„Į sporto klubą eiti nereikia, nes lakiodama ir tampydama drabužius pasportuoju net daugiau nei sporto salėje“, – nusijuokia viena žinomiausių šalies stilisčių Milda Metlovaitė, patikindama, kad stilisto darbas nėra vien tik gražūs daiktai ir spindesys. Neskaičiuojamos darbo valandos ir psichologinis krūvis gali išvarginti, kaip buvo nutikę ir Mildai, tad avantiūrų nevengianti stilistė prieš porą metų netgi buvo susikrovusi daiktus ir iškeliavusi vasarą padirbėti bare. Su ja kalbamės apie darbus, apie stilių ir apie naujausią jos avantiūrą.
Baigusi aprangos dizaino studijas, prieš porą dešimtmečių stilistės karjerą Milda pradėjo žurnaluose, vėliau darbavosi reklamų industrijoje, kino pramonėje, dabar – šou pasaulyje su gigantiškais renginiais, koncertais, pasirodymais. Mildą galbūt prisimename ir iš TV projekto „Aš laidos vedėjas“, kuriame išbandė jėgas, o dabar įgytas žinias gali panaudoti savo laidoje „Stiliaus taksi“ portale LRT.lt.
– „Stiliaus taksi“ herojus kviečiate į neeilinį nuotykį – į kelionės tikslą nuvažiuoti senoviniu „Mercedes“ automobiliu, o pakeliui stabtelti įvaizdžio pokyčiui. Lengva prikalbinti praeivius tokiai avantiūrai?
– Laidas filmavome vasarą, tad daugelis gyveno atostogų nuotaikomis ir buvo nusiteikę labai geranoriškai. Be to, neabejoju, kad jei jau žmogus sutikdavo su manimi tiesiog gatvėje pasikalbėti, jis būdavo nusiteikęs ir kokiai nors avantiūrai. Norėjusių pakeisti įvaizdį buvo labai daug, tik kai kurie turėdavo atsisakyti dėl darbų ar neatidėliojamų reikalų. Beje, buvo žmonių, kuriuos sutikau ne kartą, tad buvo ir tokių, kurie sykį negalėję, kitą kartą mano pasiūlymo neatsisakė.
– Laidos žiūrovai galėjo įsitikinti, kad posakis „Batsiuvys be batų“ tikrai ne apie jus.
– Visiškai ne apie mane!
– Jūsų stilius ryškus, išskirtinis. Taip buvo visada ar susiformavo su laiku?
– Pamenu, paauglystėje būdavo tokios atsiminimų knygelės, kurias duodavome užpildyti bendraklasiams ir mokytojams. Man labai įsiminė lietuvių kalbos mokytojos įrašas. Ji parašė, kad pagalvojus apie mane, taip ir mato žingsniuojančią koridoriais su kariškomis kelnėmis, lietpalčiu ir didžiuliais geltonais akiniais. Šis prisiminimas turbūt viską paaiškina – suprantu, kad mano stilius išsiskyrė jau ir paauglystės laikais.
Didžiausias podiumas yra būtent gatvė.
– Galbūt jau tada pagalvodavote, kad stilius ir drabužiai galėtų būti jūsų profesija?
– Būdama paaugle apie madą nelabai ką supratau, tad ir apie stilisto profesiją negalvojau. Tuo metu sportavau, lankiau dziudo, ir maniau, kad su tuo bus susijusi ir mano veikla. Tačiau viskas susiklostė taip, kad mano nusibrėžta linija pakrypo į kitą pusę. Mama, turbūt suvokdama, kad turiu tam tikrų gebėjimų, nukreipė mane į menus ir dizainą. Taip mano kelias nuvingiavo į mados ir stiliaus pasaulį.
– Jaučiatės jame būdama savo vietoje?
