Nuo gimdos kaklelio vėžio prevencinio tyrimo moterys visaip išsisukinėja – bijo sužinoti blogą naujieną ar paties tyrimo, tačiau ši liga ilgą laiką gali niekaip nepasireikšti. LRT TELEVIZIJOS laidos „Klauskite daktaro“ herojė Zita, išvykusi į užsienį, ginekologo kabineto durų nepravėrė 6 metus, o gimdos kaklelio vėžys spėjo išsivystyti iki 4 stadijos, tad teko iškęsti nepalyginamai daugiau nei tyrimą.
Ši liga ankstyvoje stadijoje gali neturėti jokių simptomų, o nuo jos kasmet miršta tūkstančiai moterų, teigia profesorė Jurgita Plisienė. Gimdos kaklelio vėžys – antra pagal dažnumą piktybinė moterų liga po krūties vėžio ir neretai užklumpa gan jauname amžiuje. Kaip jos nepražiopsoti, ar įmanoma užkirsti kelią ir kaip gyventi su šia diagnoze?
Zita Levickienė gimdos kaklelio vėžio diagnozę išgirdo prieš dvejus metus – iki tol net neįtarė, kad serga. Kūno siunčiamiems signalams rasdavo pasiteisinimų, o pasijutusi silpniau viską suversdavo dideliam darbo krūviui. Moteris atsitiktinai sužinojo, kad serga gimdos kaklelio vėžiu. Deja, tai jau buvo ketvirta stadija, tačiau ir tokia žinia bei ilgas gydymas neatėmė gyvenimo džiaugsmo.
Zita sako tikriausiai niekada nepamiršianti dienos, kai sužinojo diagnozę.
Prieš tai nebuvo jokių skausmų. Aišku, buvo nuovargis, bet tą nuovargį nurašydavau persidirbimui.
Z. Levickienė
„Išvažiavau į užsienį, aišku, nėjau pas gydytojus, nesitikrinau kokius šešerius metus. Kai grįžau iš Anglijos, netikėtai pradėjau labai stipriai kraujuoti. Mane išvežė į priimamąjį Mažeikiuose, ten iš karto pasakė, kad yra piktybinis navikas. Iš ligoninės išvežė į Šiaulius. Prieš tai nebuvo jokių skausmų. Aišku, buvo nuovargis, bet tą nuovargį nurašydavau persidirbimui. Tikrai daug dirbau, fabrike dirbdavau po penkiolika valandų, net įtarti neįtariau, kad kažkas gali būti“, – kalba pašnekovė.
Išgirdusi diagnozę „vėžys“ Zita neslepia beprotiškai sutrikusi ir išsigandusi. „Noriu gyventi“, – sukosi vienintelė mintis“, – pažymi ji.
Liga jai buvo nustatyta spalio 12-ąją, o gydymas pradėtas jau lapkritį. Zitai buvo paskirti 28 spindulinės terapijos seansai ir 6 chemoterapijos. Pastarąsias ištvėrė labai sunkiai – šešta nė nebebuvo atlikta. „Būdavo labai silpna, dvi dienas po chemoterapijos – nieko, bet trečią – viskas: atsiguldavau į lovą ir atsikeldavau tik po trijų dienų. Negalėjau nei paeiti. Gydytojas sakė, kad trūks skysčių, aš tikriausiai neišgerdavau tiek, kiek reikėdavo“, – svarsto ji.
Būtent chemoterapiją Zita vadina sunkiausiu gydymo etapu. Tikina tai atsimenanti, lyg būtų įvykę vakar, – tą nenusakomą silpnumą, bejėgystę, kai ničnieko negali padaryti, nors ir, atrodo, norėtum.
„Vienintelis žmogus, kuris buvo ir tebėra šalia dieną, naktį, – mano draugas Tomas, aš jam būsiu dėkinga visą gyvenimą, net jei ir nebebūtų šalia. Gal jis ir palūžo, gal neparodė, bet išbuvo nuo pradžios iki galo, iki šios minutės esame kartu“, – džiaugiasi pašnekovė.
Netrukus bus dveji metai nuo ligos nustatymo. Liga, atrodo, atsitraukė, bet moteris supranta: kad visiškai išgijo, niekada nepasakys.
„Dabar, atrodo, tvarka, einu į darbą, dirbu, viskas atrodo normaliai. Pradėjau sportuoti, kiek galėjau, atsisakiau cukraus“, – pasakoja laidos herojė.
Nesitikrina, nes bijo sužinoti blogą atsakymą
Gydytoja akušerė-ginekologė doc. dr. Kristina Jarienė sako, kad ne taip svarbu atsisakyti cukraus, kaip apskritai visavertė mityba. Ši liga mėgsta silpnesnį imunitetą, tad visavertė mityba ir kad netrūktų vitaminų yra itin svarbu.
Ketvirtos stadijos gimdos kaklelio vėžys nustatomas rečiausiai, vienai iš dešimties, tačiau trečios stadijos gimdos kaklelio vėžys nustatomas apie 30 proc. atvejų, tad galima sakyti, kad apie pusei moterų gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas vėlyvoje trečioje ar ketvirtoje stadijoje.
„Mes kažkada darėme apklausą, kodėl taip yra. Pagrindinė priežastis, kas mane labai nustebino, kad moterys bijo sužinoti blogą atsakymą, – geriau iš viso nežinoti. Iš tiesų tai labai keista, nes noras gyventi nepermuša noro gyventi sveikai, t. y. sužinoti apie ligą anksti, jeigu tokia yra. Kuo vėlesnė stadija, mes žinome, tuo sunkiau ir sudėtingiau“, – komentuoja gydytoja.
