Kai turi labai mažai ploto, labai naudinga kastis į gylį, LRT PLIUS laidoje „Veranda“ sako architektė Justė Žibūdienė. Nedideliame name Žvėryne išnaudotos ir rūsio erdvės, kur šeima praleidžia ne taip ir mažai laiko. Lakoniško iš išorės būsto architektės pasakoja viduje ieškojusios išskirtinių sprendimų. Mažame plote spalvinių kontrastų nėra, šie kurti pasitelkus šiltas ir šaltas medžiagas, pavyzdžiui, medį ir betoną.
Architekčių Justės Žibūdienės ir Dominykos Rudokės kurti namai Žvėryne, Vilniuje, skirti penkių asmenų šeimai, bet yra nedideli. Kompaktiškų trijų aukštų namų bendras plotas – apie 140–150 kvadratinių metrų.
„Namai skirti penkių asmenų šeimai, tai tikrai nėra labai daug, bet buvo labai smagu dirbti tokiame plote, nes tu į jį žiūri labiau juvelyriškai. Nebuvo sunku tai padaryti, nes patys projektavome pastatą nuo nulio. Kadangi sklypas nebuvo labai didelis, o mes žinome, kad reikalaujamo ploto reglamentai Vilniuje, ypač Žvėryno centre, yra griežti, tai turėjome suprojektuoti erdvę, kuri neišsiskirtų nei savo tūriu, nei kažkuo ypatingu. Tai tiesiog elementari, kaip pavadinčiau, buto erdvė“, – pasakoja J. Žibūdienė.
Namo išorinė architektūra – labai lakoniška, itin „švarių“ formų, dėl to norėjosi, kad interjeras būtų neįprastas, truputį kitoks. Į pagalbą pasitelktos kontrastingos medžiagos: nerūdijantis plienas, chromuotas metalas, akmuo, betonas ir šiltos medžiagos kaip medis, keramika, tinkas.
„Nedarėme didelių spalvinių kontrastų – priešingai. Kadangi erdvė nedidelė, norėjosi, kad koloritas būtų ganėtinai panašus, netgi sąmoningai vengėme juodos spalvos. Bet buvo labai svarbus tekstūrų skirtingumas, šaltos ir šiltos medžiagų derinys“, – pažymi pašnekovė.
Netikėta interjero medžiaga – nerūdijantis plienas. Namo kūrėjai leido sau jo panaudoti tikrai daug ir netikėtose vietose: ne tik svetainėje, ne tik kurdami lentynas, spinteles ar įrengdami sanitarinius mazgus, bet ir miegamajame ar vaikų kambariuose.
„Ta medžiaga labai neutrali, labai gerai sugerianti, atspindinti kitas medžiagas, neįvedanti labai ryškios ir ekspresyvios spalvos. Kadangi turime metalą, kuris yra labai lygus ir šaltas, medį norėjome dekoruoti, kad būtų su tam tikru raštu. Interjere yra kelios dekoruotos sienos su gilesniu tinko raštu“, – atkreipia dėmesį J. Žibūdienė.
Anot interjero architektės D. Rudokės, norėjosi surasti detalių, kurios būtų išskirtinės, viena tokių panaudota grindyse – į mikrocementą buvo įdėti keli plieno, kuris dominuoja namuose, gabalėliai.
„Stengėmės surasti įdomesnių detalių vaikų kambariuose, pačios kūrėme vaikų lovas, jų detales. Apskritai projektuojant nestandartinius baldus galima daug efektyviau išnaudoti erdvę, sukurti visiškai individualią situaciją. Pavyzdžiui, vienas baldas yra sienos imitacija, nes dažniausiai tokios tekstūros yra naudojamos sienoms dailinti. Ant baldo plokštės panaudotas mikrocementas, tokiu būdu tarsi sukuriant sienos įspūdį. Kartu tas baldas yra mobilus, judantis“, – pasakoja D. Rudokė.
J. Žibūdienė sako, kad mobilumo rastume kiekvienoje pristatomų namų patalpoje. Tiesa, turint mažai vietos iššūkiu tapo daiktai – kaip sandėliuoti daug daiktų taip, kaip plokštumos būtų tvarkingos.
„Patalpas išdėstėme per tris aukštus. Kai turi labai mažai ploto, labai naudinga kastis į gylį. Yra atskiras rūsys ir tame rūsyje šeima praleidžia ne taip jau mažai laiko, nes ten yra tokia laisvalaikio patalpa: priešpirtis, pirties zona, netgi tilpo mini vaikų sporto salytė“, – kalba pašnekovė.
Plačiau – sausio 29 d. laidos „Veranda“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
