Psichoterapeutė Susie Orbach gimtajame Londone neretai vadinama viena garsiausių psichoanalitikių po Sigmundo Freudo. Ji garsėja tyrimais, analizuojančiais dietų ir persivalgymo sutrikimų psichologiją. Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje ji konsultavo ir Velso princesę Dianą, sirgusią bulimija.
Londone gimusi 74-erių S. Orbach studijavo moterų istoriją UCL universitete, o psichoanalizės daktaro laipsnį įgijo Niujorko universitete. 1976 m. įkūrė moterų terapijos centrą, po penkerių metų – ir Moterų terapijos centro institutą Niujorke.
Didžiojoje Britanijoje S. Orbach itin išgarsėjo po to, kai ėmė konsultuoti bulimija sirgusią Velso princesę Dianą. Dalyti interviu nemėgstanti moteris leidinio „The Independent“ žurnalistei Deborah Ross 2011 m. atviravo, jog ją užgriuvęs visuomenės dėmesys nebuvo itin malonus.
Tame pačiame interviu psichoterapeutė lakoniškai papasakojo apie savo gyvenimą: kad jos tėvų santykiai buvo audringi, o jos pačios santykis su mama – komplikuotas. Kad ji pati turėjo valgymo sutrikimų, kuriuos vėliau ėmė išsamiai tyrinėti.
„Laikydavausi dietos kiek tik galėdavau, o po to vienu kartu suvalgydavau keturis „Kit Kat“ batonėlius. Tada vėl laikydavausi dietos“, – kalbėdama su „The Independent“ prisiminė S. Orbach.
Nors pačios santykiai su šeimos nariais nebuvo patys geriausi, moteris sukūrė savo šeimą ir su Josephu Schwartzu susilaukė trijų vaikų. Galbūt todėl ne vienam buvo staigmena, kai 2015 m. S. Orbach paskelbė apie vedybas su rašytoja Jeanette Winterson. S. Orbach yra išleidusi daugiau kaip 10 knygų, dešimtmetį rašė psichologinėje „The Guardian“ skiltyje.
S. Orbach elektroniniame leidinyje „Red“ dalijasi pamokomis apie santykius, seksą, tėvystę ir meilę. Jas išmoko daugiau nei 40 metų konsultuodama poras ir vesdama individualią terapiją.
1. Matykite gyvenimą spalvotai
Mes nesame mokomi savianalizės. Man atrodo, nors žmonės turi tokių gebėjimų, daugelis jų nepraktikuoja savianalizės, nebent gyvenimas priverčia tuo užsiimti.
Galbūt savianalizės įrankius įgyjame tada, kai išgyvename sunkų išsiskyrimą ar išgirstame vėžio diagnozę – kai pats gyvenimas mus priverčia suvokti, kad jis nėra vien juodas ar baltas, kad jis yra spalvotas, kad jame yra ir labai tamsių spalvų. Ne visiems reikalinga psichoterapija, tačiau manau, kad savianalizė arba gebėjimas pamatyti save iš įvairių pusių gali praturtinti mūsų gyvenimą.
2. Įsiklausykite į savo vidinius troškimus
Nemanau, kad bandymas įtikti nėra būdingas vyrams, tačiau kur kas dažniau susidurdavau su šią savybę turinčiomis moterimis. Noras įsiteikti žmonėms yra neatsiejama moteriškumo dalis – mes esame mokomos rūpintis kitais ir įsitikinti, kad visiems viskas gerai. Tai svarbi mūsų asmenybės dalis ir aš visai nesiūlau jos atsisakyti. Tačiau jei leisite šiai savybei paimti viršų, atsiras pasipiktinimas, išryškės savęs pažinimo stoka ir negebėjimas veikti savo vardu.
