Patarimus kaip lieknėti ar pagerinti sveikatą dalija visi, tačiau gydytoja dietologė Dalia Petrauskienė LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ sako pastebinti, kad tai ydinga, nes stebuklų nebūna. Pasak specialistės, jei žmogus dešimt metų negalvojo, ką deda į burną, numesti priaugtus kilogramus per savaitę nerealu. Dalia teigia, reikia žinoti kaip elgtis virtuvėje, kad bet koks maistas gali būti ir vaistas, ir malonumas, tik viskas priklauso nuo kiekių.
Pastaruoju metu apie maistą kalba visi, kas tik netingi, o patarimus, kaip lieknėti ir pagerinti sveikatą irgi dalija beveik kiekvienas. Profesionaliam dietologui sunku išsiskirti iš tokio patarėjų choro, neslepia gydytoja dietologė D. Petrauskienė, pripažindama, kad kaskart ji turi žaisti, dalydama patarimus ar net asmeninę patirtį.
„Kas yra tas gydytojas dietologas turbūt mažai kas žino. Aš kažkada dariau savo socialiniame tinkle tokią mini apklausą, kurioje klausiau, ar žmonės apskritai skiria šiuos specialistus – gydytoją dietologą, dietistą ir mitybos specialistą. Tai manęs, aišku, atsakymai nenustebino, nes dauguma, be abejo, nežinojo, kuo tai skiriasi. Apklausos dalyviai nežinojo, ką jie rinktųsi ir pagal ką jie rinktųsi“, – sako D. Petrauskienė.
Gydytojai dietologai, dietistai, sveikos mitybos specialistai ar tiesiog savamoksliai konsultantai – mitybos srityje nėra lygiaverčiai. Ir, turbūt, kaip jokioje kitoje srityje, šioje nestinga visažinių. Tačiau dietologė įsitikinusi, norint skleisti teisingą informaciją, reikia turėti pagrindus ir išmanyti ne tik mitybos madas.
„Reikia skleisti žinutę, kas yra kas. Tuomet žmogus pats atsirinks, į kieno rankas atiduoti savo sveikatą. Dietologas visų pirma išsiskiria iš visų kitų specialistų, kurie dirba su mityba, dėl to, kad jis yra, visų pirma, gydytojas, – pabrėžia gydytoja dietologė. – Tai mes ir turėtume įvardyti, kad toks specialistas yra gydytojas dietologas, kuris teisės aktų tvarka yra baigęs šešerių metų bendrąsias medicinos studijas ir trejų metų rezidentūros studijas.“
Būtent todėl gydytojai dietologei D. Petrauskienei atrodo svarbu, kad socialiniuose tinkluose aktyviau veiktų ne reklamoms dirbantys nuomonės formuotojai, bet profesionalūs medikai, galintys dalytis mokslu pagrįsta informacija.
„Matau labai daug dezinformacijos, labai daug „specialistų“ ir, kas įdomiausia iš to, kad dalis tų specialistų irgi skelbiasi, jog jie gali vertinti kraujo tyrimus, gali atlikti nebūtus kažkokius tyrimus, kurie mokslu visiškai nepagrįsti. Tame didžiuliame sraute, kai žmogus ieško pagalbos, jis užsikabina už šitų dalykų. Ir tai yra labai žmogiška. Iš tiesų – jeigu nežinai, tai eini pas tą, kuris garsiausiai sako, kad aš tau galiu padėti“, – šių dienų situaciją socialiniuose tinkluose trumpai konstatuoja pašnekovė.
Keliasdešimt tūkstančių sekėjų socialiniuose tinkluose turinti dietologė Dalia neslepia, čia komunikuoti pradėjusi dėl to, kad norėjo skleisti teisingą medicininę žinią apie sveiką mitybą ir sudėtingą teoriją įpakuoti į patrauklesnį formatą.
„Tai yra tam tikras mano hobis ir švietėjiška forma, kuria aš pranešu apie tai, ką galvoju, kuo aš gyvenu. Kartais noriu žmones motyvuoti, parodydama, kad tas gyvenimas, turbūt, niekieno nėra tobulas, – neslepia ji. – Yra sunkios dienos, savijauta, kažkokie gyvenimo įvykiai.
