Jungtinėje Karalystėje – gedulas, pasaulį apskriejo žinia, kad užgeso karalienės Elžbietos II gyvybė. Ji prisimenama kaip labai atsidavusi monarchijai ir savo pareigoms, nors artimiausių žmonių širdyse ji visada pirmiausia išliks mama, močiute, prosenele, su kuria praleistos akimirkos išliko nuotraukų albumuose. Fotografijose – monarchės vaikystė, motinystės džiaugsmai, susitikimai su tauta.
Karalienė Elžbieta II (Elizabeth Alexandra Mary Windsor)) mirė rugsėjo 8 d. eidama 97-uosius metus, paskelbė Bakingemo rūmai.
Elizabeth gimė 1926-ųjų balandį Jorko kunigaikščių šeimoje. Tiesa, iš pradžių negalvota, kad ji kada nors valdys šalį. Mirus jos seneliui Jurgiui V, sostas turėjo atitekti jos dėdei Edwardui, bet šis nuo karališkųjų pareigų atsitraukė.
Todėl sostas atiteko jo broliui Albertui, kuris pasiliko šeimos vardą, 1936-aisiais tapo karaliumi Jurgiu VI, o jo sutuoktinė – karaliene konsorte Elžbieta, dar vadinta karaliene motina.
Princesė Elizabeth buvo ugdoma namuose, o karališkąsias pareigas pradėjo eiti Antrojo pasaulinio karo metais.
Dar paauglystėje ji sutiko ir savo princą – jie susipažino, kai Elizabeth buvo aštuoneri, o Philipui – trylika metų, Jungtinės Karalystės princo George`o bei Danijos ir Graikijos princesės vestuvėse.
Tiesa, vaikinas princesei į akį krito kiek vėliau, kai jie vėl susitiko po penketo metų, 1939-aisiais. Philipas tada jau tarnavo karo laivuose, o penkiais metais jaunesnė princesė, anot guvernantės, jau tada susižavėjo jaunuoliu, kurį kas kartą pamačiusi nurausdavo.
Jaunatvišką susižavėjimą keitė romantiški jausmai, užplūdę gerokai vėliau – apie savo planus tuoktis pora pranešė po aštuonerių metų, 1947-aisiais.
Tų pačių metų lapkričio 20-ąją pora sumainė žiedus Vestminsterio abatijoje. Vestuvių dieną princesei buvo užmautas velsietiško aukso žiedas, derantis prie sužadėtuvių žiedo, kurį puošia deimantai iš princo Philipo motinos tiaros.
1948-ųjų lapkritį, porai gimė pirmagimis sūnus Charlesas, dar po poros metų – dukra, princesė Anne. Tarp 1949 ir 1951 m. tuo metu dar Karališkajame laivyne tarnavęs princas Philipas ne kartą buvo dislokuotas Maltoje.
Neretai Maltoje apsistodavo ir princesė Elizabeth. Tuo metu jų vaikai pasilikdavo Didžiojoje Britanijoje, kur jais rūpinosi auklės.
Nemažai princesės laiko iš vaikų nugriebdavo ir karališkosios pareigos, vizitai užsienyje. 1951-aisiais karaliaus Jurgio VI sveikata silpo, tad jauna princesė neretai pavaduodavo tėvą viešuose minėjimuose ir renginiuose.
1952 m. pradžioje princesė su vyru išvyko į turą po Australiją, Naująją Zelandiją, Keniją. Vasario 6-ąją, Kenijoje tuo metu viešėjusią porą pasiekė žinia – karalius Jurgis VI mirė. Sostą paveldėjo vyriausioji jo dukra, pasirinkusi karališką Elžbietos II vardą.
Tiesa, Elžbieta II buvo karūnuota beveik po 16 mėnesių, 1953 m. birželio 2-ąją. Kelias valandas trukusi ceremonija, kaip ir pridera, nestokojo karališkos prabangos. Tai buvo pirmoji ceremonija, kurią per televiziją galėjo stebėti milijonai žiūrovų visame pasaulyje.
Kaip skelbiama oficialioje Bakingamo rūmų svetainėje, iš viso karūnavime dalyvavo 8251 svečias, dirbo per 2000 žurnalistų ir 500 fotografų iš 92 pasaulio šalių. Per karūnavimą karalienei uždėta 1661-aisiais pagaminta gryno aukso karūna, sverianti 1,8 kg.
Drauge su karūna jaunos monarchės pečius prislėgė ir dar daugiau pareigų. Kai Elžbieta II buvo karūnuota, savitu humoro jausmu garsėjęs jos vyras buvo tituluotas princu Philipu. Jis nevengė patraukti žmonos per dantį, klausdamas, kokią čia kepurę ši turi.
Monarchė nemažai laiko būdavo išvykusi vykdyti karališkųjų pareigų, tad jos vaikai ir toliau augo Jungtinėje Karalystėje su Elžbietos II motina ir būriu auklių.
Taigi nenuostabu, jog 1994-aisiais pasirodžiusioje biografijoje princas Charlesas jos autoriui Jonathanui Dimbleby`ui prisipažino, kad vaikystėje motinos jam labai trūko, tad jis yra dėkingas jį išauginusioms auklėms.
Būtent jos, pasak princo, matė jo pirmuosius žingsnius, mokė jį, sudrausmindavo dėl netinkamo elgesio ir pagirdavo, kai elgdavosi gerai.
