Reinoldas nuo pat kūdikystės patyrė sunkių operacijų ir prarado regėjimą, auglį galvoje vaikinas vadina „piktuoju nuomininku“ ir sako, kad anksčiau ar vėliau jį tikrai iškrapštys. Gera nuotaika užkrečiantis Reinoldas visą dėmesį skiria kūrybai. Jo darbų sąraše – apyrankės, telefonų pakabukai iš karoliukų, megzti šalikai, kepurės, taip pat piešiniai bei iliustruota knyga. Tačiau vaikinas nežada sustoti, jo siekiamybė – patekti į Guinnesso rekordų knygą.
Reinoldo mama Asta pasakoja, kad jos sūnus seniai svajoja patekti į Lietuvos Guinnesso rekordų knygą. Jo siekis – iš kamštelių sudėlioti Baltų simboliką.
„Jis pamatė, kad Guinnesso rekordų knygoje yra pasiektas rekordas iš 12 tūkstančių kamštelių ir pasakė – aš padarysiu iš 14 tūkst. Ir vieną dieną, lygiai prieš metus, randu jį sėdintį kambaryje bei skaičiuojanti kamštelius, klausiau, kiek turi, sako – 2300. Galvojau, kad ilgai užtruks. Tada parašiau į „Facebook“ prašymą, kad būkite geri, padėkite jam rinkti kamštelius. Tai įvyko per 2–3 savaites – pas mus atsirado 30 tūkstančių kamštelių“, – pasakoja vaikino mama.
Asta šypsosi, namuose sutalpinti tiek kamštelių – nelengva užduotis, todėl didžiausias siekis yra juos kuo greičiau suklijuoti.
„Dar šiandien daug kas abejoja, kad jis yra visiškas neregys“, – sako Asta ir pasakoja, kad skaudžią diagnozę, atėmusią sūnaus regėjimą, jie išgirdo dar ankstyvoje jo vaikystėje.
„Pradžia buvo ankstyva, jam buvo tik 3 mėnesiai. Atsirado akių nistagmos, kai bėgioja akytės. Teko įveikti ilgą kelią, kol sužinojome kas per liga ir bėda mus užklupo. Pradėjome važinėti po klinikas, kol radome diagnozę, tačiau, deja, ji nebuvo džiuginanti. Sužinojome, kad tai yra onkologinė liga – auglys, kuris apėmė regos centrus, regos nervus ir teko pradėti gydymą“, – pasakoja Asta.
Nors nuo išgirstos diagnozė praėjo daug metų ir dabar visos emocijos tik geros, Asta prisimena, kaip jautėsi išgirdusi apie ligą. „Tada, kai sužinojome, buvo baisu, nes gydytojai sakė, kad bus blogai, ruoškitės blogiausiam.“
„Mes turėjome draugą, kuris dabar jau amžinąjį atilsį, jis negalėjo vaikščioti. Tad būdavo toks paaiškinimas: matai, Reinoldai, tavo draugai irgi serga, vieni nevaikšto, vieni nemato, vieni negirdi. Kažkaip jis tą suprasdavo ir su tuo buvo labai puikiai susigyvenęs. Gal dabar jis labiau savyje išgyvena, bet jis neparodo, vidumi jis labai stiprus“, – tikina mama.
Paklausta, kaip Astos vyrui pavyko susigyventi su sūnaus negalia, moteris pasakoja istoriją, kuri parodė, kokia besąlyginė yra tėviška meilė.
„Pasakysiu istoriją, kuomet supratau, kad mano vyras dėl jo padarytų viską. Jis sakė: aš galiu atiduoti vieną savo akį, kad tik jis matytų. Tada supratau – jis padarys viską“, – graudinasi pašnekovė.
Reinoldo mama pasakoja, kad nors vaikinas negali matyti, kitos jo juslės yra puikiai išlavintos. Reinoldas kuria ne tik nuostabius paveikslus ar iliustracijas knygoms, tačiau naujausias jo projektas – garsų edukacijos regintiems.
„Jis dabar renka garsus, išgrynina juos ir daro edukacijas regintiems žmonėms, kad jie spėliotų, kas tai per garsas. Jūs nepatikėsite, bet žmonės nustemba, kad išgirdę garsą jo nepažįsta, nors jis yra kasdienėje jų buityje. Taip pat jis turi draugą IT specialistą, iš kurio tikisi pagalbos, kad galėtų sukurti žaidimo programėlę, žmonės galės klausyti ir spėlioti garsus“, – apie naują sūnaus projektą pasakoja Asta.
Plačiau – rugpjūčio 31 d. laidos „Bendrom jėgom“ įraše.
Parengė Miglė Valionytė.
