Debesys – geriausia knyga, tikina žinomiausia Lietuvos klimatologė Audronė Galvonaitė. Jei esant geriems orams pamatėte plunksninius, tai žinokite – deja, jie baigiasi. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Beatos virtuvė“ aistringa keliautoja sako, kad Lietuva su savo ramiu grožiu – fantastiškas kraštas, o paprašyta rekomendacijų nedvejodama įvardija Anykščius.
Į debesis žinomiausia Lietuvos meteorologė, klimatologė ir fizinių mokslų daktarė A. Galvonaitė pradėjo žiūrėti nuo vaikystės. Tačiau būti norėjo ne tuo, kuo tapo, – svajojo apie archeologės, astronomės specialybes.
„Visą gyvenimą buvau labai smalsi, sekiodavau paskui senelius. Archeologija – nes man buvo įdomu, kas yra ten giliau. Aš, kaip padorus vaikas, nežinodama, ką pasirinkti, parašiau į „Moksleivio“ redakciją pasiteirauti, ką man studijuoti. Gavau atsakymą, kad tiek astronomija, tiek archeologija yra vyriškos specialybės, o per vidurį yra meteorologija. Dabar, kai žinau, kas man tai parašė, kiekvieną kartą susitikusi sakau: ar žinote, kad meteorologija yra grynai vyriška specialybė? Juk tai gryna fizika ir matematika“, – pasakoja ji.
Klimatas, orai, be karo Ukrainoje, pasaulyje yra aktualija numeris vienas. Tačiau, pasak A. Galvonaitės, kalbama apie tą patį per tą patį, o dar ir niekas negirdi.
„Buvo išspausdinta paskutinė ataskaita. JTO generalinį sekretorių Antonio Guterresą pirmą kartą mačiau tokį įsiutusį ir šaukiantį. Jis sakė: gana ginčytis, gana visiems ardytis, gana diskutuoti, reikia gelbėti planetą – jeigu dar ginčysitės, po 10 metų nebebus, ką gelbėti“, – pamena ji.
Visą laiką viskas išsisprendžia, tik nereikia panikuoti. Net jeigu patenkate į meteorologinį reiškinį, pirmiausia reikia giliai įkvėpti, lėtai iškvėpti ir pradėti mąstyti. Žmonės žūsta todėl, kad pradeda blaškytis, nebežino, ką daro.
Ką galime padaryti kiekvienas dabar? A. Galvonaitė tikina, kad daug ką, tiesiog reikia mąstyti, ką darote. Pavyzdžiui, ar kai būnate viename kambaryje, visuose kituose nedega elektra? Ar nepaliekate įjungę visų prietaisų darbo režimu? Kaip elgiatės su šiukšlėmis?
„Ar žinote, kas greičiausiai auga pasaulyje? Kapinės ir šiukšlynai. Tai yra siaubas. Kosmosas – vienas šiukšlynas. Galbūt kiekvienam žmogui ar prieš miegą, ar iš ryto reikia parodyti tuos vaizdus. Buvau „Expo“ parodoje Korėjoje. Ispanijos princas atvežė filmą apie vandenynų dugną. Pamačiau – baisu: plastikas, parduotuvių vežimėliai, šaldytuvai, batai... Jūs pamatytumėte tą dugną...
Buvo dar vienas dalykas, kuris itin sukrėtė. Kai pirmininkavome Europos Sąjungai, suvažiavo daug „žaliųjų“. Amerikos „žalieji“ atvežė filmuką, privertusį susimąstyti. Mums sako: priduokite perdirbti nenaudojamus televizorius, kitą techniką. Mes tikime, o Amerikos „žalieji“ nepatikėjo. Priduodami prietaisus jie prikabino siųstuvėlius. Žinote, kur visa tai nusėdo? Oazėse. Laivai priplaukia ir išverčia. Po penkerių metų ten paukščiai nebeskrenda“, – pasakoja pašnekovė.
Tačiau A. Galvonaitė sako: jeigu nebūtų optimistė, jau sirgtų depresija. Klimatologė vis bando rasti racionalų grūdą ir tiki, kad ne veltui pasivadinome Homo sapiens.
„Jeigu ir labai sunku, visą laiką žinau, kad yra šviesa tunelio gale. Visą laiką viskas išsisprendžia, tik nereikia panikuoti. Net jeigu patenkate į meteorologinį reiškinį, susiduriate su stichine nelaime, ką pirmiausia reikia daryti? Giliai įkvėpti, lėtai iškvėpti ir pradėti mąstyti. Žmonės žūsta todėl, kad pradeda blaškytis, nebežino, ką daro, puola šen, ten.
Pirmas klausimas: kur slėptis namuose, jeigu artėja viesulas? Rūsyje – kategoriškai ne. Sugrius namas ir sėdėsite ten, nežinia, ištrauks ar neištrauks. Spintoje? Jau geriau, bet atkreipkite dėmesį į namo kampus, matydami juos sugriuvusius, pasižiūrėkite – visos kertės stovi, nes tai yra pačios tvirčiausios konstrukcijos.
