Absoliučiai pirmaujanti lėtinio inkstų funkcijos nepakankamumo priežastis yra cukrinis diabetas, bet LRT TELEVIZIJOS laidos „Klauskite daktaro“ vedėjas prof. Alvydas Unikauskas pažymi, kad viskas prasideda nuo atsparumo insulinui, į kurį sureagavus laiku galima sau padėti. Suklusti verta visiems, mat liga ima šiepti dantis jau pažengusi, tik trečioje stadijoje, tad galite nė nežinote, kad ja jau sergate.
Ar dažnai jausdami tam tikrus simptomus pagalvojate, kad galbūt sutriko inkstų veikla? Inkstų ligos Lietuvoje paliečia kas dešimtą, todėl reikia susimąstyti. Apie ženklus, kurie rodo, kad turite problemų su inkstais, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius pasakoja kartu su Santaros klinikų Nefrologijos centro gydytoja, nefrologe Agne Čerkauskaite.
„Labai įdomu yra tai, kad net 97 proc. žmonių nežino, jog turi lėtinę inkstų ligą. Taip yra dėl to, kad pradžioje šita liga yra nebyli, paprastai nepasireiškia jokiais žinomais, matomais simptomais, yra nustatoma tik laboratoriniais tyrimais, kai tikrinama inkstų funkcijos veikla. Labai dažnai žmonės profilaktiškai neatlieka inkstų funkcijos tyrimų, dėl to ši liga lieka nepastebėta, o išryškėja tik tada, kai žmogus jau pradeda jausti tam tikrus simptomus ir kreipiasi į gydytojus. Randamas inkstų pažeidimas, galbūt jau net ir prireikia dializės. Iš tiesų labai sudėtinga ją diagnozuoti: ja Lietuvoje tikrai nėra sergama retai, tačiau ji dažnai nediagnozuojama tada, kada turėtų būti diagnozuojama, t. y. laiku“, – pasakoja nefrologė.
Verta prisiminti, ką apskritai daro inkstai.
Inkstų funkcijos
– Filtruoja kraują
– Gamina hormonus
– Palaiko rūgščių ir šarmų pusiausvyrą
Inkstai išfiltruoja kraują, o paskui didžiąją dalį to, ką išfiltravo, susigrąžina. Inkstų kanalėliuose reabsorbuojama iki 99 proc. vandens ir natrio, iki 88 proc. kalio ir net 100 proc. gliukozės ir aminorūgščių. Dėl to normos atveju šlapime neturi būti nei gliukozės, nei baltymo, nors, priklausomai nuo aplinkybių (pavyzdžiui, esant dideliam stresui, fiziniam krūviui), jo gali būti ir sveiko žmogaus šlapime. Yra dar viena medžiaga – kreatininas, kurį inkstai reabsorbuoja 0 proc., tai reiškia – jo nė kiek nesusigrąžina į kraują. Kreatininas apskritai nedalyvauja organizmo medžiagų apykaitoje.
„Įsivaizduokite, kad inkstai per dieną išfiltruoja apie 200 litrų kraujo, o mažiausiai 97 proc. turi susigrąžinti, ypač vandenį. Tai, kad tu iššlapini, nėra tai, ką tu išfiltruoji. Egzistuoja terminas „pirminis šlapimas“, o tai, ką iššlapiname, yra antrinis šlapimas“, – kalba laidos vedėjas.
Tačiau, kaip minėta, kreatinino inkstai nesusigrąžina, jį visiškai visą iššlapiname. Štai šiuo reiškiniu pasinaudoja medicina, kad įvertintų inkstų pažeidimo laipsnį. Apskaičiuojamas glomerulų filtracijos greitis (GFG).
„Tai rodiklis, kuris parodo, kiek kraujo išfiltruojama per inkstus per tam tikrą laiko vienetą, pavyzdžiui, minutę. Labai dažnai į šitą skaičiuoklę yra įtraukiama ir lytis, ir amžius, ir pats kreatininas, nes labai svarbu žinoti, kiek inkstai to kreatinino išfiltruoja. Glomerulų filtracijos greitis padeda atspindėti, kokia yra inkstų funkcija“, – pažymi A. Čerkauskaitė.
