Mokslininkų akys nukreiptos į keistus darinius ant beržų tikrai ne veltui – juodasis beržo grybas ne šiaip naudingas sveikatai, jo sudėtyje yra beveik visa cheminių elementų lentelė, o japonai tiki, kad jis ilgina gyvenimą. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ prof. Alvydas Unikauskas vardija šio grybo galias: palaiko imunitetą, veikia vėžį, virškinimo sutrikimus, odos, plaučių, kepenų, širdies pagalbininkas.
Nemokamas, nes iš gamtos, nei augalas, nei gyvūnas, jo sudėtyje – beveik visa cheminių elementų lentelė, nėra tik urano ir plutonio. Visa tai galima pasakyti apie tikrą galių rinkinį – juodąjį beržo grybą, teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius A. Unikauskas. Japonai tiki, kad šis grybas gali net prailginti gyvenimą, o kodėl mokslininkų akys nukrypusios į šį darinį? Kaip ir kokiems tikslams jį naudoti?
Juodajame beržo grybe randama daugiau nei 200 žmogui naudingų junginių
Lietuvos fitoterapijos sąjungos prezidentas Ovidijus Vyšniauskas atkreipia dėmesį, kad apie juodąjį beržo grybą kalbama jau nuo seniai, bet kuo toliau, tuo daugiau onkologinių susirgimų, o pacientai šį grybą atrado kaip potencialią pagalbos priemonę.
„Visi literatūros šaltiniai nurodo, kad jame yra 200 biologiškai aktyvių junginių. Tai triterpeniniai junginiai, iš kurių patys svarbiausi yra betulinas ir betulino rūgštis. Yra polisacharidų, iš kurių svarbiausi ir veiksmingiausi – beta gliukanai. Yra daug B grupės vitaminų, mineralų ir sterolio. Yra padaryta daug tyrimų, jis tikrai saugus vartoti ilgai ir nemažomis dozėmis“, – pasakoja laidos svečias.
Kas randa tą grybą miške, kas neranda, tačiau, anot O. Vyšniausko, Lietuvoje jį tikrai galima rasti. Geriausia jo ieškoti rudenį, kai medžių lapai nukritę, aišku, ieškoti reikėtų beržyne. Ar rasite, priklauso nuo to, kiek išlavinta jūsų akis, sako žinovas.
„Jeigu ant beržų kamienų matote, kad yra kažkokių tamsių juodulių, prieikite arčiau ir pasižiūrėkite, ar ten tikrai beržo grybai. Gali būti, kad bus labai panašus, bet ne beržo grybas, o tiesiog virusinė beržo liga, auglys. Skirsis paviršius: beržo grybo yra ruplėtas, grublėtas, vidus – gelsvai oranžinis, tokios ryškios spalvos, o kitur to nėra“, – dalijasi jis.
Nors beržo grybas yra itin naudingas, pavojingas jis gali būti dėl oksalatų, kurių turi. Vartojant beržo grybą ilgą laiką ir didelėmis dozėmis reikėtų turėti omenyje, kad kartu reikia vartoti kalcio šaltinius. Taip nebus daroma žala inkstams.
Juodasis grybas randamas ne tik ant beržų, bet ir ant alksnių, skroblų, šermukšnių. Kodėl vaistiniams tikslams tinkamiausias beržo grybas? „Tik beržuose po žieve esanti betulino rūgštis pereina į grybus. Apie trečdalį ar pusę viso grybo poveikio sudaro būtent šis junginys, kuris atkeliauja iš beržo. Jei grybas auga ant kito augalo, to junginio nėra, užtat ir nėra tikimasi poveikio sveikatai, kokio būtų galima sulaukti iš beržo grybo“, – aiškina O. Vyšniauskas.
Juodojo beržo grybo nauda
– Nuo vėžio ir auglių
– Palaiko imuninės sistemos veiklą
– Padeda esant virškinamojo trakto sutrikimams
– Gelbėja esant odos problemoms
– Stiprina plaučius, kepenis ir širdį
– Puiki priemonė esant bakterinėms ir virusinėms infekcijoms
– Stiprus antioksidantas
Vėžys ir juodasis beržo grybas – vaistas ar profilaktinė priemonė?
Ar beržo grybas labiau vaistas nuo vėžio, ar profilaktinė priemonė siekiant nuo jo apsisaugoti? Pasak Lietuvos fitoterapijos sąjungos prezidento, tai labiau vaistas, bet viskas priklauso nuo žaliavos – ji turi būti kokybiška, tinkamai surinkta. Tai neturi būti nuokritos, grybas negali būti apaugęs kuo nors kitu ar pradėjęs pelyti.
„Jis turi būti tamsus, gražus. Priklauso, kaip jį paruošite, kokia bus dozė, kiek laiko vartosite. Tada tai tikrai gali būti vaistas, bet gali būti ir prevencinė priemonė“, – komentuoja pašnekovas.
Juodasis beržo grybas pasižymi citotoksiškumu, tai reiškia – toksiškai veikia vėžines ląsteles. Jis skatina mitochondrinę apoptozę – atsirenka vėžines ląsteles ir jas numarina. Be to, šis grybas slopina fermentą topoizomerazę, dėl to sutrinka vėžinių ląstelių dauginimasis ir plitimas.
