Svorio padidėjimas šaltuoju sezonu – priežasčių, kodėl taip nutinka, yra ne viena, nuo evoliucinių iki kultūrinių. Tačiau gydytojas dietologas Edvardas Grišinas LRT TELEVIZIJOS laidai „Labas rytas, Lietuva“ sako, kad maisto, kurį vartojame vasarą, neturėtume labai keisti ir žiemą, mat tam, kad išlaikytume svorio proporcijas, neturėtų skirtis suvartojamų produktų maisto vertė.
Pastebima, kad artėjant šaltajam metų sezonui, dalis žmonių priauga svorio. Gydytojas dietologas E. Grišinas sako, kad tokią tendenciją gali nulemti tiek evoliuciniai, tiek kultūriniai mūsų gyvenimo aspektai.
„Jeigu žiūrėsime į savo protėvius, jie buvo linkę priaugti svorio. Tai yra daugiau saugumo mechanizmas nuo ekonominio nestabilumo, kuris būdavo šaltuoju periodu.
Kiti aspektai – fiziologiniai. Pas mus žiemą būna mažiau saulės, mažiau produkuojama vitamino D – tai yra tiesioginė sąsaja su kūno masės prieaugiu. Žmonės dažniau serga sezonine depresija, nes yra mažiau šviesos, kas siejama su mažesniu aktyvumu, polinkiu suvartoti daugiau maisto.
Taip pat, kai pas mus yra šalta, mes norime sušildyti aplinką. Mūsų kūnas nori gaminti daugiau šilumos, kuri išskiriama į aplinką. Tuo pat metu, tai padidina mūsų medžiagų apykaitą, dėl ko kartais galime jaustis alkani.
Dar vienas aspektas – kai šalta, žmogus nejaučia, kada jis dehidratuoja. O nepakankamas vandens vartojimas gali būti susijęs su tuo, kad jaučiamės alkani.
Ir svarbiausias kriterijus – kultūra. Žiemos sezonas yra švenčių sezonas, sotesnių, kaloringesnių patiekalų sezonas. Esame linkę susiburti su šeimomis, gaminti tradicinius lietuviškus patiekalus, kurie tikrai nėra lengvi, o kaloringi ir maistingi. Ir kartais, kai tai vyksta savaitgalis po savaitgalio, žmogus automatiškai sukaupia svorio“, – aiškina laidos pašnekovas.
Gydytojas dietologas E. Grišinas sako, kad pagrindinė bėda, kodėl žiemą priaugame svorio, – nesumažėjęs maisto kiekis. Jo teigimu, kai mūsų protėviai žiemomis badaudavo, dabar maisto kiekis tiek vasarą, tiek žiemą išlieka toks pats. Mes ir toliau esame linkę kaupti maistą: konservuoti, rauginti daržoves.
Visgi tinkamai pasiruošti žiemos sezonui galime ir nekaupiant, tai visai nėra būtina, tikina gydytojas.
„Svarbu atskirti, kur yra emocija, kur yra tikrovė. Mums sąmonė visada sakys „pavalgyk“, bet turime užduoti sau klausimą, ar reikia daugiau maisto.
Taip, galbūt švieži pomidorai nesuteiks sotumo jausmo, bet kodėl negalime iš šakninių daržovių pasidaryti troškinio, panaudoti daugiau aitrių prieskonių: kmynų, paprikų, pipirų, ciberžolės, kas duos sotumo ir šilumos maistui, o mes pajausime didesnį malonumą“, – tikina E. Grišinas.
Tiesa, ne mažiau svarbu ir nepamiršti pagrindinių sveikos gyvensenos higienos taisyklių. Viena iš jų – fizinis krūvis.
„Galbūt dabar į lauką išeiname rečiau, bet galime panaudoti savaitgalius, kai esame laisvesni, ir skirti daugiau laiko aktyvumui. Privalome nepamiršti, kad nesvarbu, žiema ar vasara, maistas neprivalo labai keistis. Galbūt jo pobūdis lėkštėje, pagaminimo būdas gali keistis, bet ne jo maistinė vertė.
Jeigu valgėme daugiau šviežių daržovių, galime valgyti daugiau troškintų daržovių. Jeigu valgėme mėsos kepsnius, įdėkime jos į troškinius, sriubas – naudokimės fantazija, bet išlaikykime tą pačią porciją lėkštėje“, – sako gydytojas dietologas E. Grišinas.
Plačiau – laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.
