Vilmantas (36 m.) nuo pat vaikystės turi regos negalią, tačiau tai nesutrukdė jam pabaigti filosofijos studijų, o vėliau – dirbti atsakingą administracinį darbą. Ne veltui sakoma, kad kiekvienas silpnai matantis mato vis kitaip – Vilmantas žaidžia futbolą ir krepšinį, važinėja dviračiu, plaukioja, keliauja.
Rasti prieinamos informacijos apie meditaciją Vilmantui nebuvo paprasta
Pastaruoju metu Vilmantas atrado meditaciją, tačiau, norint su ja susipažinti, prireikė šiokių tokių pastangų, pasakojama Lietuvos aklųjų bibliotekos pranešime. Kaip medituoja silpnai matantis?
Nereginčiam skaityti sudėtinga. „Man sunku įžiūrėti smukų tekstą. Skaitau lėtai, kelis kartus perskaitęs suprantu, bet vis tiek esu priverstas atsilikti nuo kitų, – pasakoja Vilmantas. – Universitete atradau ekrano skaitymo programas, įsigijau skenerį. Kiti grįždavo į bendrabutį ir iškart sėsdavo skaityti, o aš maždaug dvi valandas vartydavau tą knygą, skenuodavau kiekvieną puslapį, tuomet paleisdavau per teksto atpažinimo programą... Ir labai pykdavau, kai gaudavau pribraukytą knygą. Teksto atpažinimo programa tose vietose neatpažindavo teksto. Tu gyveni su tuo neužtikrintumu, ar ta informacija, kurią tau perskaito kompiuteris, yra tikra, o dažnai tau jos ir trūksta.“
Būtent taip – skenuodamas ir leisdamas skaitmeninį tekstą per teksto atpažinimo programą – Vilmantas perskaitė pirmąsias knygas apie meditaciją: „Egzotiška pasirodė. Sakoma, kad yra daug naudos būti ramesniam, laimingesniam, stresą mažina. Konvertavimas užtruko kelias valandas, bet kai informacija tau atrodo svarbi, tos laiko investicijos gal ne tokios skausmingos. Taip pat žiūrėjau keletą vaizdo siužetų, instrukcijų.“
„Galvojant apie knygos pritaikymą regėjimo negalią turintiems žmonėms, man svarbiausia buvo tyrinėti, ką reiškia būti užsimerkus, – sako meditacijos mokytojas Rytis Juozapavičius. – Užsimerkęs pabandžiau apibūdinti taisyklingą sėdėseną, kaip ją paaiškinti vien žodžiais, pasitelkus vien garsą?“
Dabar Vilmantui, kaip ir daugumai kitų neregių ar silpnaregių, norinčių išbandyti meditacijos praktiką, nereikėtų eiti tokiu sudėtingu keliu (kuris, beje, įveikiamas tik neblogus skaitmeninio raštingumo įgūdžius turintiems žmonėms). Lietuvos aklųjų biblioteka neregiams ir silpnaregiams pritaikė ne tik Matthieu Ricardo knygą „Meditacijos menas“, bet ir dar šešias įvairias sporto ir sveikatinimosi sritis iliustruojančias knygas.
Meditaciją lengviausia apibrėžti dekonstruojant ją supančius mitus
Meditacijos apibrėžimų esama ne vienas: vieniems tai – tyla, kitiems – pokalbis, tretiems – kelionė į save. Meditacija – dėmesio lavinimo ir sąmoningumo ugdymo pratimų sistema, ją apibrėžti, ko gero, lengviausia dekonstruojant meditaciją supančius mitus.
Meditacija nėra atsipalaidavimo pratimų sistema. Turint tokį lūkestį, galima patirti priešingą efektą – neįgudęs medituotojas, nepajėgiantis suvaldyti plūstančių minčių, gali patirti susierzinimą ir diskomfortą. Tačiau nuoseklus meditacijos praktikavimas gali suteikti šalutinį teigiamą poveikį – atsipalaidavimą.
Meditacija nėra skirta protui išvalyti, nes tai tiesiog neįmanoma – protas nuolat generuoja mintis. Tačiau kai meditacijos dėka išmokstame labiau susitelkti, tos mintys gali „atakuoti“ mus mažiau, nes išmokstame susigrąžinti nuklydusį dėmesį. Nevertinti – visai ne tas pat, kaip nereaguoti. Tai sprendimas, kaip reaguoti ir susiturėjimas nuo vertinimų, kurie gali įklampinti minčių raizgalynėje.
