Pavasaris plėšrių žuvų žvejybos entuziastams palieka ganėtinai nedaug pasirinkimų. Lydekų žvejoti negalima nuo vasario, starkių nuo kovo pradžios, o nuo balandžio pirmos dienos įsigalioja ir salačių žvejybos draudimas. Upėtakius gaudo tikrai ne visi, pavasarinis šlakių ir lašišų sezonas artėja prie pabaigos. Plėšrią žuvį norintiems pagauti žvejams lieka nedaug pasirinkimų, o populiariausias iš jų, be abejonės, ešerių žvejyba.
Žvejų mėgėjų pamilti dryžiai sutinkami kone visur, juos pagauti galima daugumoje Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių, todėl dažniausiai norint praleisti laiką gamtoje gaudant ešerius tolima kelionė nėra reikalinga. Šios žuvies žvejyba nereikalauja galingų įrankių, todėl galima išsitraukti lengvus spiningėlius su kuriais net ir ne itin stambius ešerius traukt itin malonu.
Kur ieškoti ešerio?
Tai, kad ešeriai sutinkami daugumoje vandens telkinių dar nereiškia, kad pačiame telkinyje juos galima rasti visur. Upėse kupriai vengia greitos srovės, todėl dažniausiai yra sutinkami lėtesniuose upių ruožuose. Ežeruose neretai yra skirstomi į pakraštinius ir giluminius. Pakraštiniai upėtakiai būriuojasi gan dideliais būriais netoli telkinio pakrančių ir dažniausiai būna tamsesnių spalvų. Giluminiai, kaip galima nuspėti iš pavadinimo, gyvena gilesnėse vandens telkinių vietose, jie dažniausiai būna stambesni, būriai mažesni. Giluminiai ešeriai taip pat būna šviesesni nei pakrantėse gyvenantys dryžiai.
Vandens telkiniuose ešeriai dažniausiai būriuojasi netoli dugno prie kažkokios jame esančios struktūros. Tai gali būti akmenys, įvirtę medžiai, kelmai, medžių šakos. Įvairios įlankėlės ir vietos kur dugnas nėra lygus yra puikios vietos ešerių paieškoms. Ešerių buvimo vietas taip pat dažnai išduoda iš vandens staiga iššokantys ar ties vandens paviršium masiškai sujudantys mažų žuvelių būriai. Šios žuvelės yra ešerio mitybos dalis, jas medžiodami ešeriai pabaido ir taip atskleidžia savo medžioklės teritorijas.
Pagavus vieną ešerį jokiu būdu nereikėtų suskubti keisti žvejybos vietos. Vandenyje spurdanti ir nuo kabliuko bandantis atitrūkti ešerys neišbaido aplinkui besibūriuojančių gentainių, todėl dažniausiai vietose kur pagaunamas vienas ešerys, pagausite ir daugiau dryžuotų kuprių.
Sistemos ir masalai
Kaip ir visada žvejybos pasaulyje, nėra vieno teisingo atsakymo dėl sistemos ar masalo kurį reikėtų rinktis. Kiekvienas žvejys turi savo mėgstamus pasirinkimus, o veiksmingų variantų yra tikrai ne vienas. Kalbant apie masalus, kone kiekvienas žvejys sutinka, kad ankstyvą pavasarį gaudant ešerius geriausiai dirba minkšti masalai. Tai yra įvairios gumos imituojančios mažas žuveles, kirminus, vėžiagyvius ar kitus gyvius.
Masalai dažniausiai naudojami ne itin dideli, pagrindiniai pasirinkimai dažniausiai ne didesni nei 7 centimetrų ilgio, daugelis dar mažesni, neretai 4-5 centimetrų ilgio. Dėl masalo spalvų ir profilių nuomonių tiek pat kiek žvejų. Kiekvienas turi savo mėgiamus masalus, vieni įtikėję vėžiagyvių imitacijomis, kiti dažniau renkasi kirminus, treti nedideles žuveles imituojančius masalus. Visi jie tikrai gali pasiteisinti, ešeriai yra itin ėdrūs ir nėra labai išrankūs maistui, tad juos sėkmingai gaudyti galima įvairiausio profilio masalais.
Kalbai pasisukus apie sistemas, čia pasirinkimų yra tikrai nemažai. Vienas panašumas tarp visų sistemų yra tai, kad su kiekviena iš jų rekomenduotina naudoti pintą valą ir fluorokarboninį pavadėlį kurio storis dažniausiai tarp 0.20 ir 0.25 milimetrų. Žvejybai guminukais vis dar gan dažnai naudojami įvairūs galvakabliai kuriais masalas nuleidžiamas ant dugno ir šokdinamas. Tai tikrai efektyvus žvejybos būdas, tačiau pastaraisiais metais vis labiau populiarėja ir kitos sistemos naudojančios ne galvakablį, o nesunkintą kabliuką, o masalas skandinamas atskirai tvirtinamu svareliu.