Svarbu suvokti skirtingus savo asmenybės fragmentus ir susieti juos tarpusavyje – neišstumti nė vieno iš jų. Kalbu apie tai, kaip įvardinti, priimti ir plėtoti nepakankamai išpildytus troškimus ir rasti būdų bei sąmoningai nusiteikti skirti jiems laiko. Jei rūpinatės savo mama ar vaikais, pabandykite išsiaiškinti, ko dar trokštate be šių dalykų. Kur galėtumėte rasti ramybę. Jūs turite užduoti šiuos klausimus ir sugebėti priimti tai, kad kartais nerasite į juos atsakymų, leidinyje „Red“ rašo S. Orbach.
3. Reikia įnešti savo indėlį
Internete yra daug galimybių fantazijoms ir įsivaizduojamiems santykiams. Galite pilna koja juose dalyvauti, užuot sėdėję ir su kuo nors gurkšnoję kavą. Bet tai taip pat apsunkina mūsų santykius, nes gyvename savo internetiniuose burbuliukuose ir vengiame pasižvalgyti už jų ribų.
Tai ne šiaip knygos skaitymas – visą laiką mus kažkas vilioja, visą laiką esame geidžiami, internete visada yra galimybių. Šiandien sąlygos daug sudėtingesnės, nes visuomenė labai konkurencinga ir visą laiką reikia atitikti tam tikrą standartą. Tuo pačiu manau, kad šis laikas stumia į individualizmą: man nieko nereikia, man gerai ir vienam, aš viską galiu padaryti pats, o tai yra visiška nesąmonė – mums žūtbūt reikia vieniems kitų.
Aš iš tiesų manau, kad mes per daug laiko leidžiame socialiniuose tinkluose. Kodėl mums reikia visą laiką ten būti? Kitas dalykas, kurio reikia savęs paklausti: „Koks yra mano indėlis?“ Mes visi semiamės stiprybės iš bendrų vertybių. Solidarumas yra svarbu.
4. Tėvystė – tai susitvardymas
Man atrodo, kad šiandien iš tiesų labai sunku būti tėvais. Turi būti tam tikros taisyklės arba laiko tarpai, kai vaikai nesinaudoja internetu; jie negali visą laiką ten gyventi. Manau, kad tėvai turi teisę pasakyti: „Jokių telefonų, kol sėdime prie stalo“.
Kitas klausimas, ar jums užteks drąsos, kad paleistumėte savo vaikus ir leistumėte jiems daryti jums nesuprantamus dalykus, tikėdamiesi, kad jie grįš ir taps puikiomis jaunomis moterimis ir vyrais? Tai nereiškia, kad turite visą laiką tylėti it prisisėmę vandens į burną, tačiau privalote tvardytis.
Kartais būnant tėvais tenka susitaikyti su tuo, kad nereikia visko žinoti. Ar tikrai norite žinoti viską, kas vyksta vaikų darželyje? Galbūt, bet iš tiesų jums tik rūpi, kad vaikai būtų saugūs. Ar norite žinoti viską, ko jie mokosi septynerių? Ne, jums nereikia visko žinoti apie tai, kaip jie auga. Vietoj to vertėtų atrasti sritis, kurios domina ir jus, ir vaikus, kad galėtumėte pasikalbėti, tačiau taip pat turite turėti ir skirtingų interesų, pataria S. Orbach.
5. Pasakykite savo partneriui, kas iš tiesų esate (ir paklauskite jo, kas yra jis)
„Intymumas“ kiekvienai porai reiškia skirtingus dalykus. Seksas yra viena intymumo forma, kalbėjimas – kita, maisto gaminimas kartu – trečia. Nemanau, kad intymumas yra paprastas dalykas, mes visi to bijome, nes jis pakankamai sprogus. Viena vertus, jis susijęs su švelnumu ir meilumu, leidžia mums jaustis saugiai; kita vertus, atsiduoti kitam yra gana sudėtingas iššūkis. Ir tai taip pat reikalauja kompromisų.
