Kad butas Užupyje įgautų senoviškumo ir klasikos elementų, pasitelkti lipdiniai ant sienų, lubų, o kad sykiu būtų modernus, į spalvų gamą įtraukta auksinė spalva. Kaip LRT PLIUS laidoje „Veranda“ pasakoja interjero dizainerė Vita Puronienė, šiame nedideliame būste daug kas paslėpta: už lovos atlošo įrengtas erdvus darbo kampas, o skalbyklę pastačius ūkinėje patalpoje vonia ir atlieka vonios funkciją.
Įžengusi į šį palėpinį butą interjero dizainerė išvydo plikas sienas, mūrą be jokios apdailos. Buto erdvė iki pat stoglangio buvo atvira. Kartu su kolege Ugne Vella ji sudėliojo sprendimus taip, kad „išlošė“ dar vieną papildomą patalpėlę drabužinei. Tai pavydo padaryti su perdanga.
„Norėta, kad dėl perdangos visiškai nežūtų stoglangio idėja. Toks buvo šeimininkės noras, kad tas stoglangis liktų. Nors jis funkcionaliai labai daug naudos neduoda, toks žaismingas langutis į dangų labai smagi detalė“, – pasakoja V. Puronienė.
Buto plotas – apie 67 kvadratiniai metrai. Pirmas aukštas skirtas bendrajai erdvei, virtuvei, yra nedidelis sanitarinis mazgas. Koridorius ir virtuvė palikti vienoje pusėje, o valgomojo bei minkštoji bendravimo erdvės – kitoje. Taip zonos pasidalijo ir vizualiai, ir funkciškai. Antrame aukšte – miegamasis, drabužinė, dušo ir ūkinė patalpos.
„Pirmo aukšto sanitarinis mazgas pilko kolorito. Nedidukas, tiek, kiek reikia: maža kriauklytė, mažas kompaktiškas kabantis klozetas. Antrame aukšte – erdvi dušo kabina. Kadangi skalbimo mašina iškelta į ūkinę patalpą, vonia nedidelė, bet erdvi, nes atlieka tik vonios funkciją“, – komentuoja interjero dizainerė.
Minkštojoje zonoje viena prieš kitą stovi dvi vario spalvos sofos. Taip pasirinkta dėl to, kad bendrauti būtų patogu, kad pašnekovai matytų vienas kitą. Ši erdvė pritaikyta ne tik pokalbiams, bet ir skaitymui, kavos gėrimui.
Šiame bute daug paslėptų dalykų. Miegamajame už lovos paslėptas nemažai vietos turintis darbo kabinetas. Dėl šios priežasties lova pastatyta šiek tiek neįprastai – viduryje kambario. Čia palangė – laiptas į terasą, ant kurios taip pat galima sėdėti, skaityti, dirbti.
„Kadangi tai yra Senamiesčio zona, Užupis, stogų nuolydis suteikia senoviškumo ir klasikos elementų. Ant sienų, lubų panaudojome šiek tiek lipdinių. Tos klasikos tiek ir panaudota – šiek tiek lipdiniuose ir antro aukšto apšvietime, kur lipdinys slepia siją, konstrukciškai grubią, sunkią. Panaudojome tai apšvietimo dekorui.
Žaidimas su veidrodžiais erdvei suteikia įdomų efektą. Veidrodis, kuris yra kambario gale, koridoriaus zonoje tarp spintų, daro įspūdį, kad ta erdvė dar tęsiasi, kad ji didesnė. Tą idėją pakartojome ir virtuvėje, kad suteiktume lengvumo ir erdvumo. Virtuvės baldo grindjuostė irgi padaryta veidrodinė – baldas atrodo krentantis“, – pasakoja V. Puronienė.
Bute vyrauja balta spalva su juodais akcentais, yra šiek tiek pilkos, bet iššoka žalias staliukas, visiškai kitoks negu bendras koloritas, o riešutmedžio kėdžių atlošai valgomajame dera su vario rūdžių spalvos sofų gobelenu. Tokios intensyvios spalvos suteikia šilumos.
„Šeimininkė – labai gyvybinga, labai gyvenimu besidžiaugianti moteris, tad antrame aukšte norėjosi įnešti sodrios burgundiškos spalvos kaip gyvenimo skonio. Ten atsiranda vyšninė ir švelnesnė pelenų rožės spalvos.
Aukso detalės buvo pasirinktos labai sąmoningai, labai apgalvotai. Nedaug, santūriai – tokia moderni klasika. Auksinė irgi svarbi šitos gamos dalis. Auksas šviestuvuose, kai kur panaudotas jų viduje. Tai ne iš karto krenta į akis, bet šviestuvų vidus paauksuotas. Kai kur – auksinės rankenos“, – kalba interjero dizainerė.
Plačiau – kovo 12 d. laidos „Veranda“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
