Miokarditas gali ištikti bet ką, net vaikus ar sportiškus ir darbingo amžiaus žmones. Dažniausiai jo simptomus pajunta pacientai, persirgę virusinėmis infekcijomis, štai dėl ko svarbu skiepytis nuo ligų, kurių komplikacijos pavojingiausios, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ aiškina profesorė Jurgita Plisienė.
Vieną dieną – lengvi gripo simptomai, o kitą vos galite paeiti nuo dusulio ir silpnumo. Pirmadienį – temperatūra, sekmadienį – koma. Pavasarį – gripas, o žiemą atsisveikinate su nuosava širdimi.
Miokarditas turi daug scenarijų, bet visų principas tas pats. Deja, bet kuri, atrodo, visiškai neypatinga liga gali smogti ne tik kvėpavimo takams, bet tiesiai į širdį. Kas yra miokarditas, kaip jo išvengti ir kaip gydyti?
Miokarditas gali smogti bet kuriam iš mūsų. Tai gali būti ir COVID-19 ligos pasekmė. Daugėja mokslinių tyrimų, rodančių, kad daugelis persirgusių COVID-19 gali patirti įvairių struktūrinių širdies pažeidimų. Specialistai paskelbė, kad COVID-19 nusitaikius į širdį įvyksta miokardo infarktas, vystosi miokarditas, širdies nepakankamumas. Jungtinių Amerikos Valstijų publikuoti tarptautinio tyrimo rezultatai rodo, kad 78 proc. pasveikusių nuo COVID-19 pacientų buvo nustatyta širdies anomalija, 60 proc. – besitęsiantis miokardo uždegimas.
Medikai sunerimę, kad liekamųjų reiškinių gali neišvengti ir tie, kurie persirgo lengva forma. Miokarditą gali sukelti bet kuris virusas, taip pat ir gripas, o juo susirgus gali prireikti ir širdies transplantacijos. Jeigu pajutote krūtinės skausmą, kamuoja dusulys, nereguliariai plaka širdis, nedelsdami kreipkitės į medikus.
Įprasta manyti, jog širdies ligos dažniausiai kamuoja vyresnio amžiaus žmones, bet miokarditas gali ištikti bet ką, net vaikus ar sportiškus ir darbingo amžiaus žmones.
Virusas pavojingas net ir jauniems žmonėms, kurie sirgo lengvai. Net ir jiems persirgus gali išsivystyti širdies sutrikimas, iš pagrindų pakeisiantis gyvenimą.
„Miokarditas – tai širdies raumens uždegimas. Įprasta manyti, jog širdies ligos dažniausiai kamuoja vyresnio amžiaus žmones, bet miokarditas gali ištikti bet ką, net vaikus ar sportiškus ir darbingo amžiaus žmones“, – patikina kardiologė.
Jo priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai – infekcija, bet gali būti ir autoimuninės ligos, tokios kaip raudonoji vilkligė, sisteminis reumatoidinis artritas. Taip pat miokarditą gali sukelti įvairios toksiškos medžiagos, kaip alkoholis, narkotikai, o kartais jo kilmė net nežinoma.
„Priežasčių yra daug, tačiau dažniausia priežastis – virusinė infekcija. COVID-19 virusas nėra išimtis“, – priduria J. Plisienė.
Miokarditas veikia klastingai ir smogia širdžiai. Kai jau atrodo, kad pasveikome, visai netikėtai pasireiškia miokardito simptomai.
„Sveika širdis susitraukinėja stipriai, ji pumpuoja kraują. Širdies raumuo dirba susitraukdamas – susitraukia skaidulos ir varinėja kraują. Kas atsitinka, kai į organizmą papuola virusas? Kartais virusas sukelia tokią audringą imuninę reakciją, kad organizme pradeda vystytis uždegimas, išsiskiria tam tikros medžiagos, kurios atakuoja širdies raumenį.