Jam intymumas gali būti seksas, o jai – pokalbis. Manau, jei seksas yra pakankamai geras, nors dažnai moterys užsiblokuoja dėl nepakankamai gero sekso, intymumas gali būti suvokiamas kaip dovana jums, jei jis paskatina kalbėtis. Ir atvirkščiai, jei vyras leidžiasi į pokalbį, moteris gali pajusti, kad norėtų daugiau šilumos, jausmingumo, seksualumo.
Santykiai ima šlyti, kai pamirštame pasakyti žmonėms, kas esame, ir pamirštame jų paklausti, kas yra jie. Įsimylėjimas yra toks intensyvus dalykas, kad juo galima remtis gana ilgą laiką, tačiau tuo metu tas žmogus yra „kitas“. O tapus pora, gali dingti supratimas, kad antroji pusė turi savo protą ir savus troškimus.
Būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp suvokimo, kad tas žmogus yra, taip sakant, jūsų, bet kad jis visgi yra „kitas“ žmogus. Kol tai pavyks, susidomėjimas vienas kitu nedings.
Turime savęs paklausti, ko mes norime šiuose santykiuose? Norime supratimo, intymumo, domėjimosi vienas kitu ir bendradarbiavimo. Manau, jei visą laiką iš vyrų tikėsimės stebuklų, greičiausiai jų nesulauksime. Taigi turime aiškiai suprasti, kur yra jų nekompetencija, jei jau kaltiname juos nekompetentingumu. Ar jie nežino, kaip išreikšti emocijas?
Nes jei taip yra, tai reikia jiems padėti tai padaryti, tačiau kai tos emocijos prasiverš, turime būti pasiruošusios jas priimti. Kartais moterys gali atstumti net pačios to nesuprasdamos, leidinyje „Red“ rašo S. Orbach.
6. Pasikapstykite giliau po savo interesus
Mano kartos žmonės niekada negalvojo apie karjerą kaip apie kažką, ką reikia puoselėti, kurti ir valdyti. Šiandien karjera labiau siejama su žmogaus tapatybe. Manau, turite užduoti sau klausimą: jei kalbėtumėtės su nepažįstamu žmogumi ir jei jis jūsų nepaklaustų apie tai, kuo užsiimate, o jūs tiesiog maloniai kalbėtumėte apie gyvenimą, ar jums tai būtų svarbu? Ar galite užmegzti pokalbį nepažerdami faktų apie tai, kaip leidžiate darbo dieną? Ir tokiame pokalbyje gerai jaustis?
Labai svarbu rasti tai, kas jums yra reikšminga. Kai kuriems iš mūsų pasiseka tai surasti savo darbe; tačiau daugeliui tai nepavyksta. Manau, kad jei turite tam tikrą išsilavinimą, beveik viskas gali būti įdomu, jei tik giliau po tuos dalykus pasikapstytumėte. Kažkuo giliau pasidomėję, praturtinsite save.
7. Nutildykite savo vidinį kritiką
Kūno įvaizdis šiandien yra daug labiau paplitęs nei bet kada anksčiau. Tai daro įtaką tiek berniukams, tiek šešiametėms mergaitėms, telefonuose žaidžiančioms kosmetinės chirurgijos žaidimus.
Tėvai gali įteigti vaikams sveiką kūno įvaizdį, patys nerodydami per daug didelio susirūpinimo savo formomis – nestovėkite prieš veidrodį ir nesakykite: „O varge, su šia suknele atrodau tokia stora“. Nekalbėkite apie kūną kaip apie kažką gražaus, verčiau kalbėkite apie tai, ką kūnas gali padaryti – kaip puikiai funkcionuoja rankos, kiek daug nuveikti mums leidžia kojos ir pan.
Nekalbėkite apie „gerą“ ir „blogą“ maistą, tiesiog pateikite ant stalo sveikus maisto produktus. Ir nekalbėkite apie maistą kaip apie „skanėstus“. Žinoma, bus akimirkų, kai neišvengsime blogų minčių, tačiau pasilaikykime jas sau.
