Namuose žmonės jaučiasi ir elgiasi labai laisvai, dėl to čia dažniausiai ir patiria traumą. Kaip save apsaugoti? LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ saugių namų darbais dalijasi kineziterapeutė. Anot jos, retai kada pagalvojame, kad net apranga gali tapti mūsų traumų priežastimi: drabužiai su daug sluoksnių, plačios kelnės, ilgas sijonas ar apiplyšusios šlepetės.
Pandemija privertė daugiau laiko praleisti namuose, o statistika rodo, kad būtent čia įvyksta daugiausiai traumų. Buityje dažniausiai susižaloja vaikai ir senjorai, pastarųjų traumos neretai baigiasi sužeidimais, tokiais kaip šlaunikaulio lūžis, minkštųjų audinių ar galvos trauma. Kaip to išvengti ir pritaikyti namus, kad jie būtų mūsų tvirtovė ir užuovėja, o ne pavojų vieta?
„Bet kuriuo atveju traumos yra neišvengiamos, jas patiria daugiau nei trečdalis vyresnių nei 65 metų žmonių. Daugiau nei pusė jų yra linkusios kartotis. Traumų tikimybė nepriklauso nuo sveikatos būklės, nes jos gali tykoti visur“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas.
Anot kineziterapeutės Jurgitos Veliulytės, vyresnio amžiaus žmogaus, kuris sportuoja, traumų rizika procentiškai yra mažesnė, bet ji vis tiek yra pirmiausia dėl to, kad neretai pasirenkami netinkami drabužiai, avalynė ar netinkamai susitvarkomi namai, kuriuose visada jaučiamės laisvai. Dar viena problema – savų galimybių pervertinimas.
„Širdyje visi jaučiamės kaip 25-erių, bet savo galimybes dažnai pervertini ne dėl to, kad negali, o dėl to, kad amžius padaro savo: raumuo susilpnėja, sąnariai pasidaro mažiau judrūs.
Iš tikrųjų traumą dažniausiai patiriame namuose, kaip bebūtų keista, bet juose labai laisvai jaučiamės, atrodo, net užsimerkęs visus namus galiu apeiti. Visi krenta namuose ar lauke, bet vyresniame amžiuje problema ta, kad pasekmės būna sunkesnės“, – komentuoja specialistė.
Pirmiausia, kad išvengtų traumų, žmogus turėtų susitvarkyti tinkamai namus, antra, atkreipti dėmesį į drabužius, kuriuos dėvi, avalynę, o jei eina į lauką, būtinai įvertinti lauko sąlygas, nesiimti darbų, kurių tuo metu ar apskritai atlikti negali.
„Per gyvenimą mes linkę kaupti daiktus – tų daiktų namuose turėtų būti mažiau. Taip pat daugelis namuose neturi puikių krėslų su atrama, jie būna be atramų arba atramos žemesnės. Atsisėdus į tokį minkštą fotelį atsistoti yra sunku, ypač ilgokai pasėdėjus, o kai nori atsistoti vyresnio amžiaus žmogus, griebiasi kokių nors priemonių, tai yra staliuko, spintelės ar dar kažko. Jeigu tas staliukas arba spintelė yra su ratukais, kyla kritimo rizika, todėl namuose rekomenduojami tvirtesni baldai, kad būtų kietesnis paviršius, kad būtų patogu atsisėsti.
O kai manęs, kaip kineziterapeutės, klausia, kokią kėdę nusipirkti prie darbo stalo, visiems sakau tą patį – pačią paprasčiausią taburetę. Tai dėl to, kad ant jos galėsi sėdėti mažiau, bus labai nepatogu, todėl dažniau išeisi pasivaikščioti. Kai pasirenkame labai komfortišką kėdę, joje praleidžiame labai daug laiko“, – pasakoja J. Veliulytė.
Namuose mėgstame dėvėti šlepetes, bet su jomis yra rizika užkliūti už kilimų ar grindų. Avalynė turi būti su guminiu padu, kad tvirtai laikytųsi ant kojos, kad būtų neslidi, tvarkinga, neprasiskėtusiu padu, nesuplyšusi.
J. Veliulytė
Namuose reikėtų atkreipti dėmesį ir į kilimėlius. Kineziterapeutė rekomenduoja namuose neturėti įvairiausių puošmenų, nes einant didėja užkliuvimo, paslydimo rizika. Taip pat namuose svarbu, kaip sutvarkyti laidai: jie turėtų eiti palei sienas ar daiktus, o ne per kambario vidurį, netvarkingi kelia riziką už jų užkliūti, ypač tamsiu paros metu.
Gal sunku patikėti, bet dažniausiai trauma namuose įvyksta lipant į lovą ar iš jos išlipant. Žmonės pervertina savo galimybes, iš lovos lipa remdamiesi į spinteles su rateliais, taip pat prie lovos pasideda batus, drabužius, lazdeles. Be to, dažnai lova būna per žema, nuo jos sunku atsistoti.
„Vyresnio amžiaus žmogui dažnai kompensuojami turėklai, pagalbinės priemonės, kurias jis gali prisitvirtinti prie sienų, tada turi kur įsikibti“, – atkreipia dėmesį kineziterapeutė.
Kaip reikėtų įrengti vonią, kad ji būtų saugesnė? Pasak pašnekovės, taisyklės tos pačios: kuo mažiau kilimėlių, pasirūpinti neslidžiu paviršiumi, kad nebūtų vandens, jeigu jo pritaškėme.
„Ant vonios paviršiaus neturi būti daug visokių buteliukų, kempinėlių ar dar kažko, nes jeigu jau paslysti, kad turėtum kur įsikibti. Taip pat verta pasinaudoti priemonėmis, kurios yra prisukamos prie sienų, kad būtų kur įsikibti. Pačioje vonioje, duše taip pat svarbu pasitiesti neslidaus paviršiaus kilimėlį“, – priduria ji.
Retai kada pagalvojame, kad net apranga gali tapti mūsų traumų priežastimi. Reikėtų vengti drabužių su daug sluoksnių, plačių kelnių, kurios gali susisukti, ilgų sijonų. Atkreipkite dėmesį ir į dėvimą avalynę.
„Namuose mėgstame dėvėti šlepetes, bet su jomis yra rizika užkliūti už kilimų ar grindų. Avalynė turi būti su guminiu padu, kad tvirtai laikytųsi ant kojos, kad būtų neslidi, tvarkinga, neprasiskėtusiu padu, nesuplyšusi. Labai mėgstame vilnones kojines, aš pati namuose labai jas mėgstu, bet jau keletą kartų esu paslydusi“, – pažymi specialistė.
Bėgančio laiko nesustabdysite, tačiau neretai tik nuo mūsų pačių priklauso, kaip jausimės, teigia A. Unikauskas. O kad traumų būtų mažiau ir kūnas būtų stiprus, namuose rekomenduojama atlikti mankštą. Dažnai įsivaizduojame, kad tam reikia ypatingos įrangos ar programos, bet taip tikrai nėra.
Laidoje kineziterapeutė parodė, kaip atlikti profilaktinę mankštą prieš traumas. Žiūrėkite gegužės 28 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
