Garsus švedų didžėjus, muzikos prodiuseris Avicii grojo minioms gerbėjų visame pasaulyje, tačiau artimųjų rate buvo kuklus, introvertiškas, atsakymų į egzistencinius klausimus ieškojęs žmogus. Anot Avicii tėvų, jis taip ir nepritapo prie verslo mašinos, į kurią pateko. Norėdamas įveikti nerimą, įniko į alkoholį, tapo priklausomas nuo vaistų. Šlovė ir pinigai – pavojinga kombinacija, po ankstyvos Avicii mirties sakė jo tėvas.
Timas Berglingas, armijai gerbėjų pažįstamas Avicii pseudonimu, gimė 1989 m. Stokholme. Kaip 2021 m. gruodį rašė leidinio „The Times“ žurnalistė Emily Dixon, garsaus didžėjaus tėvas Klasas Berglingas prisiminė, kad Timas buvo geras, bet užsispyręs vaikas. Nuo vaikystės buvo introvertas, bet turėjo būrelį artimų draugų.
Vaikystėje su bičiuliais dažnai savaitgalius leisdavo tėvų bute Stokholme: žaisdavo kompiuterinius žaidimus, žiūrėdavo „Pietų parką“. Su tais pačiais draugais Avicii palaikė ryšius ir tada, kai suaugo, vaikystės draugus kartu veždavosi ir į muzikinius turus po pasaulį.
K. Berglingas „The Times“ pasakojo, kad Avicii anksti, dar paauglystėje, pasireiškė nerimo sutrikimai. Būsimasis didžėjus baimindavosi, kad kas nors iš artimųjų susirgs vėžiu, prašė tėvo pasitikrinti apgamus. Kai sūnui buvo 14-a, tėvai pirmą sykį nuvedė jį pas psichoterapeutą.
„Augant gali kilti minčių apie tai, kas tu esi, ir jos gali šiek tiek gąsdinti. Timas porą kartų apsilankė pas terapeutą, o tada man susidarė įspūdis, kad situacija pagerėjo, nes pas specialistą nebegrįžome“, – kalbėjo Avicii tėvas.
Kai būsimasis didžėjus sulaukė 15-os, jam prasidėjo paauglių aknė. Tėvas pasakojo, kad sūnus tapo tarsi apsėstas, lankėsi pas medikus, ilgai stovėdavo prie veidrodžio, o dėl spuoguotos veido odos dažnai atsisakydavo eiti iš namų. Paauglys paniro į kompiuterinių žaidimų pasaulį, kol galiausiai atrado muziką.
Dar paauglystėje būsimoji žvaigždė išmoko groti sena tėčio gitara, o elektroninę muziką pamilo naktiniuose klubuose grojusio brolio dėka. Netrukus parsisiuntė nelegalią muzikos kūrimo programą ir internetinėje erdvėje pasivadino Avicii slapyvardžiu, budizmo praktikoje reiškiančiu pragarą.
Muzika jį tiesiog įtraukė – Avicii valandų valandas sėdėdavo prie kompiuterio ir tobulindavo garsus. Dėl to jis ėmė praleidinėti pamokas.
„Pamenu, jis ėmė skųstis pažymiais, tad paskambinau jo mokytojai paklausti, ką jis galėtų padaryti. „Na, pirmiausia galėtų pradėti lankyti mokyklą“, – atsakė ji“, – „The Times“ cituojamas Avicii tėvas.
Pasaulyje Avicii išgarsėjo pasirodžius dainai „Levels“ – tada jam buvo 22-eji. Netrukus jis sulaukė pasiūlymų dirbti su tokiomis garsenybėmis kaip Madonna, Chrisas Martinas ir kt., buvo nominuotas dviem „Grammy“ apdovanojimams.
Avicii gyvenimas įsisuko žvėrišku ritmu – koncertai, festivaliai, naktiniai klubai, nuolatiniai varginantys skrydžiai. 2016 m. jis buvo sugrojęs daugiau kaip 800-uose koncertų. „Jis buvo kuklus žmogus. Nebuvo iš tų, kurie gerai jaustųsi tarp minios žmonių ar su bet kuo lengvai rastų kalbą. Iš pradžių viskas buvo gerai, tačiau vėliau tai tapo problema“, – pasikeitusį sūnaus gyvenimą prisiminė K. Berglingas.
Norėdamas numalšinti nerimą, Avicii ėmė vartoti alkoholį. 2017 m. dokumentiniame filme „Avicii: True Stories“ jis kalbėjo: „Iš pradžių labai bijojau gerti, nes nenorėjau susimauti. Tačiau vėliau supratau, koks susikaustęs esu, kai negeriu. Taigi suradau stebuklingą vaistą – išgerti porą gėrimų prieš pasirodymą.“ Netrukus jis ėmė grimzti į alkoholizmo liūną.
2012 m. koncertuodamas Avicii ėmė jausti pilvo skausmus. Jiems nesiliovus, didžėjus atsidūrė ligoninėje. „Tai buvo geriausios dienos mano gyvenime – be streso ir nerimo – per pastaruosius šešerius metus. Tai buvo tikros atostogos, kad ir kaip depresyviai tai skambėtų“, – taip laiką medicinos įstaigoje apibūdino pats Avicii, rašoma jo biografinėje knygoje „Tim: The Official Biography of Avicii“.