Viena iš populiariausių yra „jig rig“ sistema kur prie pavadėlio tvirtinamas karabinas, o kitame karabino gale uždedamas ir svarelis ir kabliukas. Itin dažnai šioje sistemoje naudojami ne paprasti, o „ofset“ tipo kabliukai kurie šiek tiek sumažina užsikabinimų už įvairių kliuvinių kiekį. Žinoma, neturint tokių kabliukų masalą tikrai galima mauti ir ant paprastų kablių. Šioje sistemoje naudojamo svarelio svoris turėtų būti maždaug dvigubai didesnis nei galvakablio kurį naudotumėte toje pačioje situacijoje. Ši sistema puikiai tinka gaudant ten, kur dugnas dumblėtas, ne ką mažiau efektyvi ir ten, kur dugnas padengtas smėliu ar žvirgždu. „Jig rig“ sistema nėra pats geriausias pasirinkimas žvejojant ten kur apstu kliuvinių, nes kabliukas krenta prie pat dugno ir už jų dažnai kabinasi, dėl ko gali tekti nutraukti ne vieną ir ne dvi sistemas.
Norint masalą pateikti aukščiau nuo dugno dažnai renkamasi naudoti „dropshot“ sistemą, ši sistema efektyviausia žvejojant vertikaliai, gaudant iš valties, nuo lieptelių, arba labai netoli kranto. Rišant sistemą svarbu nuspręsti kiek aukštai virš dugno norėsite pateikti masalą, dažniausiai tai bus ne daugiau nei 50 centimetrų. Pasirinkus masalo pateikimo aukštį prie pavadėlio tvirtinamas kabliukas, dažniausiai tam naudojamas „palomar“ mazgas, po kabliuku paliekama tiek pavadėlio, kiek norite masalą išlaikyti virš dugno. Prie pavadėlio galo tvirtinamas svarelis, vėl gi maždaug dvigubai sunkesnis nei identiškoje situacijoje naudojamas galvakablis. Nors prie pat pavadėlio galo iš bėdos būtų galima rišti paprastą svarelį, dažniausiai čia naudojami specialiai „dropshot“ sistemai skirti svareliai kuriuos galima itin lengvai pritvirtinti ir nuimti nuo pavadėlio nerišant papildomų mazgų. Tai leidžia greitai pakeisti masalo pateikimo aukštį ar svarelio svorį.
Tai yra kone populiariausios, tačiau tikrai ne vienintelės ešerių žvejybai naudojamos sistemos. Taip pat sėkmingai gaudyti galima „free rig“, „carolina rig“ ir kitomis būtent silikoniniams ir guminiams masalams pateikti skirtomis sistemėlėmis.
Įranga
Šiai žvejybai pravartu turėti pakankamai jautrius įrankius, leisiančius tiksliai identifikuoti atsargius kibimus. Žinoma, lengvesni ir jautrūs įrankiai taip pat ir suteikia daugiau malonumo žvejojant bei traukiant žuvį. Ešeriams gaudyti dažniausiai naudojami įvairiausių „micro jig“ serijų kotai skirti būtent tokiai žvejybai. Jų rinkoje tikrai apstu tad nesunkiai išsirinksite kotelį telpantį į bet kokį biudžetą. Užmetimo svorį reikėtų rinktis atitinkamai pagal tai, kokio svorio svarelius naudosite žvejybai, tačiau tai retai kada viršys 8 gramų ribą.
Valas, kaip jau minėta ankščiau, dažniausiai naudojamas pintas. Svarbu nenusipirkti per storo valo, kuris ribos ir jautrumą ir užmetimą. Žinoma, valas turi būti pasirenkamas atitinkamai pagal žuvų, kurias gaudysite. Dažniausiai tai bus valai 0.08– 0.15 mm ribose. Kotai šiai žvejybai dažniausiai komplektuojami su 2000– 2500 dydžio ritėmis kurios puikiai subalansuoja lengvus kotus. Dėl ritės stabdžio vėl gi reikia atsižvelgti į žuvų į kurias taikomasi dydį bei nepamiršti, kad kartais ešeriams skirtus masalus paskanauti sugalvoja ir lydeka ar starkis. Būtinybės investuoti į itin brangią ritę su labai galingu stabdžiu nėra, tačiau stabdis turėtų būti bent jau funkcionalus ir gelbėti kovoje su stipresne žuvimi.
Dryžuotieji ešeriai yra puikus pasirinkimas norintiems pavasarį pavaikyti plėšrias žuvis, kai kitų žvejybą draudžia žvejų mėgėjų taisyklės, ešeriais galima mėgautis visą pavasarį. Juos tikrai rasite viename iš arčiausiai namų esančių vandens telkinių ir galėsite mėgautis bundančiu pavasariu gamtoje.
