Trakų rajono miškai paskatino architektę Jolantą Žalienę atsisakyti įmantraus dekoratyvumo ir pompastikos. Taip atsirado elegantiški, saikingi ir patogūs šeimos namai. „Išskirtinio interjero raktažodžiai – tęstinumas, linija ir medžiagos iš gamtos. Paklotos natūralaus medžio parketlentės, sienos dekoruotos marmuro gijomis, naudoti rankų darbo dekoro elementai“, – LRT PLIUS laidai „Veranda“ savo komandos darbą – kurtus namus gamtos apsuptyje – pristato architektė J. Žalienė.
Jolantos projektuoti namai yra vieno aukšto, bendras plotas siekia apie 180 kvadratinių metrų. „Namų erdvės: svetainė, virtuvė ir valgomasis yra lyg vienoje bendroje erdvėje. Tuomet yra du vaikų kambariai, šeimininkų erdvė, kurią sudaro miegamasis, erdvi drabužinė ir vonios kambarys su dideliu langu, – vedžiodama po namus pasakoja architektė. – Taip pat yra pagalbinės patalpos, skalbykla, garažo patalpa bei holai.“
Anot architektės, kadangi šeimininkai labiau norėjo klasikinių sprendimų interjere, nepavyko išvengti ir šiokių tokių ginčų. Ypač pamačius namo eksterjerą, šypsodamasi priduria J. Žalienė.
„Namo eksterjeras yra labiau minimalistinis, tad ir su šeimininkais priėjome prie bendros nuomonės, kad ir viduje reikėtų labiau minimalistiškų sprendimų. Tačiau, kad išlaikytume ir šeimininkų poreikius, klasikos palikome. Ji labiau atsiskleidžia per grindų dangą, kurioje yra panaudotos „Chevron“ eglutės tipo parketlentės. Nemažai dekoro dėta ir ant sienų, kur jis labai gražiai pereina tiesia linija, nenusikertantis net per duris“, – pabrėžia architektė.
Dar vienas klasikos elementų, vyraujančių šiame interjere, yra dviverės durys, sako pašnekovė. Į šalis atsiveriančios durys skiria tamburą, arba kitaip tariant, priemenę nuo holo.
„Kadangi užsakovai nepamiršo, kad nori šiek tiek klasikos interjere, ypatingai klasikinių dviverių durų nematėme, pasirinkome sprendimą metalo konstrukcijos su stiklu. Tai reiškia apvadas eina iš metalo ir jame įtaisytas skaidrus stiklas, – sprendimų pasirinkimą dėsto J. Žalienė. – Durys liko dviverės ir su prabangiomis vario spalvos rankenėlėmis. Beje, šitos durys gražiai suvažiuoja į suformuotas sienose nišas.“
Projektuojant namus Trakų rajono gamtos apsuptyje, didelis dėmesys skirtas ir medžiagoms, randamoms būtent gamtoje.
„Šiame interjere panaudojome kiek išskirtinį ąžuolo lukštą, kuris savo spalvą įgavo deginimo metu. Visi fasadai, netgi sienų apdaila išskirtinai buvo dengta būtent šita medžiaga. Noras buvo nenutolti nuo gamtos, kadangi namas yra pastatytas miško apsuptyje, tai lyg įsileidome tos gamtos į vidų. Būtent mūsų faneruotė ir dominuoja šiame interjere“, – namų išskirtines detales vaizdžiai pristato J. Žalienė.
Taip jau dažnai nutinka, kad atvykstama į erdves, kurios jau yra suformuotos, sako architektė. Pasak jos, „vidines pertvaras tikrai galime pakeisti, tačiau langų angas, kuomet jau yra sudėti langai, nebeišeina“.
„Taip ir čia, atvykus į šitą erdvę, pamatėme netaisyklingai išdėliotus langus, jų tikrai per žemas angas. Tai buvo gan nemažas iššūkis prie viso šito prisitaikyti. Teko ieškoti sprendimų, kuriuos maskavome užuolaidomis, – prisimena J. Žalienė. – Užuolaidos labai pagelbėjo. Tai reiškė, kad bendroms erdvėms mes suteikėme centravimą – ne taip krenta į akis, kad langai yra asimetriški ir netaisyklingai sudėlioti. Ypatingai tai jaučiama svetainės erdvėje.“
Šių namų interjero pagrindinė išskirtinė savybė, anot architektės, yra lubų ir sienų dekoras. Sąmoningai slėpėme durų angas ir pačias duris, pro jų varčius praleidome ir grindjuosčių detales, ir pačius apvadus, kad vizualiai jos pranyktų, pasakoja namų interjerą kūrusi architektė.
„Virtuvę šiek tiek perprojektavome. Šeimininkų poreikis buvo šalia virtuvės turėti podėlį. Šiaip jis yra labai aiškiai matomas, todėl šitos erdvės įėjimą stengėmės nesureikšminti ir vizualiai paslėpti. Ta pati dekoro linija, einanti per sienas ir duris, niekur nenutrūksta. Tam tikrose vietose ji netgi keliauja per pačius baldus.
Pavyko apjungti sklandančias idėjas bendrose erdvėse su vaikų kambariais. Ypatingai kuomet kontrastuoja kambarių spalvos, čia kalbu apie jaunuolio kambarį, kai mes pradarome tas nematomas duris, lyg atsitinka toks sienos lūžis. Labai įdomiai atrodo tos atidarytos durys“, – pasakoja santūriai gilesnių interjero sprendimų ieškojusi architektė.
O štai mergaitės kambarys, atsižvelgiant į mažosios šeimininkės poreikį, įgavo tradiciškai mergaitišką rožinį akcentą. Visiškai kita spalva nusidažė jau minėtas jaunuolio kambarys.
„Mergaitė norėjo tradicinio rožinio kambario, minkšto kambario, šviesaus kambario, o jaunuolis pageidavo itin tamsaus kambario, – sako pašnekovė. – Tikrai didžiuojamės ir džiaugiamės jaunuolio kambariu, kuris tapo ypatingai kontrastingas šito interjero atžvilgiu, ypatingai tamsus, kai mes rinkomės sienų spalvą, tai buvo labai drąsūs sprendimai, pačios gan šiek tiek bijojome, kad šeimininkė nustebs ir nesutiks, nors vizualizacijose atrodė labai gražu, bet šeimininkė pamačiusi pavyzdžius padažytus ant sienos, sakė labai puiku, labai tinka visos spalvos.“
Mums labai patiko pati jaunuolio kambario idėja, patikina pašnekovė. „Mums, kaip menininkams, labai patiko įgyvendinti šitą idėją. Labai didžiuojamės, kad pavyko tai išgauti ir ne tik mums taip matosi ir jaučiasi, bet taip pat ir kitiems žmonėms pamačius šį mūsų sprendimą irgi taip jaučiasi“, – šypsosi Trakų rajone namus su savo komanda kūrusi architektė J. Žalienė.
Visą reportažą šia tema žiūrėkite LRT PLIUS laidos „Veranda“ mediatekos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
