Dukart „Eurovizijoje“ triumfavusios Loreen gyvenimas – ne tik pergalės ir euforija. Motina ją pagimdė būdama šešiolikos, o būdama vos 22-ejų su šešiais vaikais liko viena, tad Loreen aiškiai žino, ką reiškia anksti užaugti, patyrė nepriteklius ir aibę sunkumų. Ji sako stiprybės ir įkvėpimo besisemianti iš savo marokietiškų šaknų ir sunkių šeimos moterų išgyvenimų.
Prieš savaitę laimėjusi 67-ąją „Euroviziją“, Loreen įsirašė į konkurso ir savo šalies muzikos istoriją. Ji tapo antrąja atlikėja (ir pirmąja dainininke moterimi) per konkurso istoriją iškovojusia dvi eurovizines pergales. Prieš ją tai pavyko padaryti tik airių atstovui Johnny`ui Loganui.
Be to, dvi Loreen pergalės svariai prisidėjo prie to, kad Švedija taptų šalimi, kurios atstovai daugiausia kartų, net 7, iš „Eurovizijos“ parsivežė pergalės trofėjų.
Iškart po pergalės „Eurovizijoje“ Švedijos atstovė kalbėjo, kad 2012 m. ant „Eurovizijos“ scenos ji jautėsi visai kitaip. „Tada man viskas buvo nauja. Buvau labai naivi mergaitė, nežinojau, ko tikėtis. Bet šįkart jausmas buvo toks, tarsi grįžus pas šeimą. Šių metų patirtis pareikalavo mažiau pastangų“, – džiaugėsi Loreen.
Kaip Liverpulyje ji LRT.lt sakė, ir abu jos euroviziniai kūriniai yra dvasine prasme labai skirtingi: „Euphoria“ (2012 m. laimėjusi daina – LRT.lt) buvo paslaptinga daina, kupina mistinės energijos. O „Tattoo“ – labai atvira ir šviesi.
Tos dainos – lyg saulėtekis ir saulėlydis. Dainos – to paties žmogaus, bet jos – visiškai priešingos. Ir tai sako šį bei tą apie pasaulį. Jame pilna priešingybių. Nėra dienos be nakties.“
Kontrastų ir priešingybių netrūko ir Loreen gyvenime – kai pati sakė, gyvenime matė ir skurdo bei skausmo, ir pergalės bei euforijos.
Spalio 16-ąją 40-mečio jubiliejų minėsianti Loreen, kurios tikrasis vardas yra Lorine Zineb Nora Talhaoui, gimė imigrantų iš Maroko šeimoje Stokholme (tačiau gimtuoju miestu vadina Vesterosą, kuriame augo nuo mažų dienų).
Jos motina į Švediją atvyko bėgdama nuo sutartinių vedybų būdama vos 14 metų ir neturėdama nieko, rašoma theguardian.com. Po poros metų ji susilaukė pirmagimės Loreen, vyriausios iš šešių vaikų. Moteriai tebuvo 22-eji, kai ji išsiskyrė ir viena liko su būriu vaikų.
„Todėl teko greitai suaugti – gyvenome vargingai ir turėjome vieni kitiems padėti. Švedijoje daugiau giminaičių nebuvo. Galima sakyti, pati buvau užauginta vaiko“, – prisiminė ji po antrosios pergalės duotame interviu.
Kai Loreen buvo 13 metų, jos motina vėl ištekėjo. „Mane augino vieniša motina, labai galinga ir ryžtinga moteris, kuri suko galvą kaip išgyventi. Ir tada į namus atvyko didelis, minkštas, švediškas Kalėdų Senelis. Jis atėjo su labai keista energija. Mano patėvis nemanė, kad viskas gyvenime turi būti kova, jis buvo labiau susitelkęs į atsipalaidavimą, pasimėgavimą mažais dalykais, akimirkomis, tarpusavio ryšiu.
Manau, kad jis mus išmokė rodyti meilę. Ir tai nebuvo visiškai tai, ko tikėjausi iš tos keistos jo atsineštos energijos“, – prisiminimais dalijosi ji.
Jos gyvenime visada labai svarbi buvo muzika, lydėjusi nuo mažų dienų. Dainavimas vonioje ar bažnyčioje buvo vienintelė galimybė pabėgti nuo daugiavaikės šeimos šurmulio ir pabūti su savimi – tai buvo jos šventovė ir dalykas, kuris priklausė tik jai.
Be to, pasak jos, muzika visada buvo labai svarbi dalis to, kaip jos marokiečių šeima leido laisvalaikį. „Tai milžiniška mūsų tradicijos dalis. Todėl niekada nesiekiau būti dėmesio centre, nesiekiau būti žinoma. Tiesiog norėjau dainuoti ir kurti – tai gydo mano sielą ir padeda bendrauti ir užmegzti ryšį su žmonėmis. Kai dainuoju, jaučiuosi visiškai susijungusi su pačia savimi“, – „Vogue“ yra pasakojusi atlikėja, savo įkvėpėjais vadinusi Alžyro dainininkę Wardą, dažnai klausytą jos šeimos namuose, Grace Jones ir grupę „Jefferson Airplane“.