Mitas, kad meditacija yra tinkama tik nedidelei specifinei žmonių grupei. Ji tinkama ir yra naudinga daugeliui žmonių, išskyrus išgyvenančiuosius gilią depresiją ar turinčius traumuojančių patirčių, kurioms priimti reikia specialisto palydėjimo.
Mitas yra ir tai, jog per meditaciją nieko nevyksta. Iš tiesų vyksta rimtas savęs stebėjimo, dėmesio kontroliavimo ir mąstymo darbas. Meditacija nėra labai sudėtingas saviugdos užsiėmimas, tačiau vis tik reikalauja pastangų. Mokantis meditacijos, tenka sutelkti dėmesį, o šiam nuklydus – sugrąžinti prie stebimo objekto.
„Meditacija suktųsi apie gebėjimą akimirka po akimirkos tikslingai sutelkti dėmesį, šiltai viską priimant be vertinimo, ir stebėti, kaip šis gebėjimas tave transformuoja. Meditacija yra apie pokytį, – kalbėjo meditacijos mokytojas Rytis Juozapavičius. – Ir čia labai sunku kažką paaiškinti intelektualiai, aš kviečiu bandyti ir stebėti, kas vyksta.“ Rytis ragino įsiklausyti į savo kūno pojūčius bei aplinkos garsus. Įsivaizduoti savo stuburą esant styga, kuri įtempta ne per daug, kad nenutrūktų ir ne per laisva, kad skambėtų. „Noriu padrąsinti tuos, kurie sako, kad medituoti jiems niekaip nepavyksta. Ir gerai, nes jei meditacija būtų labai paprastas ir aiškus dalykas – seniai būtų užpatentuota ir parduota“, – šypsojosi Rytis.
Ar prasčiau matantys žmonės medituoja kažkaip kitaip?
„Didžioji dalis meditacijų vyksta užsimerkus, atsiribojama nuo regėjimo. Susitelkiama į kvėpavimą, stebėjimą, kas vyksta mintyse, kūne. Ar matai, ar nematai, skirtumo jokio nėra, – sako Vilmantas, paklaustas apie regos reikšmę medituojant. – Ypač kai yra mokytojas, kai mokytojas nupasakoja, ką daryti, kaip kvėpuoti, savo balsu, balso tembru, intonacija ir žodžiais nusakydamas etapus, ką daryti, kas gali būti jaučiama – tai yra tiek neregiams, tiek silpnaregiams labai priimtina, nes mes esame pratę prie apibūdinimo, garsinio vaizdavimo. Ir tas garsinis vaizdavimas visiems žmonėms yra universalus – kalbama apie mintis, jų šokinėjimą, susitelkimą, kvėpavimą – tai universalūs dalykai.“
Tuo tarpu Rytis Juozapavičius, talkinęs komandai, pritaikytu EPUB formatu leidusiai knygą apie meditaciją, pastebėjo, kad perteikti informaciją neregiams yra kiek sudėtingiau, nei įprastinei auditorijai – žodis, žodžio parinkimas įgyja didžiulę reikšmę. „Ar pakanka to, ką mes sakom? Pavyzdžiui, aš darau stiprią prielaidą, kad žmonės yra matę drugelį, tupintį ant žiedo. Bet kas, jeigu jie nėra matę? Kaip kitaip tą galima paaiškinti? Galiu tą padaryti pasitelkdamas žodžius, kuriuos sumaniai naudoja Mattieu Ricardas: stuburas – tai tarsi viena ant kitos sudėtos monetos. Kokia metafora! – tu įsivaizduoji stulpelį tų monetų.“
Akivaizdu – ir perteikti, ir paaiškinti pavyko, o meditacija atranda savo gerbėjų ir tarp prasčiau matančių žmonių. „Regėjimo negalią turintys žmonės stipriau jaučia kitus dalykus, ir tai yra žiauriai gerai dirbti su kitais dalykais. Mes galime susitelkti į kūno pojūčius, ir mes galime susitelkti į garsus“, – akcentavo Rytis.
Neregiai, silpnaregiai ir kiti, negalintys skaityti įprasto spausdinto teksto, prieinamu formatu parengtas septynias sveikatingumo knygas gali parsisiųsti iš virtualios bibliotekos ELVIS (elvislab.lt).
Lietuvos aklųjų biblioteka, atsižvelgdama į sparčią vartotojų auditorijos plėtrą, pradėjo pavadinimo keitimo procesą ir jau 2022 m. pabaigoje taps Lietuvos audiosensorine biblioteka.