Raumuo ima nykti, o kartais ir pats virusas tiesiogiai naikina širdies raumenį, patekęs į širdies ląsteles. Širdies raumens skaidulos nyksta, širdies susitraukimo jėga, aišku, silpnėja. Širdis ima plėstis, ji neatlieka savo funkcijos, nes širdies raumuo vietoje to, kad susitraukinėtų stipriai ir išstumtų kraują, pradeda susitraukinėti tik šiek tiek, dėl ko vystosi širdies nepakankamumas“, – pasakoja laidos vedėja.
Sveika širdis plaka ritmiškai kaip metronomas, maždaug 60–70 kartų per minutę. Jeigu į organizmą patenka virusas, imuninė sistema suaktyvinama. Prasideda uždegiminė reakcija, širdis ima plakti labai greitai, atsiranda tachikardija – tai rodo, kad organizmas aktyviai reaguoja į uždegimą. Bet kartais širdis pradeda plakti bet kaip, jos ritmas visiškai sutrinka.
„Gali atsirasti permušimų, širdis ima plakti visiškai neritmiškai. Tai viruso uždegiminė išraiška. Tai yra simptomas, į kurį reikia atkreipti dėmesį įtariant miokarditą, nes ritmo sutrikimas yra vienas iš dažniausių simptomų“, – aiškina J. Plisienė.
Lėta tėkmė, širdies pažaida, didelės ertmės – gali formuotis trombai. Tai labai pavojinga, nes trombai gali iškeliauti į smegenis, į plaučius, užkimšti kraujagysles.
Širdies raumuo labai svarbus mūsų organizmui. Jeigu širdis susitraukinėja blogai, visame organizme sutrinka kraujotaka. Širdžiai susitraukinėjant normaliai ji visiškai aprūpina visas širdies kraujagysles, per pagrindinę širdies aortą aprūpinami visi kiti organai: smegenys, plaučiai, kojos.
Jeigu širdies raumuo nusilpsta, krinta širdies kraujo išvarymo frakcija. Kraujo tėkmė sulėtėja, širdies ertmės išsiplečia – tai reiškia, kad širdyje išsivysto stazė. Tai puikios sąlygos formuotis trombams.
„Lėta tėkmė, širdies pažaida, didelės ertmės – gali formuotis trombai. Tai labai pavojinga, nes tie trombai gali iškeliauti į smegenis, į plaučius, užkimšti kraujagysles, gali įvykti kitos komplikacijos“, – perspėja gydytoja.
Miokardito simptomai
– Raumenų silpnumas
– Sutrikęs širdies ritmas
– Trombai
Diagnozuoti miokarditą nėra labai paprasta, nes simptomai gali būti įvairūs. Žmonės skundžiasi įvairiais negalavimais, kurie gali būti ir kitų ligų atvejais. Medikė sako, kad labai padeda elektrokardiograma, kraujo tyrimas, kurie rodo tiek padidėjusius uždegiminius, tiek širdies pažaidos rodiklius. Paprastai labiausiai medikams padeda širdies echoskopija. Jeigu išsiaiškinti diagnozės nepadeda ir ji, atliekamas širdies magnetinio rezonanso tyrimas. Siekiant patvirtinti miokarditą galima atlikti ir širdies biopsiją.
Kaip diagnozuoti miokarditą?
– Kraujo tyrimas
– Echokardiografinis tyrimas
– Krūtinės ląstos rentgenografinis tyrimas
– Širdies magnetinio rezonanso tyrimas
„Dažniausiai miokarditas baigiasi gerai ir kartais nelieka jokių liekamųjų reiškinių, tačiau ligos scenarijų gali būti įvairių. Tam, kad išvengtumėte miokardito, saugokite save, venkite kontaktų su sergančiaisiais ir skiepykitės nuo ligų, kurių komplikacijos pavojingiausios. Stebėkite savo savijautą po peršalimo, o kilus įtarimui kreipkitės į gydytojus. Nedirbkite ir nesportuokite, kol sergate, bet dar geriau – skiepykitės, kad išvengtumėte virusų ir jų sukeliamų pasekmių. Taip apsaugosite didžiausią savo vertybę – širdį“, – patarimais dalijasi J. Plisienė.
Plačiau – rugsėjo 18 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
