Karštis ir didelė oro drėgmė gali sukelti galvos skausmą, o staigus temperatūros pokytis – netikrą alergiją. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas suvienijo jėgas su klimatologe Audrone Galvonaite, kad atsakytų į klausimus: ar ir kaip orai veikia mūsų sveikatą, kaip nuo to saugotis ar gelbėtis nespėjus to padaryti?
Jokia čia paslaptis, kad vis labiau bjūrantys orai gali sugadinti jūsų dieną, ypač jei patenkate į kokią liūtį. Bet tai dar ne viskas – orai gali veikti ne tik jūsų nuotaiką, bet ir sveikatą. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad šalčiai didina infarkto riziką? Apie kai kuriuos orų keliamus pavojus sveikatai turbūt nesate susimąstę.
Laidos viešnia, klimatologė A. Galvonaitė sako, kad orai pirmiausia – mūsų dvasinės ir fizinės būsenos indikatorius.
„Jeigu visą gyvenimą esame pikti, visą gyvenimą mums niekas neįtinka, mes visą laiką burbame, tai žinokite: kokie bebūtų orai, visada yra blogi. Kai būdavo saulėta diena, man skambindavo ir sakydavo: užkniso ta tavo saulė. Pradeda lyti, pirmą dieną jau sako: tai ką – dabar visą gyvenimą šitaip bus? Taip žmogus išsikrauna, turbūt turi kažkokių nervinių problemų. Kitas dalykas – fizinė mūsų būsena. Orai tiesiog pirštu beda į vietą, kur yra problema“, – pasakoja ji.
Anot jos, tikra tiesa, kad kai keičiasi orai, tai parodo mūsų sąnariai, tačiau ne tik jie: vieni išties skundžiasi sąnarių skausmu, kitiems skauda galvą, tretiems kyla noras su kuo nors susibarti. „Tas, kuris visą laiką burba, tai ir keičiantis orams turi kaip nors išsilieti“, – priduria pašnekovė.
Ši vasara buvo rekordiškai šilta, sumuštas ne vienas rekordas. Nors didžiausios temperatūros rekordo, fiksuoto 1994 metais, kai buvo 37,5 laipsnio karštis, šiais metais nepralenkėme, ir šiemet turbūt ne vienas vyraujant karštiems orams pasijuto blogai. Taip gali nutikti, jei karštis susitinka su drėgme. Karštas drėgnas oras gali paveikti ir paveikia mūsų savijautą, pastebi A. Galvonaitė.
Kadangi esame vidutinių platumų gyventojai, mums geriausia temperatūra – 22 laipsniai, drėgmė – apie 70.
A. Galvonaitė
„Temperatūra yra vienas iš pagrindinių meteorologinių veiksnių. Ta šiluma eina per visas mūsų skylutes, temperatūrą jaučiame ir nosyje, ir gerklėje – visur. Kai dar yra drėgna, mes jaučiame ne tai, ką rodo mūsų termometrai. Pavyzdžiui, jeigu temperatūra – 20–30 laipsnių, o santykinė drėgmė – apie 70, tai mes jausime apie 40–45 laipsnių karštį“, – komentuoja klimatologė.
Geriausiai jaučiamės tada, kai nėra daug drėgmės, bet per sausas oras irgi nėra palankus. Drėgmės šiek tiek reikia, sako A. Galvonaitė. „Kadangi mes esame vidutinių platumų gyventojai, mums geriausia temperatūra – 22 laipsniai, drėgmė – apie 70“, – pažymi ji.
A. Galvonaitė atkreipia dėmesį į dar vieną labai blogą situaciją – tropines naktis, kurių šią vasarą buvo ne viena. Tai, anot jos, tiesiog tragedija, mat kai temperatūra net naktį nenukrenta žemiau 20-ies, žmogus nepailsi, visą naktį blaškosi nežinodamas ko griebtis.
Galvos skausmą gali sukelti šiluma ir oro drėgmė
„Kaip keistai beskambėtų, nors drėgmė didelė, bet kai yra karštas, drėgnas oras, mes drėgmės atiduodame daugiau, nes prakaituojame. Mes prarandame vandenį. Taip organizmas ginasi, jam karšta ir jis bando vėsintis, atiduoda drėgmę. O kai atiduoda drėgmę, kas atsitinka su krauju? Jis tirštėja, nes praranda daugiau vandens.
Jeigu jaučiamės gerai, kraujas yra normalios sudėties, jam netrūksta vandens, be abejo, mūsų smegenys gerai aprūpinamos krauju. Kai joms netrūksta deguonies, jos jaučiasi gerai. Bet jeigu drėgmė prarandama, kraujas būna tirštesnis, o smegenų aprūpinimo krauju efektyvumas mažėja. Smegenys pradeda panikuoti, joms trūksta deguonies, o jos labai jautrios šiam trūkumui. Jūs pradedate jausti galvos skausmus“, – pasakoja A. Unikauskas.
A. Galvonaitė ragina visada klausytis prognozių, stebėti rodmenis. Pabrėžtina – ne tik klausytis prognozių, bet ir išgirsti rekomendacijas. „Kai būna pateikiamos prognozės, dažnai būna perspėjama, ko mes dažniausiai negirdime“, – teigia ji.
