Karalienės Elžbietos II dukra, karališkoji princesė Anne, garsėja kaip maištininkė ir aštrialiežuvė, mėgstanti viršyti greitį ir išlaikanti šaltus nervus, kai ją bando pagrobti. Su motina ją suartino aistra žirgams, princesė netgi tapo pirmąja karališkos šeimos nare, dalyvavusia olimpinėse žaidynėse. Ir nors ji pati puikiai išmano karališko gyvenimo subtilybes, ji sulaužė karališkąją tradiciją ir nusprendė nesuteikti savo vaikams karališkųjų pareigų.
„Paskutines 24 brangios motinos gyvenimo valandas galėjau būti drauge su ja. Man buvo garbė ir privilegija lydėti ją į paskutines keliones“, – po Elžbietos II mirties karališkosios šeimos išplatintame pranešime teigė princesė Anne, dėkojusi visiems, kurie netekties valandą dalijosi šeimos skausmu.
Princesė Anne – antroji karalienės ELžbietos II ir princo Philipo atžala, vienintelė poros dukra. Ji gimė pora metų vėliau nei jos vyresnysis brolis Charlesas, dabar – karalius Karolis III. Jai dar nebuvo dvejų, kai mirė senelis karalius Jurgis VI, o motina tapo karaliene.
Kaip pastebi karališkosios šeimos istorikė ir rašytoja Sarah Gristwood, jaunai karalienei keliami reikalavimai ir siekis įsitvirtinti pasaulinėje arenoje reiškė, kad Charlesas ir Anne buvo paliekami auklių ir guvernančių globai, kol jų motina ir tėvas lankėsi užsienyje. Buvo laikotarpių, kai monarchė neturėjo galimybės matytis su vaikais.
Anot žurnalo „Town & Country“, net ir būdama namuose karalienė negalėjo vaikams skirti itin daug laiko – derindama karališkąsias pareigas ir motinystę karalienė su vaikais susitikdavo po pusryčių ir popietės arbatėlės metu.
Dėl to vyresnis jos brolis ne kartą liejo širdgėlą ir teigė esantis dėkingas auklėms ir močiutei, kurios matė jo pirmuosius žingsnius, guodė, drausmino ir mokė.
Tiesa, princesė Anne jam nepritarė – BBC duotame interviu ji patikino, kad tai, jog mama negalėjo jiems skirti daug laiko, dar nereiškia, kad ji nebuvo rūpestinga motina. Princesė sakė, kad tvirtas jos ir mamos ryšys užsimezgė paauglystėje, jas ypač vienijo aistra žirgams.
Ši princesės aistra neišlbėso ir bėgant metams ir gelbėjo, kai ji stengėsi nenuklysti į politinę areną. „Maniau, kad jei bandysiu užsiimti kuo nors už karališkosios šeimos ribų, tai žirgai būtų geriausias pasirinkimas“, – „Vanity Fair“ duotame interviu prisipažino ji.
Ir jos pasirinkimas davė vaisių. Karalienės dukra – pirmoji karališkosios šeimos narė, kuri rungėsi Olimpinėse žaidynėse (1976 m. Monrealyje), yra laimėjusi tris Europos čempionato medalius, 1971-aisiais ir BBC princesei įteiktą Metų sporto asmenybės apdovanojimą (tokio apdovanojimo iki jos dar nebuvo gavęs nei vienas karališkosios šeimos narys).
Princesė garsėja ne tik sportininko charakteriu – ji užsitarnavusi ir maištininkės reputaciją. Ji buvo pirmoji teista karališkosios šeimos narė, nemalonumų turėjusi 2002 m., kai vienas iš jos šunų parke užpuolė du vaikus. Be to, kartą princesė buvo mėnesiui netekusi teisės vairuoti – ji nuolat viršijo greitį. Beje, šią savybę paveldėjo ir princesės dukra Zara Tindall.
Sakoma, kad karalienės duktė yra paveldėjusi ir aštrų tėvo, princo Philipo, liežuvį bei kandumą, kuris jai praversdavo net ir pavojingose situacijose. Pavyzdžiui, kai 1974 m. Ianas Ballas norėdamas pagrobti princesę, puolė šaudyti į jos automobilį, kuriuo važiavo kartu su savo tuometiniu vyru kapitonu Marku Phillipsu.
I. Ballas, tikėdamasis susilaukti milijoninės išpirkos, liepė princesei Annei grumtynių metu lipti iš automobilio, tačiau princesė jam atšovė: „nieko panašaus“. Istorija užpuolikui baigėsi beveik neprasidėjusi – jis iškart buvo sulaikytas.
1992-uosius savo šeimai Elžbieta II vadino „annus horribilis“ – siaubingais metais. Išties siaubingi jie buvo ir princesei Anne – tais metais oficialiai nutruko jos santuoka su pirmuoju vyru Marku Phillipsu, su kuriuo santuokoje pragyveno 19 metų ir susilaukė dviejų vaikų – Peterio Phillipso ir Zaros Tindall.
Augindama Peterį ir Zarą princesė Anne nebuvo nei senamadiška, nei griežta. Norėdama, kad jos vaikai, kitaip nei ji pati, turėtų įprastą vaikystę, princesė sulaužė karališkąją tradiciją ir nusprendė nesuteikti savo vaikams karališkųjų pareigų. „Manau, kad jiems taip buvo lengviau“, – „Vanity Fair“ sakė princesė, pridūrusi, jog titulai turi neigiamų pusių, tad ir jų jos vaikai neturi.
Tiesa, Anne ir M. Phillipas apsigyventi atskirai nutarė dar 1989 m. Būtent tais metais ji sutiko naują mylimąjį – Karališkojo jūrų laivyno vadą, Timothy Laurence`ą. 1992-ųjų gruodį jiedu susituokė. Šiemet pora minės 30-ąsias vestuvių metines.
Šiuo metu nemažą dalį karalienės laiko užima buvimas su šeima, vaikais ir penkiais anūkais. Tiesa, ji vis dar vykdo karališkosios šeimos nario pareigas, o daugiausia laiko skiria labdarai. Bene labiausiai princesė Anne didžiuojasi 50-čia metų darbo su organizacija „Save the Children“. Už nuopelnus šioje labdaros organizacijoje, Anne buvo nominuota net Nobelio taikos premijai.
Beje, Įdomu ir tai, kad tik gimusi Anne buvo trečia eilėje į sostą, šiandien ji – 16, ją lenkia visi trys broliai, jų vaikai ir vaikaičiai. 2011 m. priimtas sprendimas nebeteikti pirmenybės tik vyriškos giminės įpėdiniams į sostą, princesei Anne nepadeda priartėti prie sosto, nes jis netaikomas įpėdiniams, gimusiems anksčiau už princą Williamą.
Tiesa, dar 1987 m. karalienė Elžbieta II jai skyrė karališkosios princesės titulą, visam gyvenimui suteikiamą vyriausiajai monarcho dukrai.
