Dietistė Ugnė Radzevičienė griežtai pasisako apie maisto meilės kalbą. „Aš tikiu, jog jie tai darė ne iš piktos valios, bet tai yra neteisinga“, – apie gardumynais meilę rodžiusius artimuosius LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ kalba ji. Kai nebegalėjo uždaryti durelių mašinėlėje atrakcionų parke, ji jau svėrė 127 kilogramus. Dabar sveria vos 49-is ir teigia – jos priežastis atsikratyti antsvorio buvo vaikai.
„Tu nudirbk vieną kartą tą darbą ir tai bus visam gyvenimui. Ligoninėje prie savo vaiko gal sėdėsi daug ilgiau, tada labai graušiesi ir gailėsiesi, o sugrąžinti negalėsi. Mes visi turime pasirinkimą – imkime ir darykime“, – sako Ugnė.
Dietistė apie meilę vaikui kalba griežtai. Tai esame patyrę visi, kai nuo vaikystės vietoj šiltų jausmų tėvai ir seneliai mus apdovanojo saldžiais gardumynais. Augant ši kalba persiverčia į meilę sau, kai už bet kokią pergalę save lepiname, o jei patiriame krizę, gelbėjamės maistu. Taip buvo auginama ir Ugnė, prisipažįstanti, kad ilgą laiką nežinojo, jog turi emocinio valgymo sutrikimą.
„Kada atsibundi, tau nesako: labas rytas, kaip tu miegojai? Bet lovytėje padeda labai skanių blynukų porciją. Tu valgai, mėgaujiesi, gyvenimas atrodo puikus, kokia faina močiutė, net nelaukusi, kol išlipsiu iš lovos, atneša man blynukų į lovą. Bet tai nebuvo teisingas sprendimas. Aš tikiu, jog jie tai darė ne iš piktos valios. Nėra mokyklos, kur moko, kokia būti mama ar močiute, bet tai yra neteisinga“, – perspėja ji.
Ugnė augina tris vaikus ir prisimena, jog svoris pradėjo augti lyg ant mielių, kai pagimdė trečią atžalą. Tačiau linksmo būdo moteris neišgyveno ir negirdėjo skaudžių replikų. Ugnė sako namie neturėjusi svarstyklių ir nesisverdavusi, o didesnių ir gražesnių drabužių rasdavo užsienyje. „Pasipuošti galėjau, turėjau mylintį vyrą, draugų, atrodė, viskas mano gyvenime gerai“, – tada manė ji. Kai prieš dešimtmetį su šeima persikėlė į Nyderlandus, jau buvo pasiekusi piką – svėrė 127 kilogramus. Tačiau gyvenimo lūžis įvyko ne nuo naujos savaitės pradžios ar kito pirmadienio, kaip dažniausiai ir atsitinka.
„Tai buvo trečiadienis. Trečiadienį atsikėliau, atsigėriau vandens ir supratau, kad šiandien nenorėsiu jokio produkto, kuris turės pridėtinio cukraus. Bet tai gimė, kai su vaikais nuvykau į atrakcionų parką. Aš visą laiką norėjau leisti su vaikais laisvalaikį – jeigu jie nori suptis, aš irgi noriu kartu suptis. Mes įsėdome į tokias mašinėles, jose reikia uždaryti užtvarą. Ir aš jaučiu, jog man neužsispaudžia, stipriai spaudžia mano didelį kūną.
Aš galvoju, prisilaikysiu, juk žemyn galva nesivartysime. Ir matau, kaip eina tikrintojas, tikrina, ar teisingai užsidaro. Pakelia tą užtvarą ir sako: ponia, jums neužsidarė. Jis bandė užspausti, bet neišėjo. Žinokite, kentėjau iki galo, galvojau, gal kažkaip įtrauksiu tą pilvą, bet jis pamatė, kad tikrai neužsidarys, ir pasakė: ponia, lipkite iš mašinėlės, nes prisilaikyti neišeis“, – pasakoja laidos herojė.
Nebuvo taip, jog aš nebesaldinau arbatos arba kavos cukrumi, kepdama lietinius nebedėjau cukraus pagal receptūrą. Aš suradau, kur yra užslėptas cukrus, kurį visi valgome apie tai net nežinodami.
