Panevėžiečiai, sukūrę medinę skulptūrą „Eglė žalčių karalienė“, pateko į Guinnesso rekordų knygą. Kūrėjai dviem metrais pagerino rekordą, iki šiol priklausiusį šveicarams. Aukščiausia medinė skuptūra pastatyta Anykščių šilelyje.
25 metrai ir 11 centimetrų – toks aukštis medinės skulptūros, kuri pateko į Guinnesso rekordų knygą ir nuo šiol yra aukščiausia pasaulyje. Ąžuolinę skulptūrą „Eglė žalčių karalienė“ kūrė menininkas Valerij Kunigel, technikos inžinierius Virginijus Tarulis ir idėjos autorius ir projekto vadovas Deividas Tarulis.
Nuo vaikystės mėgęs konstruoti ir nuolat savo idėjomis stebinantis D. Tarulis, šį kartą suko galvą, kaip nustebinti Anykščių regioninio parko lankytojus. Kitaip tariant, metė sau iššūkį – sukurti kažką sudėtingo.
„Kadangi parke yra nemažai skulptūrų, ėmiau domėtis, kokia yra sukurta aukščiausia pasaulyje medinė skulptūra. Iki šiol Guinnesso rekordų knygoje aukščiausia medine skulptūra pasaulyje buvo laikoma 22,92 m autochtoniška skulptūra, kurią 2008 m. rugpjūčio 19 d. sukūrė Michaelis Schmidas. Man tai nepasirodė, kaip nepralenkiamas aukštis“, – apie idėją pasakojo D. Tarulis.
Deividas neslėpė, kad teko gerokai pasukti galvą, ką atvaizduoti tokio aukščio skulptūroje, nes ji turi būti ne tik graži, bet ir techniškai įgyvendinama.
„Anykščių regioninis parkas – ideali vieta kurti naujas istorijas, apie kurias galės kalbėti ateities kartos. Labai norėjosi pasaulyje išgarsinti lietuvišką motyvą, todėl ir pasirinkau lietuvių liaudies pasaką „Eglė žalčių karalienė“, – teigė D. Tarulis.
Skulptūrą rekordininkę kūrė Panevėžio krašto drožėjas V. Kunigel.
„Ąžuolą pasirinkome, nes tai – tvirčiausias medis. Mūsų skaičiavimais, skulptūra sveria daugiau kaip 8 tonas. Daugiausia darbo ir sunkiausia buvo žaltį suraityti“, – apie kūrybos procesą pasakojo V. Kunigel.
Ąžuolinė skulptūra „Eglė žalčių karalienė“ sumontuota iš 8 atskirų dalių. Montavimui nenaudotas metalas – tik mediniai kaiščiai ir klijai. Viena pagrindinių sąlygų – visa skulptūra turi būti pagaminta iš medžio ir negali būti jokių vidinių metalinių ar kitokios medžiagos konstrukcijų. Todėl visą procesą kūrėjai turėjo filmuoti, fotografuoti ir kitaip dokumentuoti, kad galėtų įrodyti, kaip sujungtos atskiros dalys.
„Tokią skulptūrą pastatyti – tikras gyvenimo iššūkis. Labai daug darbo, kantrybės ir jėgų reikėjo. Statant skulptūrą reikėjo centimetro tikslumu derinti jos dalis, nes kiekvienas netikslus sujungimas, galėjo baigtis visai ne tokiu rezultatu, kokį turime dabar“, – sakė technikos inžinierius Virginijus Tarulis.
„Statybos proceso metu turėjome filmavimo komandą, kuri įamžino kiekvieną mūsų žingsnį. Be to, procesą privalėjo stebėti mažiausiai du nepriklausomi liudytojai, jie savo ruožtu pildė ataskaitą ir patvirtino, kad mes laikėmės visų taisyklių“, – teigia D. Tarulis.
Skulptūros rekordininkės kūrėjai sako, kad tai buvo smagi kelionė su daug iššūkių.
„Man tai buvo itin smagu, juolab, kad skulptūrą kūriau kartu su savo tėčiu, turėsiu ką anūkams papasakoti. Tikiuosi, kad Guinnesso rekordo iniciatyva paskatins aplinkinius drąsiau svajoti ir nebijoti imtis net beprotiškiausių idėjų. Manau, kad tai taps dar vienu pasiekimu, kuriuo Lietuva galės didžiuotis“, – džiaugėsi D. Tarulis.
Plačiau – laidos reportaže.