Jis buvo labai artimas su savo močiute, karaliene motina, kuriai buvo dėkingas už dėmesį ir rūpestį. „Man ji reiškė viską, tad šios akimirkos laukiau su siaubu. Atrodė, kad ji niekada neateis. Nuo vaikystės ji man atrodė nesustabdoma, dievinau ją“, – 2002-aisiais vykusiose karalienės motinos laidotuvėse kalbėjo princas Charlesas.
Anot žurnalo „Town & Country“, net ir būdama namuose karalienė negalėjo vaikams skirti itin daug laiko – derindama karališkąsias pareigas ir motinystę karalienė su vaikais susitikdavo po pusryčių ir popietės arbatėlės metu.
Tiesa, princesė Anne su broliu, princu Charlesu, nesutiko – 2002 m. BBC duotame interviu ji patikino, kad tai, jog mama negalėjo jiems skirti daug laiko, dar nereiškia, kad ji nebuvo rūpestinga motina. Princesė sakė, kad tvirtas jos ir mamos ryšys užsimezgė paauglystėje, jas ypač vienijo aistra žirgams.
Kiek praaugus vyresnėliams, Elžbieta II ir princas Philipas susilaukė dar dviejų sūnų – princų Andrew (1960 m.) ir Edwardo (1964 m.). Biografai pastebi, jog jiems gimus monarchė tvirčiau jautėsi atlikdama karališkąsias pareigas, tad leido sau atsipalaiduoti ir sumažinti darbo krūvį, taip pat lanksčiau žiūrėjo į savo pareigas ir daugiau laiko atrasdavo atžaloms.
Akmenų kelyje tarp jos ir vaikų pasitaikydavo ir jiems užaugus. Pavyzdžiui, kaip rašoma BBC, sūnaus 50-mečio šventę ji praleido bausdama princą Charlesą už meilės romaną su Camilla Parker Bowles tuo metu kai jis dar buvo vedęs ledi Dianą.
Po princesės Dianos žūties, motinos ir sūnaus santykiai vėl pagerėjo, ši priėmė ir jo mylimąją Camillą, kurią Charlesas vedė 2005 m. balandžio 9-ąją.
Galvos skausmu monarchijai neretai vadinamas ir princas Andrew, kuris žiniasklaidos dažnai vadinamas Elžbietos II numylėtiniu. Motina ilgus metus pro pirštus žvelgė į sūnui metamus įtarimus korupcija ar pomėgį švaistyti pinigus.
Taktikos nekomentuoti ir nesiaiškinti karalienė laikėsi ir po princo Andrew skyrybų skandalo, kai dar neįvykus oficialioms skyryboms 1996-aisiais, „Washington Post“ išspausdino princo sutuoktinės Sarah Ferguson ir JAV verslininko Johno Bryano nuotraukas, kuriose jie užfiksuoti romantiškai leidžiantys laiką prie baseino.
Nemalonus karalienei bei monarchijai buvo ir 2019 m. kilęs skandalas dėl princo Andrew ryšių su JAV finansininku Jeffrey Epsteinu, kuris buvo teisiamas dėl seksualinio išnaudojimo ir moterų bei mergaičių pardavimo į seksualinę vergiją, jas verčiant santykiauti su elitinio socialinio rato žmonėmis.
Duodamas vėliau viešųjų ryšių katastrofa vadintą interviu BBC, princas teigė, kad lankydamasis trijuose J. Epsteino namuose, net neįtarė apie jo nusikalstamą elgesį. Jis taip pat buvo kaltinamas neva triskart miegojęs su septyniolikmete J. Epsteino auka. Princas Andrew ir Bakingamo rūmai šiuos kaltinimus neigė. 2019 m. karalienės sūnus atsitraukė nuo karališkųjų pareigų.
Karalienė Elžbieta II šiandien yra aštuonių anūkų močiutė, turinti 12 proanūkių. Tiesa, 2021-ųjų balandžio 9-ąją ji neteko savo atrama ir uola vadinto vyro, princo Philipo, su kuriuo kartu išgyveno 73-ejus metus.
Bendro kelio pradžioje princas Philipas prisiekė būti atrama savo žmonai, ir žodį tesėjo. Jos didenybė buvo pripažinusi, kad jis buvo šalia, kai šeimą purtė skandalai – kai žlugo vaikų santuokos, kai žuvo princesė Diana, kai karališkoji šeima buvo kaltinama esanti šalta ir nejautri.
Savo ramsčiu vyrą vadinusi karalienė yra sakiusi, kad jos vyras nemėgsta pagyrų, nors jo indėlis į britų monarchiją svarbus.
Karalienė jautė aistrą žirgams, kaip rašoma BBC, dar būdama ketverių ji dovanų gavo ponį.
Taip pat nuo vaikystės Elžbieta II jautė prielankumą korgiams. Pirmąją savo korgių veislės kalytę Susan ji gavo aštuonioliktojo gimtadienio proga, visi kiti karalienės korgiai buvo Susan palikuonys. Be to, karalienė labai mylėjo ir dorgius – veislę, kurią išvedė pati, sukryžminusi korgius su taksais. Iš viso karalienė yra turėjusi daugiau nei 30 šių veislių šuniukų.
2015 metais Elžbieta II tapo ilgiausiai valdančia Jungtinės Karalystės monarche. Beje, 2006 m. spalio 16-18 dienomis Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II lankėsi Lietuvoje oficialaus vizito metu.