Pajusti, kad oras drėgnas, galime ir nepažiūrėję į rodmenis. A. Galvonaitė sako, kad tai gerai jaučia mūsų burna, kuri esant drėgmei nedžiūva, taip pat plaukai, kurie sulimpa.
Orų nepakeisime, tad kaip kovoti su dėl tokių oro sąlygų atsiradusiu galvos skausmu? Viskas labai paprasta, tikina A. Unikauskas. Atsakymas – vanduo, dar geriau – mineralinis, bet negazuotas.
Staigus temperatūros pokytis gali sukelti netikrą alergiją
Sukelti problemų ir pakenkti mūsų savijautai gali ir labai greitai besikeičiantys orai, pavyzdžiui, labai staigus slėgio kitimas, temperatūros svyravimai, kai nuo 30–35 laipsnių karščio staiga per parą temperatūra nukrenta iki 16-os. Toks temperatūros šuolis turi įtakos mūsų savijautai. Dar vienas dalykas – saulės spindėjimo trukmė.
„Mums reikia šviesos. Tikrai nebūtinai kryžiumi gulėti visą laiką pliaže, bet kai žmonėms trūksta šviesos, yra tokių, kurie pradeda linkti į depresiją“, – kalba klimatologė.
Kai šiltas ir šaltas oras maišosi, vėjas kyla, pasidaro vėjuota. Vėjas sustiprėja, pakelia dulkes, žiedadulkes ir labai smarkiai neša. Tikrai kai kada dusti pradedi dėl to, kad jis tiesiog visas dulkes suneša į burną.
A. Galvonaitė
Pasak A. Unikausko, jei oras atvėsta staiga, tai gali sukelti vadinamąją netikrą alergiją. Jis atkreipia dėmesį, kad nebūtinai turi ištikti stichija ar ekstremalus orų svyravimas. Taip gali nutikti ir karštą vasaros dieną, kai pereinate į kondicionieriaus stipriai atšaldytą patalpą. Kai temperatūra pasikeičia per daugiau nei 10 laipsnių, tai tikrai nėra jums sveika, perspėja jis.
„Kai mes kvėpuojame karštu oru, mūsų visa kraujotaka prisitaiko prie tokios temperatūros. Staiga jūs pradedate kvėpuoti šaltu oru. Pradžioje kraujagyslės į šaltį sureaguoja susitraukdamos, bet organizmas turi dar vieną mechanizmą, ypač nosiaryklė, kaip gintis nuo šalčio. Kaip ji ginasi nuo šalčio? Didina gleivių išskyrimą.
Bet ji negali išskirti daug gleivių, kai tos kraujagyslės yra susitraukusios. Yra mechanizmas: išplečia kraujagysles ir iš karto gleivių išskyrimas didėja, teka nosis. Daug kas sako, kad tai alergija šalčiui. Tokia egzistuoja, bet ar tai tikra alergija, pasakys specialistas. Netikras alergijas lengva įveikti – tai nosies gleivinės plovimas. Tai, ko gero, efektyviausia priemonė“, – pasakoja A. Unikauskas.
Perkūnija išprovokuoja astmos priepuolius
Per perkūniją itin padažnėja astmos, dusulio priepuoliai. Taip yra dėl dulkių, kurias atneša vėjai, kai viskas maišosi ore. Įdomu tai, kad artėjančią audrą jaučia gyvūnai. Tai tikra tiesa, sako A. Galvonaitė.
„Ne tik audrą – gyvūnai jaučia visus reiškinius. Sako, gyvūnai prognozuoja – jie neprognozuoja, tik yra taip sutverti, kad nepaprastai anksti pajunta slėgio pokytį. Kai pradeda slėgis arba kristi, arba kilti, jie jau žino, kas jų laukia, ir imasi atitinkamų priemonių. Žmonės gi laukia, kol sinoptikai pasakys, kas čia vyksta, dar dažniausiai nesutinka su tuo, sako: jau čia kažką sugalvojo...
Iš tikrųjų per perkūniją, jeigu ji eina su ciklonu, slėgis krenta. Tai gyvūnai pajunta iš karto. Dažniausiai ji eina su šaltu frontu. Kai šiltas ir šaltas oras maišosi, vėjas kyla, pasidaro vėjuota. Vėjas sustiprėja, pakelia dulkes, žiedadulkes ir labai smarkiai neša. Tikrai kai kada dusti pradedi dėl to, kad jis tiesiog visas dulkes suneša į burną“, – kalba klimatologė.
Tad perkūnijos metu sukeltos dulkės gali sukelti astmos priepuolį, dusulį – būtina tam pasiruošti, pavyzdžiui, užsidaryti duris ir langus, net jei vairuojate automobilį.
„Gali padėti ir apsauginės veido kaukės. Jei prasidėjo dusulio priepuolis, pratimas būtų toks: sunerkite delnus, išverskite į viršų, kelkite rankas virš galvos ir tieskitės. Tuo metu įkvėpkite, paskui ramiai nuleisdami iškvėpkite. Tai padeda tokiais atvejais“, – pataria A. Unikauskas.
Plačiau – rugsėjo 4 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