– Viskas, kas susiję su stiliumi ir kostiumais, išties yra apie mane. Nors šiuo metu daugiausia dirbu su televizijos projektais ir pramogų pasaulio žmonėmis, nebūtinai po metų darysiu tik tai – mane traukia kinas ir teatras. Turbūt stilisto darbas tuo ir žavus, kad gali dirbti skirtinguose žanruose – mados žurnaluose, televizijoje, kine, teatre, tvarkyti individualių klientų spintas...
– Ar jūsų pačios spinta didelė?
– Tiesą sakant, nelengva atskirti, kur yra mano asmeninė, o kur darbo spinta mano studijoje. Ten visko tiek daug, kad lengva pasimesti. Drabužius tikrai mėgstu, tačiau neslėpkime – plius dydžio moterims pasirinkimas Lietuvoje nėra didelis. Netgi sakyčiau, kad jo nėra. Taigi jei moterys eina į parduotuves pasikelti nuotaikos, plius dydžio moterims tai nepadės. (Juokiasi.) Drabužius neretai užsisakau internetu, siuvuosi pagal užsakymą, persiuvu ir pan. Vyksta įvairiausi stiliaus žaidimai!
– Panašu, kad mėgstate ne tik stiliaus žaidimus, bet ir į gyvenimą gebate pažvelgti žaismingai. Štai prieš porą metų sumanėte pasimatuoti kitą profesiją, apie tai savo socialiniame tinkle rašėte: „Esu iškeliavusi prie lietuviškos jūros Palangoje. Labai reikėjo kažko naujo ir nepatirto, tad iki rudens mane rasite būtent čia. Noriu išpildyti savo seną svajonę padirbti prie baro vairo. Kada, jei ne dabar?“
– Visad norėjau ir pasvajodavau apie darbą prie baro. Mane labai žavi bendravimas, o ten galėjau sutikti pačių įvairiausių žmonių. Buvo savotiškas realybės šou!
Be to, buvau truputį pavargusi nuo savo darbo. Kadangi esu darboholikė, dirbanti 24 val. per parą, man tiesiog reikėjo pabūti debesyje, kuriame po darbų gali uždaryti duris ir aiškiai žinai – jie baigti. Būnant stilistu to niekada nebūna, darbas tęsiasi nuolat. Net jei nesidarbuoji prie kažkokio projekto, tavo mintys vis tiek yra stiliaus pasaulyje.
Man kitaip neišeina, nes man tai ir be galo įdomu. Toks jau gyvenimo būdas. Taigi tuo metu norėjosi pailsinti savo galvą nuo stiliaus reikalų ir išbandyti save kitur. Ir tai buvo puikus tos vasaros nuotykis. Tiesa, savo veiklos sustabdžiusi nebuvau – viskuo rūpinosi asistentai, o aš kažkiek prisidėdavau per nuotolį.
Niekada nespėsime lakstyti paskui madą ir to visiškai nereikia – tendencijos yra kuriamos mūsų piniginei tuštinti ir krauti pelnus didžiulėms korporacijoms.
– Vis tik, ar po tos vasaros pavyko sugrįžti su tam tikromis išvadomis ir galbūt pokyčiais darbe?
– Kaip ir sakiau, tai yra mano gyvenimo būdas, aš juo domiuosi, gyvenu ir kvėpuoju, tad tos 24 darbo valandos nesusitraukė. Net ir pavasarį keliaudama po Kroatiją, jachtoje skaitydama knygą, piešiu mintyse naujo herojaus kostiumą. Ir vargu, ar tai kada nors pasikeis. Pasikeitė tik tai, kad dabar stengiuosi neprisiimti tiek daug, suvokiu, kad reikia ilgesnių pertraukėlių tarp projektų. Kai jų labai daug, nespėji pasidžiaugti tuo, ką nuveikei, ir jau imiesi ko nors kito. Norisi pasilikti laiko ir tam, kad pasidžiaugtum bei įvertintum, ką nuveikei.
– Neretas šiandien prisipažįsta esantis pervargęs, perdegęs.
