmetį jis šią kompaniją pavertė didžiule animacijos studija, sukūrusia legendinį filmą „Žaislų istorija“ (1995 m.). Būtent šiuo laikotarpiu S. Jobsas tapo milijardieriumi. (2006 m. jis vis tik pardavė savo studiją „Disney Company“.)
Kuriant verslus S. Jobso neaplenkė ir jausmai. 1989 m. skaitydamas paskaitą Stenfordo aukštojoje verslo mokykloje S. Jobsas pastebėjo vieną iš studenčių, Laurene Powell. „Ji sėdėjo pirmoje eilėje ir aš negalėjau nuo jos atitraukti akių. Vis prarasdavau minčių eigą ir ėmiau jausti lengvą svaigulį“, – knygoje „Becoming Steve Jobs“ pirmąjį susitikimą su būsima žmona prisiminė verslininkas.
1990 m. jis jai pasipiršo, o 1991-ųjų kovą pora susituokė. Tais pačiais metais gimė pirmasis poros sūnus Reedas, dar po kelių metų dukterys Erin (1995 m.) ir Eve (1998 m.). Tiesa, jis niekada nesigynė buvęs kiek atitolęs nuo vaikų ir įsitraukęs į savo darbus.
Beje, iš viso S. Jobsas turėjo keturias atžalas – nuo 1972-ųjų buvo užmezgęs romantiškus santykius su amerikiečių menininke Chrisann Brennan, su kuria jau po skyrybų, 1978 m., susilaukė dukters Lisos. Mergaitės jis ilgą laiką nepripažino.
Kaip savo knygoje „The Bite in the Apple: A Memoir of My Life with Steve Jobs“, rašė buvusi verslininko mylimoji, jis ne kartą atsiprašė už tai, kad augant dukrai buvo atitolęs ir neskyrė jai pakankamai dėmesio. Vis tik kai jo pirmagimei buvo 9-eri, S. Jobsas pasistengė atkurti ryšį su dukra bei grįžo į jos gyvenimą, prisiėmė tėviškas pareigas, vėliau apmokėjo jos studijas universitete.
Gyvenimas verslininką grąžino ir prie pirmojo jo „kūdikio“ – kadangi paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje „Apple“ patyrė didžiulių finansinių nuostolių ir balansavo ant žlugimo ribos, tuometinis generalinis direktorius Gilbertas Amelio nutarė Jobsą sugrąžinti į „Apple“ kaip konsultantą. G. Amelio nuvylė „Apple“ direktorių tarybą negebėjimu spręsti finansinių problemų, todėl S. Jobsas ir vėl tapo kompanijos galva, prisidėjusia prie pokyčių ir šiandien daugeliui žinomų įrenginių atsiradimo, tarp jų – „iPhone“, „iPad“ ir kt.
Technologijų revoliuciją „Apple“ S. Jobsas kūrė jau sirgdamas itin sunkia liga – 2003 m. jam buvo diagnozuotas retos formos kasos vėžys. Verslininkas net 9 mėnesiams atidėjo operaciją, nes bandė alternatyvius gydymo metodus.
2004-aisiais sudėtingos procedūros metu jam buvo pašalinta dalis kasos, dalis tulžies latako, tulžies pūslė ir dvylikapirštė žarna, o jų likučiai buvo sujungti, kad virškinamojo trakto išskyros grįžtų į skrandį.
Atsigavęs S. Jobsas grįžo vadovauti „Apple“, tačiau 2009 m. pranešė kuriam laikui pasitraukiantis iš vadovo pareigų dėl sveikatos, tačiau tąkart nieko išsamiau nepasakojęs.
Tais pačiais metais jam buvo atlikta kepenų persodinimo operacija, po kurios jis sugrįžo į darbus, tačiau netrukus vėl pašlijusi sveikata privertė atsitraukti. Jis atsistatydino iš vadovo pareigų ir tapo kompanijos pirmininku. Po poros mėnesių, 2011 spalio 5-ąją, 56-erių vizionieriaus gyvybė užgeso.
Nors ir uždirbo milijonus, pinigai nebuvo tai, kas jį varė į priekį. ABC žinioms jis netgi yra sakęs, kad nejaučia poreikio būti turtingiausiu žmogumi kapinėse. Tad nors ir nėra tiksliai žinoma, kiek jis paliko savo vaikams, jo našlė ne kartą sakė žiniasklaidai, jog didžioji dalis jo palikto turto atiteko ne šeimai: „Noriu pagerbti jo gyvenimą ir savąjį paskirti tam, kad jo palikimą efektyviai paskirstyčiau bendruomenių augimui“, – prieš keletą metų sakė S. Jobso našlė.
Nors Steve`o Jobso vardas dažniausiai minimas šalia kompiuterių „Mac“, telefonų „iPhone“ ir planšetinių kompiuterių „iPad“, svarbiausia, ką paliko bene žymiausias Silicio slėnio vizionierius – inovatyvios idėjos, sklidusios visoje technologijų pramonėje ir įkvepia iki šiol.
