Prieš kurį laiką kiaušiniai buvo kaltinami dėl padidėjusio cholesterolio kiekio ir širdies bei kraujagyslių ligų, tačiau visai neseniai reabilituoti ir tarsi „išteisinti“, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ sako Vilniaus universiteto (VU) Visuomenės sveikatos katedros vedėju profesorius Rimantas Stukas. Profesorius tikina, kad narvuose laikomos vištos į kiaušinius išskiria streso hormonus, o šie, jei tokius kiaušinius valgo vaikas, lemia jo hiperaktyvumą.
Gyvūnų teisių gynėjai sostinėje pirmadienį surengė socialinę akciją-performansą, kuriuo ragino atsisakyti narvuose laikomų vištų kiaušinių. Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje surengto pasirodymo metu profesionalios gimnastės įkūnijo narvuose uždarytus paukščius.
Kaip nuo vištų laikymo priklauso kiaušinių kokybė? VU Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. Rimantas Stukas tvirtina, kad narve laikomos vištos ne tik, kad auga nenatūralioje erdvėje, bet ir jų organizmuose dėl to gaminasi streso hormonai.
„Tie streso hormonai patenka tiek į raumeninį audinį, tiek į kiaušinius ir bevalgant patenka į mūsų organizmą, – įspėja profesorius. – Ypač vaikai yra jautresni. Jei vaikas valgo daug kiaušinių, su kuriais gauna daug streso hormonų, nereiktų stebėtis, kad jis bus hiperaktyvus ir kels tokių problemų, kurių, regis šiaip neturėtų būti. Viena iš priežasčių gali būti būtent narvuose laikomų vištų kiaušiniuose esantys streso hormonai. Žinoma, 100 proc. garantuoti negalima, tačiau tikimybė nemaža.“
Nepaisant sveikatai žalingų streso hormonų, kitų naudingųjų medžiagų narvuose laikomų vištų kiaušiniuose nėra mažiau. „Vitaminai, mineralinės medžiagos, baltymai – šių medžiagų rasime ir laisvai lakstančių, ir narvuose laikomų vištų kiaušiniuose. Tačiau natūraliai gamtoje laisvai vaikščiojančių paukščių kiaušiniuose ta medžiagų koncentracija bus didesnė ir įvairovė gali būti didesnė, nes gamtoje esti daugybė įvairiausių mikroelementų. Narvuose laikomos vištos gauna pašarų, kurių sudėtis yra subalansuota, tačiau ten nebus visų mikroelementų, kurių yra gamtoje.
O štai laisvai vaikščiojanti višta turi kitas galimybes. Net nereikia daug – sules vieną kitą grūdelį ir jau gaus tų medžiagų. Jei mes pažiūrėtume į žmogaus organizmo poreikius, tai kai kurių medžiagų mums reikia vos mikro kiekiais, labai mažai, ir tokiu būdu mes jų galime gauti. O štai pagrindinių medžiagų, tokių kaip baltymai, dėl ko mes vertiname vištų kiaušinius, rasime tiek laisvai vaikštančių, tiek ir narvuose laikomų vištų kiaušiniuose. Beje, vištos kiaušinio baltymas yra prilygintas baltymo etalonui ir yra ypatingai biologiškai vertingas“, – dėsto R. Stukas.
Visai neseniai kiaušiniai mokslininkų buvo tarsi reabilituoti – ilgą laiką buvo manoma, kad jie sukelia cholesterolio kiekio padidėjimą žmogaus organizme bei širdies ir kraujagyslių ligas. Patvirtindamas tai profesorius prisimena, kad dar visai neseniai suaugusiam žmogui buvo rekomenduojama suvalgyti ne daugiau dviejų kiaušinių per savaitę.
„Šiandien jau niekas taip nebemano, – pabrėžia VU Visuomenės sveikatos katedros vedėjas. – Net jei žmogus per savaitę suvalgytų kokį 12 kiaušinių, tai absoliučiai jokios rizikos sveikatai nebūtų. Jei vienu metu tokį didelį kiekį suvalgytume, tai aišku būtų negerai, nes labai daug medžiagų organizmas gautų, ypač baltymų, kurių vienu metu per daug taip pat nereikia.
Tad kiaušiniai tikrai yra reabilituoti ir juos valgyti galime drąsiai, tačiau svarbiau yra pažiūrėti kokia apskritai yra mūsų mityba. Jeigu mityba nėra sveikatai palanki ir valgoma daug gyvulinės kilmės riebalų, tai aišku, kad daugiau suvalgę kiaušinių, padidinsime cholesterolio koncentraciją. Tačiau jeigu mūsų mityba daugmaž atitinka sveikos mitybos rekomendacijas, tai kiaušinių valgyti galime nemažai.“
Pašnekovas primena, kad reiktų nepamiršti, jog kiaušiniai įeina į daugybės maisto gaminių sudėtį. Skaičiuojant suvartojamą kiaušinių kiekį, būtina nepamiršti ir šio dalyko, sako jis.
„Žmonės dažnai skaičiuoja tik tuos kiaušinius, kuriuos rankoje laiko, bet jų gausu ir patiekaluose, ir įvairiuose produktuose“, – tikina R. Stukas.
Profesorius neigia kalbas, kad Velykoms dažuose verdami kiaušiniai yra sugadinami ir praranda savo gerąsias vertybes. Pašnekovas pataria kiaušinius virti tik tol, kol sutraukiamas baltymas ir sukietėja trynys – pervirti jų nereikia.
„Virtas kiaušinis yra daug geriau pasisavinamas žmogaus organizmo, nei žalias. Virimas nekenkia, tačiau jei virsime kokį pusvalandį, tada tam tikra dalis medžiagų suirs. Tačiau tikrai nebus taip, kaip dažnai sakoma, kad ilgai išvirus nieko iš to kiaušinio gero nebelieka – taip tikrai nėra. Liks tos medžiagos, tik jų bus mažiau. Paprasčiausiai nereiktų labai ilgai virti – tiesiog neapsimoka gadinti gerą produktą“, – šeimininkėms ir šeimininkams, besiruošiantiems Velykoms pataria VU Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. R. Stukas.
Visas pokalbis šia tema – LRT mediatekos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