– Žinau, ką tai reiškia. Tai labai liūdna ir sudėtinga būsena, iš kurios taip paprastai neišeisi. Kai kurie išgirdę apie pervargimą, pataria pasiimti poros savaičių atostogas, nesuprasdami, kad tai jau ne poros savaičių klausimas. Tokia būsena gali tęstis ir metus ar dvejus. Jei jau jaučiame, kad pervargimas ar perdegimas beldžiasi į mūsų gyvenimą, svarbu laiku ieškoti pagalbos. Ir kadangi tai yra rimtas dalykas, ir pagalba turi būti rimta.
– Pervargimas neretai lydi tuos, kurie pernelyg mėgaujasi savo darbu. Jūsiškis rodos išties yra svajonių darbas – gražūs daiktai, daugybė įdomių žmonių, filmavimai, muzika...
– ... juokaujame, juokiamės, šnekučiuojamės. Tačiau taip tikrai nėra. Kai sieki geriausio rezultato, tenka įdėti daug pastangų, juolab kad stilisto darbas apskritai reikalauja daugybės laiko – reikia nuolat domėtis, ieškoti, gavus užduotį, padirbėti, kad pateiktum savo idėjas.
Be to, ne visiems žmonėms tinka tavo pirminiai sumanymai ir idėjos, tad tenka įdėti ir nemažai psichologinio darbo. Tai labai išsekina. Dėl to nedirbu su individualiais klientais, kas yra kai kurių mano kolegų pašaukimas. Mano arkliukas – kurti personažus scenai, filmavimams, vaizdo klipams.
O kur dar nuolatinis drabužių tampymas! Juokiuosi, kad mums su asistentais nereikia eiti į sporto klubą, nes darbe lakiodami ir tampydami drabužius, pasportuojame net daugiau nei sporto salėje. Įsivaizduokite, juk būna renginių, kai tenka pasirūpinti 200 žmonių įvaizdžiu. Tada į vietą atvykstame jau nebe automobiliais, o krovininiu autobusiuku, iš kurio viską iškrauti, sukabinti, išlyginti ir pan. yra reikalų. Ne kiekvienas gali tiek atlaikyti. Daug asistentų išeina. Lieka tik tie, kurie tikrai nuoširdžiai nori savo ateitį sieti su šiuo pasauliu.
– Kas jūsų gyvenime yra ta atsvara psichologiniam ir fiziniam krūviui darbe?
– Esu įsimylėjusi laiką tik su savimi, tad neretai viena ar su savo šuneliais pabėgu į Nidą, Monciškes, man patinka leisti laiką gamtoje. Neišsemiamas mano įkvėpimo šaltinis – kinas, tad neišgyvenčiau ir be kino salės, kurioje apsilankau kelis kartus per savaitę. Visad einu viena ir įsitaisau 3 eilėje per vidurį. Geriausia, jei aplink mane nebūna žmonių. Jei kažkas atsisėda, galiu pabėgti ir į pirmą eilę, kad tik neturėčiau kaimynų. (Juokiasi.) Tai yra mano meditacija, net ir po didelių filmavimų, atidirbusi 14 val., galiu ateiti į paskutinį kino seansą, pažiūrėti gerą filmą ir paleidusi dienos rūpesčius, ramiai eiti miegoti.
– Sakote, kinas yra jūsų įkvėpimo šaltinis, o kas dar jus įkvepia? Stilistai paprastai sako tendencijų nesekantys, tačiau kiek pati mada jus domina ir inspiruoja?
– Mados sekimas yra ne apie mane, turbūt mados kūrimas man tinka labiau. Niekada nespėsime lakstyti paskui madą ir to visiškai nereikia – tendencijos yra kuriamos mūsų piniginei tuštinti ir krauti pelnus didžiulėms korporacijoms, svarbiau įsigilinti į save, savo asmenybę ir atsirinkti dalykus, kurie yra apie mus.
