„Esame labai laimingi, kad iki šios dienos gyvename laimingai ir turiningai. Laimė, kad mums abiem lemta tokį gražų amžių nugyventi“, – portalui LRT.lt sako prezidentas Valdas Adamkus, negailintis pačių šilčiausių žodžių pirmajai poniai Almai Adamkienei, vasario 10-ąją mininčiai 95-ąją gimimo dieną.
„Ir jai, ir man šis jubiliejus – be galo brangus. Ji džiaugiasi kiekviena nugyventa diena, o mane be galo džiugina tai, kad ji nepasiduoda, stengiasi išlikti gyvybinga ir domisi daugybe dalykų – Lietuvos ir tarptautine politika, seka Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos situaciją ir panašiai.
Tai jai padeda kovoti su visais negalavimais, kurių dar kiek likę po patirto insulto. Tačiau gyvename normalų gyvenimą ir džiaugiamės juo, kiek Aukščiausiojo duota“, – A. Adamkienės gimimo dienos išvakarėse kalbėjo V. Adamkus.
Kaip ne kartą yra sakęs, jų šeimoje tradicijos trankiai švęsti niekada nebuvo, o sukakčių proga vienas kitą dažniausiai nudžiugindavo nauju meno kūriniu, papuošiančiu namus. Ir nors jubiliejus neeilinis, iškilmių jo proga Adamkai nekels – gimtadienio vakarą laukia jauki vakarienė dviem.
„Iš anksto dėkojame visiems, kurie nepamiršta ir sveikina“, – pridūrė prezidentas ir patikino, kad kiekvienais metais jo mylima žmona sulaukia virtinės sveikinimų. Poniai A. Adamkienei nuoširdžiausius linkėjimus siunčia ne tik bičiuliai bei pažįstami iš Lietuvos – šilti žodžiai skrieja iš skirtingų pasaulio kampelių, taip pat ir iš JAV, kur pora gyveno kelis dešimtmečius.
Sveikinimų gausa nestebina – anot V. Adamkaus, jo žmona visada skleidžia tam tikrą šilumą, yra nuoširdi ir paprasta.
„Jaučiu, kaip ji žavi žmones ir kaip noriai bei su kokiu pasimėgavimu su ja bendraujama. Ji visada mokėjo rasti bendrą kalbą ir su paprastu žmogumi, ir su karaliumi ar imperatoriumi. Man belieka tik pasidžiaugti, kad Alma yra asmenybė, kurios buvimas, draugija džiugina ne tik šeimos narius bei artimuosius, bet ir aplinkinius“, – gražius žodžius žmonai skyrė prezidentas.
Ponia A. Adamkienė net dešimt metų lydėjo savo vyrą nelengvame šalies vadovo kelyje ir kartu su juo atstovavo Lietuvai pačiu aukščiausiu lygiu. Ji – pirmoji ponia, šioms pareigoms suteikusi ne tik ypatingą statusą, bet ir reikšmę.
Tiesa, nors A. Adamkienė iš pradžių nebuvo šalininkė idėjos, kad jos vyras taptų šalies vadovu, visada jį besąlygiškai palaikė. Kaip pasitikdamas ponios 95-ąjį gimtadienį prezidentas sakė LRT.lt, ji ne tik atsakingai, nuoširdžiai prisiėmė pirmosios šalies ponios pareigas, bet ir buvo jam tvirčiausias ramstis ir patarėja: „Būdama pirmoji ponia ji tinkamai atstovavo savo kraštui, pelnė aplinkinių pagarbą mūsų šaliai, užmezgė daug gražių draugysčių.
Man prezidentavimo metais ji buvo viena svarbiausių patarėjų. Visada domėjosi mano veikla, išsakydavo savo nuomonę, kritiką ar pritarimą. O aš visada atsižvelgdavau į jos pastabas bei patarimus.“
Jau daugelį metų A. Adamkienė – ne tik išpuoselėtos diplomatijos, bet ir gerų manierų, elegancijos pavyzdys. Jos charizma ir elegancija, rodos, yra prigimtinės. „Iš tiesų manau, kad tokių dalykų iš knygų neišmoksi. Tai Dievo dovana, kurią ji atsinešė į gyvenimą ir kuria moka pasinaudoti“, – teigė V. Adamkus.