Vaikai sako: lįsiu po stalu. Po stalu irgi geriau nei į rūsį. O jeigu esate lauke ir artėja viesulas, jis praeina maždaug per pusę metro nuo žemės, tad tinka griovys, duobė, medis, bet tik jeigu yra vadinamasis straublys. Škvalas arba audra jus išvers su viskuo. Škvalas turi įdomią savybę – vėjas pučia į vieną pusę ir atgal“, – aiškina žinovė.
Kada Lietuvoje atostogauti ir ką pamatyti
Ar žinote, kaip pajaučiama, kad artėja uraganas? Uraganai formuojasi tik vandenynuose, atogrąžų platumose. Pasak A. Galvonaitės, vandenyno paviršius turi įšilti daugiau nei 27 laipsnius, kiek mūsų Baltija niekada neįšyla. Uraganas Katrina susidarė vandenyno paviršiui įšilus iki 30 laipsnių. Kadangi tai susiformuoja vandenyne, jame prasideda virpesiai, sklindantys į sausumą. Tad žmonės, kur tai įprasta, ant medžių kabina vėjo varpelius. Ore – jokio judėjimo, medžių lapai nejuda, o varpeliai virpa, mat žemės virpesiai juos pasiekia per medžių šaknis.
O į klausimą, kada atostogauti, klimatologė teatsako: visada – atostogoms nėra blogo oro, tik jei jau lyja, nesineškite į lauką juodo skėčio. Kodėl? Todėl, kad ir taip tamsu. A. Galvonaitė ragina: pasiimkite geltoną, žalią ar raudoną skėtį, taip net lietingu oru gausite daugiau šviesos ir būsite laimingesni.
„Dar vienas dalykas: kokia mankšta turite pradėti savo rytą? Šypsenos mankšta. Turite dar gulėdami lovoje nusišypsoti. Šypsena iš karto perduoda žinią į smegenėles: aš keliuosi laimingas. Taip jūs užprogramuojate savo dieną laimei. Jeigu keliesi surūgęs, tau visą laiką blogai. Reikia daryti visiškai paprastus dalykus ir visą laiką mokėti džiaugtis“, – įsitikinusi pašnekovė.
Lietuva – fantastiškas kraštas. Keliauji ir aikčioji Škotijoje ar Norvegijoje, alpsti prie krioklių, bet paskui parvažiuoji į ramų grožį. Mūsų viena sakė: ko ten vilkomės, kaip pas mus gražu!
A. Galvonaitės optimizmas – begalinis. „Beatos virtuvės“ viešnia tikina: pradėjo ir vaikščioti, ir šnekėti vos devynių mėnesių dėl bulvių. „Man bulvė visuose patiekaluose, visais variantais mylimiausias dalykas. Mama skuto bulves kambario kampe, sako: pamačiau, kaip atsistojai, įbedei akis į bulvę ir atėjai per kambarį. Pirmas žodis buvo „duok“, – šypsosi klimatologė.
Ji augo tarp suaugusiųjų, buvo vyriausia anūkė, lakstydavo iš senelių paskos ir visko iš jų mokėsi. Močiutė išmokė apie žoles, o senelis žinojo: jei akmuo rasoja, bus tokie orai, jei varlės kurkia, bus taip ar anaip. O dabar ji visiems pataria: stebėkite debesis – tai geriausia knyga.
„Prieš tai buvo geras oras ir pamatėte plunksninius debesis. Ką tai reiškia? Kad baigiasi gerų orų laikotarpis, artėja orų pablogėjimas, formuojasi debesys, koks nors ciklonas. O jeigu plunksninius debesis pamatote po blogų orų, procesas pasibaigė“, – teigia ekspertė.
Ji – ir aistringa keliautoja, naršanti ne tik po Lietuvą, bet ir svetimus kraštus. Paklausta, kokią vietą Lietuvoje rekomenduotų aplankyti, nedvejoja – Anykščius.
„Anykščiai yra nuostabus kraštas. Būtina pamatyti visas atodangas, visus akmenis, kiek jų yra, Pavarių liepą, kurią mums keliems reikėtų apkabinti. Patarčiau plaukti baidarėmis, ypač graži Šventoji žydint ievoms. Šventoji pasipuošia nuotakos drabužiu, visi krantai būna balti nuo ievų.
Lietuva – fantastiškas kraštas. Keliauji ir aikčioji Škotijoje ar Norvegijoje, alpsti prie krioklių, bet paskui parvažiuoji į ramų grožį. Mūsų viena sakė: ko ten vilkomės, kaip pas mus gražu!“ – sako A. Galvonaitė.
Plačiau – balandžio 15 d. laidos „Beatos virtuvė“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