5 inkstų nepakankamumo stadijos (pagal glomerulų filtracijos greitį)
– 1 stadija – daugiau kaip 90 ml/min
– 2 stadija – 60–89 ml/min
– 3 stadija – 30–59 ml/min
– 4 stadija – 15–29 ml/min
– 5 stadija – mažiau kaip 15 ml/min
Esant penktai stadijai kraujo filtracija organizme smarkiai sutrikusi, inkstai beveik kraujo nebeišvalo, tačiau esant pirmai stadijai simptomų beveik nėra arba jie nežymūs. Dažniausiai tai – šlapimo ar šlapinimosi pakitimai.
Trečioje stadijoje inkstų filtravimo greitis sumažėja per pusę ir simptomų daugėja: aukštas kraujo spaudimas, mažakraujystė, osteoporozė, kaulų retėjimas, edema, juosmens skausmas.
A. Unikauskas
„Pirma stadija tuo ir įdomi, kad inkstų funkcija kaip ir nėra sutrikusi. Turbūt retas žmogus, kuris galėtų pasakyti, kad turi šlapinimosi sutrikimų ar šlapime vizualiai matosi pokyčiai. Ši stadija yra nebyli ir mes galime diagnozuoti lėtinę inkstų ligą tada, kai atlikdami šlapimo tyrimą randame baltymo, kraujo, kurių neturėtų būti, arba atlikdami inkstų echoskopiją matome cistas, akmenis, arba po inkstų biopsijos audinyje randame kokių nors pokyčių. Tada jau galime įtarti, kad žmogus serga lėtine inkstų liga, tačiau stadija yra pirma ir beveik jokių simptomų nėra“, – pasakoja nefrologė.
Antra stadija mažai kuo skiriasi nuo pirmos – simptomų taip pat nėra arba jie nežymūs. Anot A. Čerkauskaitės, nors antroje stadijoje jau galima įtarti, kad kažkas su inkstais negerai, dažniausiai žmonės nekreipia dėmesio, nes tai gali būti nuovargis, bendras silpnumas, gali šiek tiek padidėti kraujospūdis. Taip yra dėl to, kad inkstų funkcija jau yra sutrikusi, nors ir labai nežymiai.
Ryškiausi požymiai pasireiškia prasidėjus būtent trečiai stadijai. „Trečioje stadijoje inkstų filtravimo greitis sumažėja per pusę ir simptomų daugėja: aukštas kraujo spaudimas, mažakraujystė, osteoporozė, kaulų retėjimas, edema, juosmens skausmas“, – vardija A. Unikauskas.
Be to, gali patinti paakiai, ypač po nakties. Tai taip pat galėtų signalizuoti, kad inkstai nelabai gerai funkcionuoja. Juosmens, apatinės nugaros dalies, skausmą gali patirti daugelis – kaip atskirti, kad streikuoja būtent inkstai?
Pasak nefrologės, skiriasi skausmo intensyvumas, inkstų skausmui nesvarbus ir pozicijos pasikeitimas, priešingai nei, pavyzdžiui, stuburo skausmams, kurie gali suintensyvėti pajudėjus. Inkstų skausmas dažniausiai būna nuolatinis, gali būti ir ramybės metu, gulint neįsitempus. Dažnai lydi ir gretutiniai dalykai, o jeigu tai ūmus skausmas ar infekcija, gali būti ir karščiavimas, ir pykinimas.
Ketvirtos stadijos simptomai yra panašūs į trečios stadijos, tačiau sunkesni ir dažnesni. „Ši stadija ypatinga tuo, kad sunkėja visi anksčiau minėti simptomai. Po truputėlį pradedame ruošti žmogų pakaitinei inkstų terapijai, tai yra arba dializei, arba transplantacijai, nes matome, kad inkstų nepakankamumas progresuoja. Jau reikia pradėti žmogų ruošti“, – pasakoja A. Čerkauskaitė.
Pasiekus šią stadiją vizitai pas gydytojus tampa dažnesni, būtina dažniau atlikti laboratorinius tyrimus. Tokie žmonės stebimi įdėmiau, po truputėlį pratinami psichologiškai, kad neišvengiamai ateis ir penkta stadija.