Tuokart gydytojai jam diagnozavo pankreatitą, kurį, kaip teigė, greičiausiai bus sukėlęs alkoholio vartojimas. Avicii buvo išrašyti opioidiniai vaistai nuo skausmo.
Visgi didžėjaus sveikata šlijo toliau – po metų jam buvo pašalintas apendicitas ir tulžies pūslė, išsivystė priklausomybė nuo stiprių vaistų. „Jis gretai nusimindavo, greitai suirzdavo. Su juo buvo sunku susikalbėti“, – vaistus vartojusio sūnaus būklę prisiminė tėvas.
Kaip rašo „The Times“ žurnalistė E. Dixon, Avicii vartojo siaubingą vaistų kokteilį: gėrė nuskausminamuosius, raminamuosius, medikamentus nuo nerimo, antidepresantus. Viešumoje jis ėmė elgtis keistai, koncertuose grodavo vis tą patį garso takelį, sulyso, pasirodydavo pamėlusiais paakiais.
Galiausiai Avicii tėvai, broliai, sesuo ir vadybininkas įkalbėjo jį vykti gydytis į reabilitacijos centrą. Po gydymo koncertuoti prieš tai neapsisvaiginus alkoholiu Avicii tapo sunku. Jis prašydavo scenoje šviesas sureguliuoti taip, kad pats liktų šešėlyje. „Jam pačiam tai buvo labai aiški žinutė: negaliu to daryti“, – prisiminė žvaigždės tėvas K. Berglingas.
2016 m. kovą Avicii išplatino laišką, kuriame pareškė neberengsiantis koncertinių turų. „Jis toliau kūrė muziką, dirbo ties nauju albumu. Manėme, kad jo savijauta taisosi“, – sakė K. Berglingas. Kaip rašo „Billboard“, prieš mirtį Avicii treniravosi, sveikai maitinosi, praktikavo transcendentinę meditaciją.
2018 m. balandį Avicii tėvas sulaukė skambučio iš nepažįstamo numerio. Skambino dėl Avicii psichinės sveikatos sunerimęs vienas jo draugų, su kuriais didžėjus tuo metu atostogavo Omane. Avicii tėvai nusipirko pirmąjį skrydžio į Omaną bilietą, tačiau netrukus sulaukė antro skambučio – išgirdo, kad jųdviejų 28-erių sūnus nusižudė.
Netrukus Avicii šeima išplatino laišką, kuriame, kaip cituoja „The Independent“, rašė: „Mūsų mylimas Timas buvo trapi artistiška siela, ieškojusi atsakymų į egzistencinius klausimus. <...> Kai nustojo rengti koncertinius turus, jis norėjo gyvenime surasti pusiausvyrą, būti laimingas ir daryti tai, ką mėgo labiausiai – kurti muziką. <...> Timas nebuvo sukurtas tai verslo mašinai, į kurią pateko; jis buvo jautrus vaikinas, kuris mylėjo savo gerbėjus, tačiau vengė dėmesio“.
„Manau, daiktus reikėtų vadinti tikraisiais vardais, – apie sūnaus netekties priežastį „The Times“ sakė Avicii tėvas, iki šiol nežinantis, kodėl sūnus priėmė tokį sprendimą. – Nieko nereikia kaltinti. Jei ką nors norite kaltinti, pradėkite nuo manęs“. Avicii tėvas taip pat pridūrė neretai pasvarstantis, kad šlovė ir pinigai, jo galva, – pavojinga kombinacija.
Avicii buvo palaidotas Stokholme. Vyko privačios laidotuvės artimųjų rate, daug detalių apie jas nežinoma. „Man vis dar sunku klausytis jo muzikos. Bet vieną dieną klausysiu“, – po sūnaus netekties atviravo Avicii tėvas K. Berglingas.
2019 m. Avicii tėvai įkūrė psichinės sveikatos paramos ir savižudybių prevencijos fondą, jį pavadino „Tim Bergling Foundation“. Po keleto metų didžėjaus tėvų iniciatyva Stokholme buvo atidarytas interaktyvus Avicii muziejus. Jame lankytojai gali išvysti įvairius Avicii gyvenimo etapus. Pavyzdžiui, pamatyti jo kambario, kuriame didžėjus ėmė kurti muziką, kopiją, o taip pat ir išvysti simuliaciją, kurioje gali pasijausti panašiai, kaip Avicii savo karjeros aukštumose.
Kaip rašo BBC, į vieną kambarį įžengę muziejaus lankytojai patenka tarp veidrodžių, mato gausybę spalvotų vaizdų, vienu metu girdi kurtinančius naktinių klubų, lėktuvų, žiniasklaidos atstovų balsus ir garsus. Ši patirtis, anot muziejaus kūrėjų, padeda geriau suprasti, kaip jautėsi Avicii, ir įsigilinti į jaunų žmonių psichinės sveikatos problemas.
