Ar esate girdėję apie Hario Poterio knygų naktį, kurią vasario 3-ąją jau 25 metus švenčia visas pasaulis? Lietuvoje apie šį renginį, matyt, žino tik užkietėję Hario Poterio gerbėjai. Viena tokių – Panevėžio rajono anglų kalbos mokytoja Viktorija Paškevičienė, kuri ne tik kuria neįprastus rankdarbius Hario Poterio tema, bet ir kolekcionuoja viską, kas susiję su šiuo personažu.
Hario Poterio knygų nakties pasaulio žemėlapyje – ir Lietuva. Čia – vienintelis Panevėžio rajonas, prisijungęs prie visuotinio šventimo minint 25 metus, kai buvo išleista pirmoji Hario Poterio knyga anglų kalba.
„Yra paruoštos erdvės, reikės pereiti labirintą, atsakyti į klausimus, pasitikrinti žinias apie Harį Poterį, su QR kodu rasti citatas iš knygų, dalyvauti skaniausio, baisiausio patiekalo konkurse ir, aišku, pasipuošti šventiškai“, – pasakoja mokytoja.
Panevėžio rajono Velžio gimnazija, kurioje dirba Viktorija, yra vienintelė Lietuvoje, užsiregistravusi į Hario Poterio knygų naktį. Ir visa tai – būtent mokytojos, jau kurį laiką jaučiančios ypatingą simpatiją šiam veikėjui, dėka.
„Reikėtų pradėti nuo to, kad tai yra knygos, o knygos mane lydėjo visą gyvenimą nuo pat mažų dienų. Mama skyrė man laiko kartu skaityti knygas, aš skiriu savo vaikams. Kai tik pasirodė pirmas Hario Poterio leidimas lietuviškai, knyga mane įtraukė. Labai laukiau kitų dalių, o paskui pavyko įsigyti pirmąjį anglišką leidimą pačioje Anglijoje“, – dalijasi pašnekovė.
Anglų kalbos mokytoja kuria ir įvairius rankdarbius. Atsiradus Hariui Poteriui moteris ėmė kurti viską, kas susiję su šiuo veikėju.
„Visi darbai atlikti vadinamąja skrebinimo technika – iš mažų atskirų detalių sudėliotas galutinis rezultatas, kūrinys, ar tai knygos dalis, ar viršelis, ar dėžutė, ar atvirukas. Savo darbeliuose taikau viską, ką matau aplinkoje, ką jaučiu, ką įsivaizduoju, ką leidžia mano fantazija, kiek siekia kūrybiškumas, tai nieko stebėtino, kad ir Haris Poteris atsirado mano kurtuose atvirukuose, nameliuose, sveikinimuose draugams, albumuose“, – teigia ji.
Mokytoja niekada nieko neišmeta, o daiktus antram gyvenimui prikelia kurdama būtent Hario Poterio tematikos rankdarbius. Pavyzdžiui, kalendorius padarytas iš moters nebenešioto švarko, atviruke – raktelis, rastas uošvio dėžutėje, šluota – iš kaimo, plunksna – vietinės varnos.
Šiuo metu mokytoja visą dėmesį sutelkusi į dar vieną kūrinį. Ji kuria Hario Poterio miestelį. Tiesa, Viktorija pabrėžia, kad jis bus kitoks, nei žiūrovai matė filmuose ar iliustracijose, tai bus taip, kaip įsivaizduoja ji pati.
„Ar viduje gyvens neaiškūs žmogeliukai, ar bus kokia ragana su savo gėrimais, ar, kaip sakė vaikai, gyvens Drakula... Kiekvienam nameliui aš palieku paslaptį“, – pažymi pašnekovė.
Viktorija sako turinti ir dar daugiau idėjų savo kūriniams, žinoma, visos jos susijusios su Hariu Poteriu. Mokytoja neslepia – toks hobis reikalauja ne tik daug laiko, bet ir lėšų.
„Jei nefiltruočiau idėjų, jų galvoje būtų milijonai. Šauna mintis ir tada ieškau įvairių priemonių, kaip atlikti tai, ko aš norėčiau. Šis hobis kainuoja daug, reikia specialių mašinų, formelių, priemonių, įrankių ir, aišku, kruopštumo, daug laiko“, – pasakoja ji.
Viktorija atvirauja, kad jos darbai sulaukia didelio dėmesio, tačiau jais leidžia tik pasigrožėti, nė vieno neparduoda. „Jei kalbėtume apie Harį Poterį, tai esu labai savanaudiška. Visi kūriniai, kurie susiję su Hariu Poteriu, lieka pas mane. Man gaila juos atiduoti, išdalinti, dovanoti, jie visada lieka su manimi. Kolekcionuoju, yra buvę ir parodų tiek mokyklų bibliotekose, tiek miesto bibliotekoje. Kas kiek laiko papildau kolekciją, bet ji visada su manimi“, – kalba mokytoja.
Kadangi Viktorijos kolekcijoje kūrinių vis daugėja, moteris kukliai prisipažįsta svajojanti apie Hario Poterio muziejų Panevėžio rajone. Mokytoja tiki, kad tokių kaip ji, itin mėgstančių šį personažą, yra daug, todėl muziejus galėtų pritraukti būrius turistų.
Plačiau – vasario 3 d. laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.