Švedijoje ji tapo žinoma 2004-aisiais, sudalyvavusi muzikiniame talentų televizijos projekte, tiesa, netrukus iš viešumos atsitraukė ir darbavosi televizijos užkulisiuose. Vėl ant scenos sugrįžo 2011 m., o jau po metų su daina „Euphoria“ buvo išrinkta atstovauti Švedijai „Eurovizijoje“, kurią laimėjo. Netrukus pasirodė ir jos debiutinis albumas „Heal“.
Antrasis jos albumas „Ride“ pasirodė 2017 m. Tada atlikėja nusirėžė vešlius, tamsius plaukus, kurie buvo tapę jos kaip „Eurovizijos“ karalienės įvaizdžio vizitine kortele. Ji praktiškai nusiskuto plikai, taip tarsi atsikratydama komercinės savo pusės ir tapdama maištingesne savo versija, rašo „Vogue. Arabia“. Tąkart leidiniui ji sakė, kad tai susiję su ištikimybe sau ir kilme: „Tai – mano marokietiškos ir berberiškos šaknys. Ten, iš kur esu kilusi, muziką naudojate įvairiems gydymo procesams, tai – daugiau nei pramoga.“
Loreen tikino labai vertinanti savo šaknis ir jaučianti didžiulę pagarbą bei susižavėjimą savo protėviais, ypač šeimos moterimis. Ne tik mama, bet ir prosenele, kurios istorija buvo panaši kaip ir mamos. „Ji atsisakė sutartos santuokos po to, kai kare žuvo mylimas vyras. Ji buvo jauna, labai graži ir tėvai norėjo ją ištekinti dar sykį.
Tačiau ji, su kūdikiu ant rankų, pabėgo iš Maroko į Alžyrą. Kad išgyventų jai teko keliauti per dykumą persirengus vyru. Žaviuosi jos stiprybe ir drąsa. Ta berberiška stiprybė teka mano venomis. Juk mano šeimos moterys labai sunkiai kovojo, kad atsidurčiau ten, kur esu“, – tikino dukart „Eurovizijos“ nugalėtoja, besididžiuojanti savo arabiška kilme ir laikanti tai savo stiprybe bei įkvėpimu.
Ir nors mielai pasakoja apie savo kūrybą ar kilmę, apie asmeninį gyvenimą dalytis Loreen nėra linkusi. Kadaise viename interviu yra prasitarusi, jog turi mylimąjį, tačiau į detales nesileido ir tiesiog trumpai tarstelėjo jį esant daug žemiškesnį ir ramesnį nei ji. Tiesa, 2017-aisiais švedų televizijos laidai „Renées brygga“ duotame interviu ji prakalbo apie tai, kad yra biseksuali.
„Daugelis žmonių yra labai susitelkę į seksą ir seksualumą. Tačiau meilė yra kur kas daugiau. Ir ji yra ten, kur ją randi“, – tikino ji.
Tąkart paklausta apie savo santykius, nedaugžodžiavo ir tiesiog pašmaikštavo esanti ištekėjusi už savo darbo. Tiesa, apie savo seksualumą ji buvo užsiminusi ir anksčiau, dar prieš pirmąją pergalę „Eurovizijoje“ sakė: „Esu atvira ir noriu rasti meilę. Jei rasiu ją su moterimi ir jausiu, kad tai yra teisinga, tai ir bus teisinga.“ Ji taip pat sako, kad jos biseksualumas yra svari jos tapatybės dalis.
Vis tik apie meilę ji kalba savo dainose. Kaip ji pasakojo LRT, šiemet triumfavusi daina „Tattoo“ taip pat yra apie tai: „Jei nori patirti tikrą, gilią meilę, dėl jos tenka šiek tiek pakovoti. Gyvename visuomenėje, kurioje manome, kad žolė yra žalesnė už tvoros. Norime patirti meilę, bet neturime kantrybės. Bet toks gamtos dėsnis – privalai išlaukti, priimti visus skirtumus, visus žmogaus bruožus, jei nori patirti tikrą meilę. Tokia potekstė – todėl dainuoju: „Einu per ugnį ir lietų, kad būčiau arčiau tavęs“. Tai meilės daina.“
Rankomis tvirtai spausdama nugalėtojo apdovanojimą, ji svarstė, kad raktas į sėkmę – unikalumas ir autentiškumas, todėl svarbu save pažinti, savęs klausyti, o tam kartais reikia atsitraukti.
Ji taip pat pridūrė, kad visa kūryba jai yra dvasingumas: „Mes iš nieko sukuriame kažką. Tai magiška, tiesa? Kai esi kūrybos momente, negalvoji, iš kur tai atėjo“, – mintimis dalijosi švedų atstovė, kurios dėka kitąmet visų „Eurovizijos“ gerbėjų žvilgsniai nukryps į Švediją.
Kitąmet konkursą rengianti šalis kaip tik minės 50-ąsias pirmosios savo atstovų pergalės konkurse metines – prieš pusę amžiaus šventę švedams (ir ne tik) padovanojo ABBA su legendine daina „Waterloo“.