Praėjusių metų rugsėjo 1-ąją Alma ir Valdas Adamkai paminėjo 70-ąją vestuvių sukaktį. Tiesa, V. ir A. Adamkų meilės istorija driekiasi kur kas seniau nei 1951-ųjų rugsėjis, kai juodu vienas kitam prisiekė amžiną meilę.
Tarybinei kariuomenei 1944-aisiais veržiantis į Lietuvą, Adamkavičių ir Nutautų šeimos pasitraukė iš Lietuvos į Vokietiją, ten savo atžalas Valdą ir Almą išleido į lietuvių gimnaziją. Ten juodu ir susitiko.
„Myliu ją taip, kaip mylėjau pirmą dieną!“ – ne kartą sakė V. Adamkus, o pasitikdamas 95-ąjį žmonos gimtadienį patikino, jog niekas nepasikeitė.
„Ir šiandien galiu pasakyti tą patį. Manau, meilė yra svarbiausia, tačiau ji ugdoma ir palaikoma tarpusavio pagarba. Tą pagarbą mes išlaikėme ir tai mums suteikė stiprybės kartu eiti gyvenimo keliu. Esame labai laimingi, kad iki šios dienos gyvename laimingai ir turiningai. Laimė, kad mums abiem lemta tokį gražų amžių nugyventi“, – sakė kadenciją baigęs prezidentas.
A. Adamkienė penkiolika metų vadovavo labdaros fondui Lietuvoje, kuris rėmė kaimo mokyklas, bibliotekas, vaikų ligonines. Ji su savo fondo komanda Lietuvą yra apkeliavusi ne vieną kartą, ir po susitikimo su ja atmintin įsirėždavo jos gebėjimas išklausyti kiekvieną žmogų ir išgirsti kiekvieno skundus ar džiaugsmus.
„Labdaringai veiklai ji nebuvo abejinga jau gyvendama JAV, tačiau atvykus į Lietuvą jos veikla išsiplėtė. Savo fondo veikla ji rūpinosi labai kruopščiai ir nuoširdžiai. Manau, ji nuveikė didelį darbą, ypač kalbant apie provincijos mokyklas, be to, su savo fondu yra sukaupusi ir paskyrusi milijonus geriems bei reikšmingiems darbams.
Kai pradėjo šią veiklą, ji buvo viena pirmųjų mūsų krašte, kuri tuo užsiėmė tokiu mastu. Manau, ženklus jos nuopelnas yra tai, kad šiandien matome labdaringos veiklos svarbą bei prasmę ir dabar labdaringa veikla užsiima nemažai organizacijų bei draugijų. Tai didelis Almos indėlis į Lietuvos vidaus gyvenimą“, – kalbėjo V. Adamkus.
Pasak jo, ponia Alma yra užjaučianti ir suprantanti kitus, nes ir pati gyvenime yra patyrusi likimo išbandymų, vienas jų – pasitraukimas iš Lietuvos į Vokietiją 1944-aisiais. „Ji žino, kas yra namų netektis, kas yra žlugusios idėjos, atimtos galimybės. Aš ir pats tą kelią perėjau. Tuo metu mes, gyvendami Vokietijos stovyklose, gaudavome paramą, siuntinių iš, pavyzdžiui, Amerikos lietuvių.
Tą pagalbą ji aiškiai prisimena ir labai vertina. Gerus darbus ji daro ne tik iš nuoširdžios meilės, supratimo ar atjautos, bet ir norėdama grąžinti gyvenimui savotišką moralinę skolą už tai, ką gavo, kai jau buvo itin sunku“, – svarstė V. Adamkus.
Daugiau nei po 50 metų grįžusi į Lietuvą A. Adamkienė čia sukūrė nuoširdžios ir elegantiškos pirmosios ponios įvaizdį ir pelnė ne tik užsienio valstybių pirmųjų asmenų pagarbą, bet ir Lietuvos žmonių meilę.
Apie A. Adamkienės jubiliejų su V. Adamkumi kalbėjosi ir LRT RADIJO žurnalistas D. Matas:
