Ilgai galvojau, apie ką rašyti, nes turbūt, kaip ir daugelis jūsų, mintimis esu su nupezusio kagėbisto užpulta Ukraina. Kaip ir buvo Vieversio diena, reiktų parašyti, kad jau senokai anie sugrįžę, tačiau mintyse tik mėlyna ir geltona. Tikrai nerašysiu apie karą. Yra kas parašo, tik šaltinius protingai atsirinkit. Tai ta proga apie mėlynos ir geltonos spalvų paukštelį.
Mėlynoji zylė – mažytis vos 10 gramų sveriantis pūkų kamuoliukas melsva kepurėle, kaklaskare, uodega ir sparnais bei ryškiai geltonu pilvuku su neryškia juoda dėmele. Tikrai galėtų būti Ukrainos nacionalinis paukštis (šiuo metu yra lakštingala, o tai irgi nėra blogai).
Didžiosios zylės patiną nuo mergičkos galima atskirti pagal ryškų platų kaklaraištį, o štai mėlynosios zylutės dama tik vos vos blankesnių spalvų. Patino kepurėlė ryškesnė. O jaunikliai dar blankesni, gelsvais skruostukais.
Mūsuose tai sėslus paukštis, tačiau kiekvieną rudenį tūkstančiai mėlynųjų zylių iš šiaurinių kraštų migruoja Vakarų Europon. Pastebėta, kad ir dalis mūsų paukščių gali pasileisti paklajoti. Kur ji gyvena? Va visai šalia mano namo parkelyje inkile kasmet peri.
Šiaip tai neišrankus paukštis, gal tik spygliuočių miškų labiau vengia. Zylių galima aptikti ir miestų želdiniuose, ir parkuose, ir soduose, ir kapinėse, ir mišriuose miškuose ar lapuotynuose. Peri įvairiose drevėse, mielai užima inkilus. Ten susisuka jaukų lizdelį iš samanų, plunksnų, vilnos.
Pamenu, kaip apsidžiaugiau, kai vaikystėj radau jos lizdą vos metro aukštyje, išpuvusioje antaninėje obelaitėje. Su didžiausiu smalsumu stebėdavau, kaip abu porelės nariai tiesiog įžūliai nupešinėjo kelio dulkėse gulintį šunį ir pilnais kuokštais plaukų nerdavo drevėn.
Kaip patinas nuolat nešdavo išrinktajai pačių įvairiausių vikšriukų. Mat, peri patelė, o patinas ją nuolat maitina. Kartais pasižiūrėdavau į drevę, pataitė tik priglusdavo, sparnelius išskėsdavo ir niekur nesitraukdavo. O aš ir nelįsdavau. Tik laukdavau, kada pradės tėvai iš drevės lukštus nešti.
Perėti zylės pradeda balandžio gale ir per porą savaičių išsirita plikučiai zyliukai. Tada jau tėvai be perstojo laksto pirmyn atgal su visokiomis musėmis, vorais ir vikšrais. Nes šita mažylė tikra daugiavaikė. Dažniausiai išsiperi dešimt jauniklių, būna ir daugiau. Vienais metais maniškės padėjo net 15 kiaušinių, o lizdą paliko net 14 jauniklių.
Po trijų savaičių zyliukai palieka drevę ar inkilą ir dar kurį laiką pypsi prašydami maisto. O tėvai kiek juos paganę puola vėl poruotis ir vesti antrą vadą. Tai taip nuo pavasario iki vasaros pabaigos ir prasiduoda vaikus augindami. Žinoma, visų vaikų užauginti nepavyksta, nes tuos žiopliukus ir katės, ir žebenkštys su kiaunėm, ir varnos, ir kėkštai, ir voverės, ir paukštvanagiai gaudo. Ir suaugusių zylių vienas pagrindinių priešų yra būtent vanagėlis. Vos jį išvydusios zylės tuoj puola slėptis tankiuose krūmuose ar tiesiog sustingsta – atseit, nejudu, tai manęs nėra.
Rudeniop dalis zylių gali migruoti, bet dauguma pasilieka ir buriasi į bendrus būrius su kitų rūšių zylėmis, bukučiais, lipučiais bei geniais. Pavasarį, vasarą minta daugiau vabzdžiais (tiesa, gali ir pumpurų paskabyti), o rudeniop ir žiemą mielai šaltalankius, šermukšnius, gudobeles ir kitas uogas knebinėja, įvairius vaisius ir sėklas lesinėja.
Šalia didžiosios zylės mėlynoji yra nuolatinė lesyklų lankytoja. Kartais ji būna labai arši ir gena kitus paukščius, bet, žinoma, su žaliuke ar alksninuku ji čia lygintis negali. Tiesa, labai jau ji pyksta ant žieduotuojų ir nuolat skaudžiai pirštus apžnaibo.
Kiek zylės gyvena? Kaip ir dauguma mažesnių paukštelių – 3–5 metus, kol koks plėšrūnas nenusineša. Bet yra fiksuota ir ilgaamžių, visą dešimtį metelių pratempusių.
Tai štai, tokia ta mėlyna ir geltona paukštė. O man ji miela ir dėl to, kad būtent ši zylė prieš 35 metus mane paskatino domėtis paukščiais. Tik dėl jos esu, kas esu.
Gražaus ir ramaus savaitgalio. Laikykis, Ukraina.
Autorius yra Aplinkos ministro Simono Gentvilo patarėjas.
Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.
Taip pat žiūrėkite laidą „Gamtininko užrašai“ (visas laidas rasite čia).
