„Biologiniams vaikams mamos meilė yra įgimta, o su ne biologiniais meilę turi užsidirbti“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ sako verslininkė Medeina Andriulienė, auginanti du sūnus iš pirmos vyro santuokos. Pamote ji tapo būdama vos 24-erių. „Atrodė, jau viską išmaniau apie vaikų auginimą, tačiau tik gimus dviem dukroms, supratau, kaip yra sunku auginti kūdikius“, – sako tarpusavio ryšiu ir meile tikinti Medeina.
„Vieną kartą dalyvavau interviu, kur žinau, kad žurnalistė turi ir įsivaikintą vaiką, ir savo biologinį vaiką. Tąkart ji labai keistai palinkėjo man susilaukti savo vaikų, nes tik tada iš tikrųjų suprasiu, kas yra motinystė. Net susigūžiau nuo jos žodžių, nes pagalvojau, kaip baisu jos vaikui to klausytis – vadinasi, ji iš tikrųjų jam jaučia kitokį jausmą“, – savo pasakojimą pradeda M. Andriulienė.
Nuomonės formuotoja ir komunikacijos specialistė sako, kad mama jautėsi ir tada, kai savo biologinių vaikų dar neturėjo. Dabar, po dešimties metų, ji jaučiasi dar kitaip – dviejų berniukų ir dviejų mergaičių mama.
„Aš tikrai ne kameroms tą sakau, mano vaikai tą žino, kad aš tikrai nediferencijuoju, tačiau, turbūt, berniukams atiteko kažko daugiau, nes, natūralu, kad biologiniams vaikams ta meilė jau yra duotybė. Tu galbūt nebesistengi tiek daug, nes įsivaizduoji, kad tavo vaikai tave bet kuriuo atveju mylės, – kur jie dings?, – juokiasi pašnekovė. – O su nebiologiniais vaikais tu tą meilę turi užsidirbti.
Iš pradžių tai tikrai buvo darbas. Aš turėjau įdėti daug pastangų, kad tie vaikai manim pasitikėtų, kad jie pradėtų mane mylėti ir įsileistų į savo gyvenimus. Kai įdedi daugiau darbo, labiau ir vertini. Mūsų ryšys neatėjo paprastai ir greitai, dėl to, sakyčiau, jis susiformavo net gilesnis. Tačiau pačios meilės diferencijuoti, kuriuos myli labiau, man atrodo, absoliučiai neįmanoma. Net mokslas yra tai įrodęs.“
Iširus pirmai telekomunikacijų verslo eksperto Liudviko Andriulio šeimai, tuomet vos kelerių metukų Konstantinas ir kiek vyresnis Aleksandras pagal susitarimą pas abu tėvus praleisdavo po lygiai laiko. Vaikai ir tėčio, ir mamos namuose turėjo savo kambarius bei daiktus. Būti tik sekmadieniniu tėčiu vyras nenorėjo.
„Bravo ir mano vyrui, kad jis nenumetė savo vaikų ir nepaliko kažkam kitam auginti. Dėl to aš labai palaikiau jį ir skatinau tikrai daug, nes man tai atrodė be galo svarbu. Man be proto gražu ir sunkiai galiu nesigraudindama apie tai kalbėti, bet mūsų vyresnėlis neseniai pasakojo apie tai, kas jam yra vyras ir vyro idealas. Kaip gražu man, kai vaikai tą perima iš savo šeimos.
Jis jau kalbėdamas sako, kad jis negali suvokti, kai tėčiai palieka savo vaikus, arba, jo manymu, nėra tikras vyras tas, kuris nesirūpina savo šeima. Man labai gražus tas tęstinumas, kurį perdavėme. Dabar berniukai auga su šituo suvokimu, ką reiškia vyro atsakomybė“, – besididžiuodama vaikais pasakoja Medeina.
Visgi didžiausias iššūkis teko Medeinai – kaip tradicinį pamotės vaidmenį paversti bent jau draugyste. Vienas pagrindinių dalykų, ką ji nusibrėžė tada, kad nebruks savo meilės berniukams ir nesakys, kad bus jų naujoji mama: „Man buvo svarbu, visų pirma, net ne meilę, o draugystę užsitarnauti, paprasčiausiai su jais susidraugauti.
Ieškojau bendrų taškų, bendrų veiklų. Aš nelabai moku žaisti su vaikais, ir Ana jau žino, mano vyresnėlė, kad aš žaislais nežaidžiu. Aš galiu užsiimti kitaip – mes galime skaityti. Dėl to aš ieškau bendrų veiklų – mes eidavome į teatrus, eidavome į lauką, į visus muziejus, kiek tik yra Lietuvoje net po tris kartus! Man tada lengva rasti ryšį su vaikais, su jais bendrauti ir užsiimti. Tai čia ir buvo tas startinis taškas, kaip aš pradėjau su jais ieškoti to ryšio.
O paskui jau natūraliai jis augo per visas gyvenimo sritis, nes vaikai praleisdavo pas mus lygiai pusę laiko. Tiesiog viskuo rūpinausi. Daktarais, stovyklomis, būreliais, drabužiais – viskuo. Tai visomis prasmėmis buvo ir yra mano vaikai, nes aš žinau jų batų dydžius, žinau ką jie mėgsta valgyti, žinau viską. Niekada nesu išgirdusi, kad „tu – ne mano mama“, „neaiškink man“ ar pan.“
Pasak Medeinos, reikės dar ne vieno šimtmečio, kad sunkiasvoris, neigiamos reikšmės prikaupęs žodis „pamotė“ pasikeistų. 50 procentų šeimų išsiskiria, mes visą laiką apie tai šnekame ir tai yra naujoji realybė – patinka mums ar nepatinka, bet taip jau yra, tiesiai šviesiai konstatuoja laidos viešnia.
„Deja, bet didžiulė dalis vaikų gyvena su pamotėmis ir patėviais. Tai yra mūsų naujosios realybės dalis. Manau, kad daug svarbiau kalbėti, kaip padėti toms pamotėms ir patėviams būti tais geraisiais, o ne būti blogiečiais vaikų gyvenime – suteikti jiems įrankius, konsultacijas, konteksto, kuo daugiau tokių istorijų kaip mūsų, kad gali būti gerai, kad galima taip susitvarkyti gyvenimą, kad būtų gerai visiems“, – įsitikinusi Medeina.
Po šešerių gyvenimo kartu metų susituokusi pora daugiau vaikų specialiai neplanavo. Bet trys dienos po vestuvių Medeina sužinojo, kad laukiasi.
Visas Medeinos pasakojimas – LRT TELEVIZIJOS laidos „Stilius“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
