Mokslo metų pradžia kasmet pasitinkama skirtingai – kol vieniems smagu pasimatyti su visą vasarą nematytais bendraklasiais ir mokytojais, kitiems, net ir praėjus daug metų po mokyklos baigimo, tai vis dar asocijuojasi su patirtomis skaudžiomis patyčiomis. Kiek ši problema šiuo metu aktuali šalies mokyklose ir kokie būdai padėtų pakeisti padėtį, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ dalijasi psichologė, „Paramos vaikams centro“ vadovė Aušra Kurienė.
Atėjus Rugsėjo 1-ajai, socialiniuose tinkluose galima išvysti ne tik džiugių įrašų, tačiau ir pasidalinimų, kai dabar jau suaugusieji nenoriai laukdavo meto, kada teks grįžti į mokyklą, dėl ten patiriamų užgauliojimų. Kaip bebūtų gaila, psichologė A. Kurienė pripažįsta, jog ši problema yra išlikusi ir šiandien.
„Deja, patyčios yra egzistuojantis reiškinys tiek mokyklose, tiek visuomenėje. Nesinorėtų taip galvoti, bet faktas, jog kai kurie vaikai eidami į mokyklą nerimauja, kaip bus šiemet, kaip ir jų tėvai nerimauja“, – laidoje sako psichologė.
Nors yra vykdomos įvairios kampanijos prieš patyčias, A. Kurienė pastebi, kad kol kas prevencinės programos yra paliktos mokyklos iniciatyvai. Pašnekovės teigimu, prie to turėtų prisidėti ir tėvai, o kiekviena mokykla – turėti aiškų kovos su patyčiomis algoritmą.
„Sisteminis darbas, kuris buvo vykdomas daug metų, davė rezultatus patyčių prevencijos ir intervencijos srityje. Mes kalbame ne tik apie tai, ką daryti, jog jos nekiltų, bet taip pat ką daryti, kai jos yra. Bet šiuo metu tos programos labiau paliktos mokyklų iniciatyvoms. Todėl labai noriu tikėtis, kad švietimas šiais metais nuosekliai ir pilnavertiškai pažiūrės į šitą problemą.
Man atrodo, kad labai svarbu, jog kiekviena klasė, klasės auklėtojas, o gal ir kiekvienas tėvas ir mama per pirmą susitikimą su moksleiviais ar tėvų su mokyklos bendruomene susitikimo metu aiškiai įvardintų, kokios yra priemonės. Galbūt net Rugsėjo 1-ąją aiškiai įvardinti, kad mūsų mokykloje vietos patyčioms nėra, ką turėtų daryti kiekvienas, kuris mato ar patiria patyčias“, – tikina A. Kurienė.
„Paramos centro vaikams“ vadovė pasakoja, jog kiekviena mokykla turėtų turėti dokumentą, kuriame būtų nurodyta ne tik tai, kad patyčios yra blogai, tačiau ir kokį elgesį galima vadinti patyčiomis, kaip jas atpažinti.
„Jeigu kas nors bijo pranešti apie patyčias, tai jau yra labai rimtas signalas mokyklai, jog ne viskas padaryta, vaikai nesijaučia saugūs. Jeigu tėvai galvoja, kad geriau patylėsime, nesakysime, nes bus dar blogiau, tai irgi rimtas signalas mokyklai, kad nėra aiškaus algoritmo, aiškios tvarkos, ką daryti, kai tokios situacijos iškyla“, – įsitikinusi pašnekovė.
Mokykloms, kovojančioms su patyčiomis, A. Kurienė siūlo ne tik turėti dokumentą bei su juo supažindinti vaikus, tačiau ir įvesti tam tikras prievoles.
„Vienas iš svarbių dalykų yra dokumentas, kuriame parašyta, kas yra patyčios. Tai padaryti nėra sudėtinga. Mokiniai turėtų būti su dokumentu supažindinti, <...> turi būti pasikalbėta, koks elgesys yra netoleruotinas, koks elgesys skaudina, žemina.
Taip pat turėtų būti labai aiškiai susitarta, kad jeigu kas nors klasėje matys tokį elgesį arba jo atžvilgiu bus taikomas toks elgesys, jie privalo pranešti. Ne tai, kad gali, jie privalo, tai yra prievolė. Jeigu jie nepraneša, tuomet yra kažkokios pasekmės, ar jie gauna papeikimą, ar dar ką nors“, – sako psichologė A. Kurienė.
„Taip pat svarbu, kad mokytojai nenaudotų jokio žeminančio elgesio prieš vaikus. Ypatingai pradinėse klasėse vaikai mokosi iš mokytojų, o jeigu mokytojas juokauja kažkokio vaiko atžvilgiu pavadindamas jį „žiopliu“ ar kokia nors pravarde, tai yra tiesioginis netinkamo elgesio pamokymas“, – tikina A. Kurienė.
Taip pat ne mažiau svarbi priemonė kovai su patyčiomis – viešumas, sako ji.
„Mums atrodo, kad turi būti kažkokios ypatingos intervencijos, bet pagrindinė intervencija – viešumas ir ko nors darymas, paprastas pasakymas „taip negalima“. Taip negali vykti slaptas elgesys. O kai nėra slaptumo, toks elgesys nevyksta. Bet jeigu tai ateina iš suaugusiųjų arba susikūrė tokia kultūra, jog sužinojus apie tai auka bus nusiųsta pas psichologą, o toks elgesys klestės, tai bus nesustojamas procesas“, – įsitikinusi psichologė A. Kurienė.
Plačiau – rugsėjo 1 d. laidos „Laba diena, Lietuva“ įraše.