Nemalonus momentas tapo lemtingu lūžiu. Moteris suvokė, kad turi keisti savo blogus įpročius, prisiimti atsakomybę ir numesti svorio ne dėl pramogų, o dėl sveikatos.
„Lipu iš mašinėlės, mano vaikai sako: mama, kodėl tu išeini? Nenorėjau jiems įvardyti priežasties, juoko forma pasakiau: aš apačioje jūsų palauksiu. Leisdamasi į apačią daviau sau pažadą: tikrai ateis ta diena, kai su vaikais prasisuksiu ta mašinėle. O stovint apačioje pro mane pravažiavo jaunimėlis, kuris, kaip supratau, neįgaliojo vežimėlyje vežė savo mamą, kuri tikrai labai daug svėrė, tikėtina, nepaėjo“, – pamena Ugnė.
Prisipažįsta: ateityje nenorėjo susirgti, tapti našta savo vaikams ir jiems užkrauti atsakomybę už save. „Pasidariau kraujo tyrimą, matau: diabeto nėra, viskas kaip ir yra gerai, galima toliau gyventi. Bet žmogus turi galvą, o galva yra ne tam, kad į pilvą neprilytų. Tu mąstai ir suvoki: nesąmonė, jog taip vyktų visada, taip nebūna. Tad geriau susiimti dabar, išvengti tų ligų ar jas atitolinti, kurios galbūt ir genetiškai yra. Mano šeimos rate nemažai žmonių, sergančių diabetu. Priėmiau atsakomybę ir nusprendžiau veikti“, – kalba pašnekovė.
O kaip veikti? Niekas kitas to už jus nepadarys, pažymi Ugnė. Tačiau ji atkreipia dėmesį į dar vieną esminį momentą: nereikia ieškoti, dėl ko kažko nepadarai, turi surasti priežastį, dėl ko tu turi tai padaryti. Ir ji rado priežastį – vaikus. „Man atrodo, stipresnės priežasties negalėtų būti“, – sako.
Stiprios idėjos Ugnę nugynė į internetą bei mokslines knygas ieškoti informacijos apie maisto produktus. Parduotuvėje ir turguje ji pradėjo skaityti produktų etiketes, atsisakė pridėtinio cukraus. Tai ir tapo sėkmės paslaptimi – per metus Ugnė numetė daugiau nei 65 kilogramus.
„Nebuvo taip, jog aš nebesaldinau arbatos arba kavos cukrumi, kepdama lietinius nebedėjau cukraus pagal receptūrą. Aš suradau, kur yra užslėptas cukrus, kurį visi valgome apie tai net nežinodami. Sakykime, rauginti kopūstai – juose irgi yra pridėtinio cukraus ir dabar, pabaigusi studijas, žinau kodėl – maisto pramonė jį naudoja, kad greičiau fermentuotųsi. Skubėdama, pagreitindama kažkokį procesą atnešu žalą savo organizmui ir sveikatai. Aš rinkausi lėtesnį procesą, bet tai davė rezultatą.
Aš žinau, ko nenoriu valgyti, – kas mane žaloja. Kai išsibraukiau tuos ingredientus, iš karto pradėjau jausti pokyčius. Tada atsirado dar gilesnis ėjimas: kaip valgyti tuos produktus, ką su kuo suderinti? Aš pamačiau, kad tai tikrai veikia, tai nėra sutapimas. Pradėjau tai jausti per rūbus“, – kalba Ugnė.
Skaudžiausia sudarinėti dietas onkologiniams ligoniams
Pokyčius ji pradėjo iškart po 35-ojo gimtadienio, o 36-ąjį sutiko sverdama 62 kilogramus. Šiandien Ugnė sveria 49-is. Ji teigia pakeitusi mitybos įpročius visam gyvenimui: iš savo raciono išbraukė bandeles, šokoladą, batonėlius, pusfabrikačius, greitąjį maistą, kur daugiausia cukraus. Pasak Ugnės, dažniausiai visų svorį metančiųjų klaida – grįžimas prie senų mitybos įpročių ir nesveiko maisto.
Aš valgau skaniai ir labai įvairiai: tai yra daržovės, žuvys, mėsa, tie patys saldumynai, bet saldumynų sudėtyje yra viskas, kas tikra. Yra suvokimas, kad tai ne tik skanu, bet ir sveika. Tai yra mėgavimasis maistu.