Tačiau ji pažymi – net ir vėlyva stadija nėra nuosprendis. Apskritai, anot J. Plisienės, šiais laikais vėžio diagnozė nėra nuosprendis, nes viskas priklauso nuo vėžio ląstelių, jo lokalizacijos.
„Tai priklauso nuo rūšies, lokalizacijos – nuo daug dalykų, nuo bendros organizmo būklės, bet net ir ketvirta stadija nereiškia mirties nuosprendžio. Mes matome labai pozityvų pavyzdį ir tikrai viskas yra įmanoma. Galų gale, netgi pozityvumas padeda sveikti“, – ramina ginekologė.
Ar Zitos atveju buvo įmanoma ligą diagnozuoti anksčiau ir užbėgti jai už akių? Anot K. Jarienės, vėžiui išsivystyti reikia laiko, tai tikrai neatsitinka per metus ar dvejus, o greičiau per dešimt dvidešimt metų.
Jeigu gydomas trečios, ketvirtos stadijos vėžys, lytinis gyvenimas tampa sudėtingesnis, kartais ir sunkiai įmanomas dėl tam tikrų įvykusių anatominių pokyčių.
K. Jarienė
„Dabar mes jau žinome pagrindinį gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnį – tai žmogaus papilomos virusas. Jis perduodamas lytiniu keliu. Susideda ir daug kitų veiksnių: rūkymas, daug gimdymų, daug partnerių, ankstyvas lytinis gyvenimas“, – aiškina ji.
Kaip visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje egzistuoja gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, tad moterims tereikia ateiti pasitikrinti. Ši programa egzistuoja nuo 2004 metų. Visos 25–60 metų moterys kviečiamos apsilankyti pas ginekologą, kad būtų atliktas gimdos kaklelio citologinis tyrimas. Nuo šių metų sausio 1 dienos vyresnės nei 35 metų moterys tiriamos ir dėl žmogaus papilomos viruso, nes būtent jis, jeigu ilgai būna organizme, sukelia ikivėžinius pakitimus ir vėžį.
„Jeigu aptinkame žmogus papilomos virusą, tiriame, kiek jis yra padaręs žalos, nes pats viruso aptikimas dar nereiškia, kad organizme jau vyksta ikivėžiniai pokyčiai, virusas gali išnykti ir pats“, – pasakoja K. Jarienė.
Žmogui visada, kol sveikas, atrodo, kad nieko daryti nereikia, bet būtent prevencinės programos ir skirtos tam, kad būtų galima užbėgti ligai už akių. Atminkite, kad per prevencines programas nesiekiama aptikti vėžio, o siekiama nustatyti jau ikivėžines būkles, nuo kurių pasveikstama 100 proc.
„Gydymas skiriasi: esant pirmai, antrai stadijai galima operuoti, kas yra siektina, bet su trečia, ketvirta stadija, deja, jau tik spinduliai ir chemoterapija“, – perspėja ginekologė.
Kas moterų laukia po gydymo? Pašnekovė sako, kad viskas priklauso nuo ligos stadijos ir pritaikyto gydymo.
„Jeigu gydomas trečios, ketvirtos stadijos vėžys, lytinis gyvenimas tampa sudėtingesnis, kartais ir sunkiai įmanomas dėl tam tikrų įvykusių anatominių pokyčių, bet labai svarbu akcentuoti, kad turėtume daugiau dėmesio kreipti į psichologinę situaciją, nes ne fizinis kontaktas yra pagrindinis, bet pozityvumas ir teigiamas požiūris į gyvenimą, draugų, draugo turėjimas, kuris palaiko, tai pagrindiniai dalykai“, – atkreipia dėmesį gydytoja.
Daugybė moterų neateina pasitikrinti dėl to, kad bijo išgirsti diagnozę, o kitos tiesiog bijo procedūros. K. Jarienė patvirtina – skausmo baimė yra antras dalykas, dėl ko moterys nesilanko pas ginekologus, nors šiais laikais tikrai galima susirasti sau tinkamiausią gydytoją. Zita sako – jeigu galėtų atsukti laiką atgal, tikrai tikrintųsi be jokių išlygų.
Beje, egzistuoja ir vakcinos nuo minėto žmogaus papilomos viruso, kuris žymiai didina riziką išsivystyti gimdos kaklelio vėžiui.
„Kurį laiką buvo galvojama, kad reikia skiepyti tik mergaites, kurios neturėjo lytinių santykių tam, kad turėtų imunitetą virusui, kai kažkada vėliau su juo susidurs. Dabar mes jau kalbame, kad galime skiepyti ir berniukus, ir suaugusias moteris, ir vyrus, nes vakcina yra veiksminga, žymiai sumažina ikivėžinių ligų ir vėžio dažnį, turime statistiką“, – pasakoja laidos viešnia.
Kalbant apie žmogaus papilomos virusą labai svarbu paminėti ir dar kai ką: šis virusas labiausiai mėgsta gimdos kaklelį, ten jo terpė, bet berniukai irgi serga vėžiu, kurį sukelia žmogaus papilomos virusas, jis sukelia išangės, varpos vėžį, tad skiepijant berniukus ne tik papildomai apsaugomos mergaitės, bet ir patys berniukai. Tai – dviguba nauda.
Bet kokiu atveju visos moterys kviečiamos kasmet apsilankyti ginekologo kabinete. Tai būtina, kad moteris būtų ir išliktų sveika.
Plačiau – gegužės 28 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