Tai, be abejo, veikia ir mūsų sveikatos dalykus. Ką valgyti mes renkamės pagal tai, kaip jaučiamės tą dieną. Mes visi absoliučiai esame emociniai valgytojai – mes to negalime pakeisti. Blogiausias dalykas nutinka tada, kai mes maistą naudojame savo emocijoms pakeisti.“
Dalyvavimas socialiniuose tinkluose, pasak dietologės, yra šių dienų būtinybė ir efektyvus būdas kalbėtis su žmonėmis. „Socialinių tinklų žiūrėtojams iš tiesų patinka vaizdinė medžiaga. Jiems patinka receptai, tai kas vyksta kasdien, ką jie gali panaudoti praktiškai, bet nemažiau svarbi dalis yra ta moksliškai pagrįsta informacija. Taip pat parodyti, kaip kasdienybėje galima sveikai ir paprastai pasigaminti, neužimant labai daug laiko ir neišleidžiant milijono pinigų tam maistui.
Čia, turbūt, pagrindinė dalis, nes kiekvienas nori sveikai ir skaniai maitintis, bet nežino kaip. Noriu parodyti, kad iš tiesų visiems mums reikia įdėti daug pastangų ir darbo, norint pasiekti bet kokio rezultato – ar tai būtų su mityba susiję klausimai, ar noras keisti savo gyvenimo būdą, ar turėti gerą darbą, turėti gražią šeimą, – visur reikalingas darbas. Jis yra kasdien ir toks darbas daugiausia turi vykti su savimi“, – sako D. Petrauskienė.
Dietologei dažnai tenka parodyti savo kasdienybę: pasidalyti tuo, ką pati randa parduotuvėje arba ką gamina savo šeimai. Pavyzdžiui, rytinė vaisių, avokado ir avižų tyrelė – dažnas pusryčių patiekalas jos namuose. Gydytojos vyras advokatas Donatas Petrauskas pats prieš kurį laiką numetė keliasdešimt kilogramų, dabar abu stengiasi maitintis itin sveikai.
„Mano vyras nevalgo kiaušinių, visų pieno produktų, turi alergiją medui. Jis stengiasi riboti cukrų ir gliuteną. [...] Kartais turime labai aršių diskusijų apie maistą ir net susipykstam draugiškai, tai aš sakau: gerai, jeigu tu toks dietologas, tai tu ir konsultuok, – juokiasi gydytoja dietologė. – Čia atsiskleidžia ir visuomenės situacija, kad visi žino viską ir visi komentuoja viską.
Aš jaučiausi labai nuliūdusi – atrodo prasimokiau tiek daug metų ir atsiranda tūkstantis kitų, kurie „geriau žino“. Paskui su tuo susigyvenau, supratau, kad tai yra tiesiog neišvengiamas dalykas, nes valgome visi kasdien, valgysime visi kasdien ir visi visada turėsime savo teorijų. Kai ateina pacientas, svarbiausia suprasti, kad reikia ir jo pusės išklausyti, ir kad mes kartu padarytume tą sprendimą, kaip jam dabar maitintis.“
Gydytoja sako puikiai suprantanti, kodėl dažnas antsvorio ar su tuo susijusių ligų turintis pacientas mieliau renkasi klausytis to, kuris pats yra turėjęs problemų. Pasak D. Petrauskienės, pacientams atrodo, kad antsvorį turėjęs žmogus labiau juos supras, labiau parems, žinos, kokioje jie yra situacijoje.
„Iš mano asmeninės patirties – aš pati esu taipogi turėjusi antsvorį vaikystėje. Kaip sakoma, kiekvienas specialistas renkasi kažkiek specializaciją pagal save. Matyt, taip ir atsitiko, kad link šitos specialybės nukrypau todėl, kad ir pati turėjau nemažai problemų su antsvoriu. Taip pat visada turėjau prastą odos būklę – aknę, kurią taip pat pavyksta kontroliuoti mitybos ir gyvenimo būdo pagalba“, – tikina gydytoja dietologė Dalia Petrauskienė.
Visas pokalbis su gydytoja dietologe D. Petrauskiene – LRT mediatekos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