„Penktoje stadijoje simptomai iš tikrųjų labai sunkūs, ima dusulys, kadangi filtravimo faktiškai nebelikę“, – sako A. Unikauskas. Dėl ko atsiranda dusulys, aiškina nefrologė.
„Paprastai žmogaus organizme pradeda kauptis skysčiai ir labai dažnai jie ima kauptis plaučiuose, širdyje. Jeigu skystis plaučiuose, žmogus pradeda sunkiau kvėpuoti, kvėpuodamas pradeda netgi trūkčioti, turi miegoti su daugybe pagalvių, kad galėtų geriau kvėpuoti. Inkstai ir širdis yra tiesiog kaip brolis ir sesė, tai neretai, jeigu sutrinka inkstų veikla, po truputėlį pradeda trikti ir širdies veikla“, – kalba pašnekovė.
Taip pat penktos stadijos simptomai – sutrikęs miegas, amonio kvapas iš burnos, kadangi inkstai nepašalina azotinių medžiagų. Jos kaupiasi organizme ir mes tai iškvepiame. Organizmas taip pat intoksikuojamas medžiagų apykaitos produktais, t. y. toksinais.
Aš nenoriu, kad tai skambėtų taip, jog priežastis – cukrinis diabetas. Viskas prasideda nuo atsparumo insulinui. Susirgus cukriniu diabetu jau gali būti vėlu.
A. Unikauskas
„Tiek kreatininas, tiek šlapalas, tiek fosforas – visi šitie medžiagų apykaitos produktai, įvairūs metabolitai pradeda kauptis organizme. Kas būna, kai mes kažkuo apsinuodijame? Mus pykina, mes vemiame, mes blogai jaučiamės. Lygiai tas pats, kai neveikia inkstai: jie nepašalina toksinių medžiagų, kurios turėtų būti pašalintos, ir žmogus yra apnuodijamas savo paties organizmo.
Negana to, tam tikros medžiagos, kaip šlapalas, fosforas, gali pradėti kauptis odoje ir dirginti nervų galūnėles. Žmonės kasosi, jie labai akcentuoja niežulį. Dar vienas dalykas, kurį reikia paminėti, – kadangi organizmas apnuodytas, nepašalina visų medžiagų, neretai šie pacientai skundžiasi, kad yra sumažėjęs šlapimo kiekis arba iš viso nebegali šlapintis, nes nebėra šlapimo. Tokiu atveju pradedame kalbėti apie pakaitinę inkstų terapiją“, – pasakoja nefrologė.
Absoliučiai pirmaujanti lėtinio inkstų funkcijos nepakankamumo priežastis yra cukrinis diabetas. Jis kaltas dėl 90 proc. inkstų funkcijos nepakankamumo atvejų.
„Bet aš nenoriu, kad tai skambėtų taip, jog priežastis – cukrinis diabetas, kadangi žmogus staiga nesuserga cukriniu diabetu, jis prie to prieina pamažu. Viskas prasideda nuo atsparumo insulinui. Tapę atsparūs insulinui, bet pakeitę savo mitybą ateityje greičiausiai išvengsite ne tik cukrinio diabeto, bet ir inkstų pažeidimo. Štai, kur yra esmė. Susirgus cukriniu diabetu jau gali būti vėlu, greičiausiai įvyks inkstų pažeidimas, bet iki tol atsparumas insulinui – ankstyviausias požymis, į kurį sureagavę galite sau padėti“, – tikina A. Unikauskas.
Dažniausi atsparumo insulinui požymiai
– Nuovargis
– Alkio jausmas
– Sunku susikoncentruoti
– Augantis svoris
– Didelis pilvas
– Mieguistumas pavalgius
– Ryte nesijaučiama pailsėjus
– Sąnarių skausmas
– Depresija
– Padidėjęs kraujo spaudimas
– Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje
Jeigu pastebėjote bent vieną simptomą ir galvojate, kad jūsų inkstams gresia pavojus, kuo skubiau kreipkitės į nefrologą.
Plačiau – balandžio 14 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