„Kada tu suvoki, jog tas cepelinas tave žaloja, skonio receptoriams nebėra taip skanu. Aš tikrai valgau skaniai ir labai įvairiai: tai yra daržovės, žuvys, mėsa, tie patys saldumynai, bet saldumynų sudėtyje yra viskas, kas tikra. Yra suvokimas, kad tai ne tik skanu, bet ir sveika, tai duos naudą, estetiškai lėkštėje atrodo puikiai, yra šviežia. Kas gali būti geriau? Tai yra mityba, džiaugsmas ir mėgavimasis maistu“, – mintimis dalijasi pašnekovė.
Ji perspėja manančius, kad kažką „išsportuos“: juk valgome tam, kad turėtume jėgų sportuoti, o ne tam, kad vėliau tai galėtume „išsportuoti“. Pati Ugnė yra labai aktyvus žmogus, sportuoja kiekvieną dieną. Sveika gyvensena, sportu moteris užkrėtė ir savo sutuoktinį Andrejų bei vaikus. Savo kasdienybės Radzevičių šeima neįsivaizduoja be aktyvios veiklos.
Beje, svorio pokyčiai turėjo įtakos ir profesinio kelio virsmui. Metusi teisininkės karjerą Ugnė baigė sveikatos mokslus ir įgijo profesionalios dietistės profesiją. Per pokyčių metus keitėsi ir gyvenamoji vieta – palikusi Nyderlandus daugiau nei metus ji su šeima gyvena Tenerifėje.
„Kai numečiau svorio, į mane pradėjo kreiptis daug žmonių: Ugne, padėk, kaip čia daryti, sudėliok, parašyk, ką tu valgei. Atsakomybė krenta ant tavo pečių, o tu supranti, kad į tave kreipsis kažkieno mama, kažkieno vaikas, – tu negali jo sužaloti. Aš nusprendžiau studijuoti, pagilinti savo žinias, o studijų metų supratau, kodėl pavyko, kodėl ir šitas suveikė“, – sako Ugnė.
Šiandien savo patirtimi bei žiniomis specialistė dalijasi ne tik su sveikais žmonėmis, bet ir sergančiais. Neslepia, skaudžiausia sudarinėti dietas onkologiniams ligoniams, ypač dėl to, kad prieš kelerius metus dėl šios ligos neteko ir savo tėčio. Tad mitybos specialistė dar kartą įspėja: keisti savo įpročius reikia pirmiausia ne dėl grožio, o dėl geros savijautos ir sveikatos. Ir priduria: nereikia laukti, kol grės insulino pompa, o nesveikas maistas žalos vidaus organus.
„Sunku kalbėti, mano tėtis buvo kovotojas šiame kare, bet kovą pralaimėjo. Beje, jis buvo mano vienas iš pirmųjų pacientų. Gavus onkodiagnozę sudėliojau jam mitybą – penkeri metai buvo idealūs, bet taip jau išėjo, kad jis kovą pralaimėjo.
Jeigu neturiu ligų, bet noriu sveikai maitintis ir nesirgti, kam įtaką daro mityba, be abejo – pridėtinis cukrus, dirbtinis saldiklis, produktų suderinamumas, jokių greitųjų angliavandenių, juos keisti į ilguosius. T. y. ne dribsniai, o pilno grūdo kruopos su augaliniais riebalais: avokadu, riešutų, alyvuogių, kokosų aliejumi. Taip pat – fizinis aktyvumas, kuo natūralesnis maistas, jokių padažų... 21 a., tikrai daug žinome ir jau gebame atskirti, norime valgyti tikrą maistą, o iškreiptą prieskoniais ir padažais“, – kalba laidos herojė.
Visoje gyvenimo kelionėje moters atrama yra sutuoktinis Andrejus. Beveik du dešimtmečius esančių kartu, anot Ugnės, sėkmingos santuokos paslaptis – pagarba.
„Kas yra meilė? Tai yra meilė. Mes turime ginčų, jų tikrai yra, mes lygiai tokie patys žmonės, bet kai tu ginčijiesi, tas ginčas tave priveda prie tiesos – ne prie konflikto, ne prie skyrybų, ne prie muštynių. Jis priveda prie teisingo sprendimo, nes ginčas vyksta išlaikant pagarbą, tu gerbi savo žmogų“, – sako Ugnė.
Plačiau – balandžio 30 d. laidos „Stilius“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
