Vaikui žengiant į paauglystę, su iššūkiais susiduria ne tik vaikai, bet ir jų tėvai. Kaip šį laikotarpį išgyventi, kad visiems būtų patogu ir malonu? Apie tai LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ – pokalbis su „Tėvų linijos“ vadove Jūrate Baltuškiene.
J. Baltuškienė pastebi, kad prasidėjusi paauglystė apie save praneša ne tik besikeičiančiu kūnu, bet ir maištaujančiu elgesiu, konfliktais, nuomonės reiškimu, reikalavimu praplėsti ribas.
Ir nors šiuo laikotarpiu vaikai nėra linkę artimai bendrauti su tėvais, pašnekovė įsitikinusi, kad nesvarbu, kokio amžiaus yra vaikas, bendravimas su tėvais – labai svarbus.
„Tėvų pripažinimas, pagarba ir pagalba visada yra svarbi, tik augantis vaikas mažiau tai parodo. Jis nori būti savarankiškas, nepriklausomas. O prisiminus, apie ką yra paauglystė, galbūt ją lengviau bus ištverti ir tėvams. Tai yra laikas, kai pagrindinis psichologinis ir vidinis vaiko uždavinys – atrasti save, atsakyti į klausimą, kas aš esu“, – pasakoja ji.
Tiesa, pastebėjus paaugliams būdingą elgesį, nereikėtų paleisti vadžių bei išlaikyti tam tikras taisykles, tačiau apie jas reikia ne tik kalbėti, bet ir paaiškinti.
„Negalima sakyti: „Grįši tada, kada aš pasakiau.“ Paaugliui reikia daugiau argumentų, daugiau diskusijos, jis nori būti išklausytas ir išgirstas, kodėl jis norėtų kitaip. Pavyzdžiui, jei visi vakarėlyje būna iki 24 valandos, o jam reikia sugrįžti 21 valandą, bus konfliktas. Jei mes spausime paauglį, jis pradės slapukauti, laužyti taisykles“, – tikina „Tėvų linijos“ vadovė.
Paklausta, ar dažnu atveju reikia atliepti besikeičiančio paauglio norus, J. Baltuškienė įsitikinusi, visur reikėtų ieškoti kompromisų.
„Paaugliai daugiau nori leisti laiką su į save panašiais draugais. Tai nereiškia, kad jie mažiau myli senelius, ar nori mažiau laiko praleisti su šeima, tiesiog atsiranda kiti poreikiai. Tačiau reikia kalbėtis.
Galbūt viešnagę pas senelius galima sutrumpinti, kad paauglys spėtų ir su draugais pasibūti. Galbūt galima derėtis ir leisti kartą pasilikti, o kitą kartą važiuoti pas senelius. Bet svarbiausia, tėvai turi pakeisti savo poziciją „pasakiau ir viskas“. Tai didelė klaida, vedanti į daug konfliktų ir nesutarimų bei nesusipratimų. Kartais paaugliais reikia pasitikėti avansu, kad jis galėtų įrodyti, kad susitvarko su iššūkiais“, – aiškina moteris.
Žinoma, pokalbiai su paaugliais gali būti nelengvi. Daugelis jų vengia, nes žino, kad turės išklausyti tėvus, tačiau patys bus neišgirsti. Todėl pasak pašnekovės, būtina pakeisti požiūrį į juos.
„Reikia atrasti, koks bendravimas paaugliui yra tinkams. Galbūt nereikia ilgų moralų, reikia daugiau klausti, išgirsti ir atsižvelgti į tai, ką paauglys sako. Tegul paauglys turės tokią pokalbio patirtį, kai bus išgirstas, kai į jį bus atsižvelgta. Pokalbiai yra reikalingi, kad išgyventume paauglystės laiką“, – sako J. Baltuškienė.
Plačiau – laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.