Žinoma, gali pasižiūrėti, ką kuria garsiausi pasaulio dizaineriai ir galbūt pamatysi akcentų, detalių, kurias galima pritaikyti sau. Tarkime, jūreiviška Jeano Paulio Gaultier kepurė, einanti iš vienos jo kolekcijos į kitą, kažkiek besikeičianti, atrado vietą mano stiliuje ir labai organiškai į jį įsiliejo.
Įkvėpimo šaltinis iš tiesų yra visur aplink mus, tiesiog reikia išmokti dairytis, klausytis žmonių – net pokalbis su nepažįstamu žmogumi gali įkvėpti. Mane inspiruoja tai, kas mane supa, tereikia būti atviram ir viską priimti.
– Ar kada susimąstėte, ką jūsų įvaizdis, stilius išduoda ir pasakoja apie jus?
– Manau, kad savo įvaizdžiu gali būti labai atviras, arba kaip tik – labai uždaras. Aš nesijaučiu ką nors slepianti, man kiekviena diena yra apie kažkokio personažo kūrimą. Manau, tai matyti ir laidoje „Stiliaus taksi“.
– Jei jau taip, veikiausiai spintos kapsulės, mažos juodos suknelės taisyklės ir panašūs nusistovėję stiliaus principai jums taip pat negalioja.
– Mano manymu, tokios taisyklės jau įgavo naujas formas. Ta pati maža juoda suknelė jau turi kitus pavidalus, nei matyti prieš 20 metų, ji gali būti ir labai konceptuali. Taigi taisyklių ribos plečiasi.
Pirmiausia turėtume atsižvelgti į tai, kas mums tinka ir nebesislėpti už taisyklių, turėtume išlipti iš jų rėmų. Taip mes susikursime savo stilių, kuriuo žavisi aplinkiniai. Tie stiliaus stebuklai įvyksta tik natūraliai ir organiškai.
– O ar įmanoma trumpai atsakyti į klausimą, kaip būti stilingam?
– Jei leidžia galimybės, patarčiau kreiptis į stilistą, kuris padės susitvarkyti spintą, pasiūlys kai kurių dalykų atsisakyti, o kai kuriuos įtraukti į savo garderobą, taip suformuodamas stilių. Jei vis tik stilisto paslaugos nedomina, tada lieka daug domėtis.
Pirmiausia patarčiau pasidomėti gatvės mada, kurios nuotraukų internete apstu. Jas vartydama įsitikinu, kad didžiausias podiumas yra būtent gatvė. Ten yra tiek stebuklų, kad gali pasisemti beprotiškai daug įkvėpimo. Galiausiai net ir didelių investicijų nereikės, nes stiliaus perlų gali rasti antrų rankų parduotuvėse, kurių šiais laikais yra ir internete. Viskas įmanoma, tereikia noro ir laiko.
– Kalbant apie laiką, rugsėjo 9-ąją paminėjote 39 gimtadienį. Su kokiomis mintimis jį pasitikote? Būna, kad keičiantis sezonams nekantraujame atlikti spintos revizijas, gal prieš gimimo dieną kažko panašaus reikia ir gyvenime?
– Ilgą laiką savo gimtadienius paminėdavau būdama užsienyje ir jų nešvęsdavau. Tiesa, kai dirbau Palangoje, kilo noras į vieną vietą suburti bičiulius iš Vilniaus, Kauno ir pajūrio, tad surengiau šventę. Šiemet ir vėl norėjosi vienoje vietoje pamatyti sau brangius žmones, tad savo gimtadienį paminėjau su jais.
O kažkokių vidinių tyrinėjimų ar revizijų neatlieku – tai vyksta tada, kai turi įvykti, kada pajaučiu, jog tam atėjo laikas, nepriklausomai nuo gimtadienių ar progų.
– Kadangi jau taip gražiai sutapo, kad prasidėjo ruduo, TV sezonas ir nauji jūsų asmeniniai metai, ko šia proga sau palinkėtumėte?
– Palinkėčiau nepamiršti sustoti, atsikvėpti ir apsidairyti.