„Dar galima sugalvoti veikimo mechanizmą per imuninę sistemą, nes beta gliukanai moduliuoja imunitetą, palaiko jo gyvybingumą ir pats organizmas geba atpažinti svetimas jį puolančias ląsteles“, – priduria pašnekovas.
Sergant vėžiu juodąjį beržo grybą galima drąsiai vartoti metus, bet mažiausiai – pusę metų. Tiesa, jį galima vartoti ir visą likusį gyvenimą, nors vartojant labai ilgai gali rastis perdėtas stimuliavimas, energijos kiekis ir tai gali varginti, bet nėra pavojinga. Jei taip nutinka, užtenka porą savaičių jo nevartoti arba sumažinti dozę.
Juodasis beržo grybas gali gelbėti esant įvairioms uždegiminėms ligoms, žarnyno veiklos negalavimams: skrandžio opai, opiniam kolitui, Krono ligai. Beržo grybas veikia kaip antioksidantas – pakeičia aplinką žarnyne taip, kad jis pradeda funkcionuoti, kaip priklauso.
„Beržo grybas yra labai tamsus, juodas, nes savo sudėtyje turi labai daug melanino, o melaninas yra kaip antioksidantas prieš ultravioletinius spindulius, apsaugo nuo ultravioletinių spindulių daromos žalos. Tokiu būdu ir apsaugome odą. Mes natūraliai patys gaminame tą melaniną, bet jo gaudami padedame, o melanino gamyba gali būti ir sutrikusi“, – kalba O. Vyšniauskas.
Juodąjį beržo grybą galima vartoti esant visoms uždegiminėms odos ligoms: psoriazei, egzemai, aknei. Beržo grybas gerina kraujo savybes, mažina cukraus, cholesterolio kiekį. Tai susiję ir su plaučiais, širdies veikla.
Beržo grybo panaudojimo būdai
Anot pašnekovo, daugiausiai veikliųjų medžiagų pateks į karštą vandenį, tad grybą reikėtų virinti, kad tos medžiagos išsiskirtų. Sukramčius organizmas tiek iš pačios grybienos veikliųjų medžiagų neišskirs. „Galima virti ir iki valandos ant mažos ugnies“, – pataria jis.
Nėra jokio skirtumo, ar jūs patys rasite grybą, ar nusipirksite jo miltelių vaistinėje, – bet kokiu atveju galutinis rezultatas bus milteliai, kurie bus verdami.
„Geriausia jį smulkinti tik surinkus, jis turi išdžiūti. Jeigu gerai neišdžius, viduje gali atsirasti pelėsis. Reikia susismulkinti prieš džiovinimą, nes sudžiūvus bus sunku susmulkinti. Galima virti ir neišdžiovintą, esmė labai nepasikeis, bet geriausia būtų susmulkinti, kad būtų sausas ir kad išeitų jį sumalti į miltelius“, – patarimais dalijasi O. Vyšniauskas.
Juodąjį beržo grybą galima vartoti pačiais įvairiausiais pavidalais: tai gali būti tinktūros, užpilai, milteliai. Jei norite pasigaminti užpilo, 1 valgomąjį šaukštą sumalto grybo miltelių užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens ir palikite 2 valandoms, kad pritrauktų. Gerkite po 1 tokio užpilo stiklinę 3 kartus per dieną kasdien.
Nuovirui pagaminti prireiks 3–15 gramų grybo miltelių. Juos užpilkite 10 kartų didesniu kiekiu vandens ir virkite ant silpnos ugnies apie 30 minučių. Praskieskite vandeniu ir gerkite po 1 arbatinį šaukštelį 2–3 kartus, iki 5 kartų per dieną prevenciškai gydydami rimtas ligas.
Odos ligoms gydyti (pavyzdžiui, psoriazei) juodąjį beržo grybą galite vartoti į vidų ir išoriškai. Jei norite tepti išoriškai, 1 šaukštą grybų ekstrakto sumaišykite su 2 arbatiniais šaukšteliais šilto vandens. Gauta tiršta mase tepkite pažeistas vietas kartą per dieną. Palikite 40 minučių, vėliau nuplaukite vandeniu. Beje, galima 1 arbatinį šaukštelį grybo sumaišyti su naudojamu kūno kremu ir tepti įprastai.
Kam netinka?
Kaip minėta, juodasis beržo grybas gali kenkti tik dėl oksalatų, tačiau visada turėkite omenyje, kad galite būti ir jam alergiški. Jeigu esate alergiškas beržo žiedadulkėms, grybo nevartokite ir nenaudokite.
Juodasis beržo grybas netinka sergant dizenterija ir kolitu, taip pat jei vartojate imunosupresantus, t. y. imuninę sistemą slopinančius vaistus (jie gali būti vartojami po organų transplantacijos), kraują skystinančius ir priešdebiatinius medikamentus. Jei esate nėščia ar žindote, juodojo beržo grybo taip pat vartoti nerekomenduojama.
„Svarbiausia nepamiršti, kad sergant bet kokia liga nereikėtų eksperimentuoti savarankiškai. Noriu priminti, kad kiekvieno mūsų atvejis būna skirtingas, todėl koks gydymas tinkamas būtent jums, konsultuokitės su specialistais“, – primena A. Unikauskas.
Plačiau – gegužės 21 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
