Fitneso treneris Andrius Pauliukevičius nepataria pasikliauti motyvacija norint sportuoti. Ji – labai trumpalaikis dalykas ir be pastangų neveikia. LRT RADIJO laidoje „Laimės dieta“ profesionalus sportininkas pasakoja, kas žmonėms trukdo pradėti sportuoti: anot jo, pradėti sportuoti dėl geresnės gyvenimo kokybės niekada nėra vėlu ir net tie, kurie daug nuveikia, neturi daugiau 24 val. per parą.
Tam, kad išsiaiškintumėte, ar daugiau judate, ar valgote, tikina fitneso treneris A. Pauliukevičius, pakanka pašokinėti prieš veidrodį. Apie įsitikinimus, trukdančius pradėti sportuoti, bei priemones, padedančias kurstyti motyvaciją ir ugdyti valią, su juo kalbasi LRT RADIJO laidos „Laimės dieta“ vedėja Rimantė Kulvinskytė.
– Andriau, kai tarėmės dėl pokalbio ir pasakiau, kad kalbėsime apie tai, kas vis dėlto trukdo mums pradėti sportuoti, koks buvo pirmas dalykas, kuris atėjo į galvą?
– Pirmas dalykas, atėjęs į galvą, susijęs su mano paties gyvenimu. Šį rudenį man sueis 40 metų. Atsimenu, kai pradėjau dalyvauti varžybose, ėmiau dalyvauti dar jaunimo kategorijoje, tai kategorija iki 21-erių. Man tada buvo 20 metų. Į tuos, kurie dalyvavo veteranų varžybose (40 metų ir daugiau), žiūrėjau kaip į beviltiškai senus. Tie 20 metų iki 40-ies taip greitai pralėkė, atrodo, kad niekas nepasikeitė. Kaip norėjau treniruotis, dalyvauti varžybose būdamas 20-ies, dabar noriu lygiai taip pat.
Pirma mintis – ją girdžiu iš kitų žmonių, aplinkinių: dalis žmonių įsivaizduoja, kad kai jiems yra daugiau nei 30-imt, 40-imt, jie jau per seni tai daryti. Jeigu jūsų tikslas – pasiekti sportinių aukštumų kokiame nors sporte, esate per seni pradėti būdami 30-ies ar 40-ies, bet jeigu sportas – tik tam, kad pagerintumėte savo gyvenimo kokybę, t. y. kad geriau jaustumėtės, jūsų kūnas geriau atrodytų, būtų didesnis pasitikėjimas savimi, pradėti niekada nėra vėlu.
– Kalbant apie amžių, kiek žinau, sportas moterims padeda susitvarkyti ir su nemaloniais menopauzės pojūčiais. Kaip dar jis gali pagerinti savijautą, kaip dar galima išnaudoti sportą, kaip priemonę pagerinti gyvenimo kokybę?
– Fizinis krūvis didina raumenų masę. Jeigu kalbame apie vyresnio amžiaus žmones, jis neleidžia tai raumenų masei nykti. Su amžiumi, jei raumenys nėra naudojami, jie pradeda nykti. Žmogus nebūtinai gali norėti būti kultūristu, bet raumenų masė reikalinga tam, kad jis gražiau atrodytų, laikysena, eisena būtų gražesnė, net tam, kad jo medžiagų apykaita būtų greitesnė. Kuo daugiau raumenų turime, tuo greitesnė medžiagų apykaita.
Motyvacija – labai trumpalaikis dalykas. Niekam nepatarčiau pasikliauti motyvacija, o ją, lygiai taip pat, kaip ir asmeninius santykius, reikia pakurstyti.
Žmogaus, kuris turi daugiau raumenų, organizmas bet kuriuo paros momentu naudos daugiau energijos. Tai reiškia, kad net valgydami galite būti lankstesni, nes kuo daugiau raumenų turite, tuo daugiau kalorijų sudeginate. Dėl to sportininkai gali sau leisti paišdykauti su maistu, tai ne taip smarkiai atsispindi jų išvaizdoje.
Dar vienas dalykas – kai treniruojamasi, ypač atliekami jėgos pratimai, sukuriamas slėgis kaulams, o tada organizmas į tai reaguodamas turi didinti kaulų tankumą. Kai kaulų tankis didėja, mažėja kaulų lūžių tikimybė.
– Įsivaizduoju, kad žmonės įsitikinę, jog sportui reikia labai daug laiko. Kiek žmogui, kuris nori būti sveikas ir gražus, to sporto reikia per savaitę?
– Pagal apibrėžimą, sportas – tai veikla, kai prasideda varžybos. Paprastai, kai kalbame buitiniame lygmenyje, žodį „sportas“ vartojame kalbėdami apie fizinį aktyvumą. Bent 3–4 kartus per savaitę reikėtų treniruotis, bet jeigu žmogus išeina 20 minučių pasivaikščioti greitesniu žingsniu, tarsi skubėtų, tai jau būtų treniruotė.
Pagal prigimtį žmogus sukurtas judėti ir gulėti. Sėdėti ir stovėti – dvi blogiausios pozicijos mūsų kūnui. Ypač sėdėdami praleidžiame daug laiko, tai daro didelę žalą organizmui. Norint tai atsverti, idealu būtų treniruotis kiekvieną dieną, bet noriu pabrėžti, kad tai neturi būti kažkas ekstremalaus.
– Kiek trunka paties motyvacija ruoštis varžyboms? Vis tiek esate profesionalus sportininkas. Nuo ko pradedate? Žiūrite reklamas, kuriose sako: tu viską gali, esi daugiau, negu galvoji, tavo ribų niekas nežino... Ar pasižiūrite į žmonos ir dukros nuotrauką ir galvojate: parodysiu savo mergaitėms, kaip dar galiu geriau. Kur viskas prasideda?
– Tuos dalykus, kuriuos paminėjote, aš irgi naudoju. Bet reikalas tas, kad motyvacija, kaip ir treniruojantis, ruošiantis varžyboms, rašant knygą, paprastai trunka pirmas porą savaičių, kai padarai sprendimą, esi užsidegęs, norisi tai daryti. Po to atsiranda rutina, tas dalykas atsibosta, tampa labai nuobodus. Toliau – disciplinos ir valios reikalas. Pradedi norėdamas, o vėliau tą dalyką padarai kaip darbą.
Aš į tai irgi žiūriu labai pragmatiškai: nuo to priklauso mano, šeimos pragyvenimas, galiausiai – nuo to, kaip aš treniruosiuosi, maitinsiuosi, laikysiuosi režimo, priklauso mano sveikata, o nuo mano sveikatos priklauso mano, šeimos pragyvenimas. Suvokdamas pareigą prieš save, jas režimo laikausi.
Motyvacija – labai trumpalaikis dalykas. Niekam nepatarčiau pasikliauti motyvacija, nes ji ilgai netrunka, o ją, lygiai taip pat, kaip ir asmeninius santykius, reikia pakurstyti. Kai yra dviejų žmonių santykiai, yra romantika, o po to reikia įdėti pastangų, kad romantika ir gražūs santykiai išliktų. Savaime, be pastangų tie dalykai neįvyksta. Lygiai taip pat ir su motyvacija treniruotis: iš pradžių ji yra, po to ji pradeda mažėti, ją nuolat reikia pakurstyti.
Tam padeda ir motyvacinių klipų, filmų žiūrėjimas, motyvacinė muzika. Motyvuoti gali ir kiti žmonės.
Laiko klausimas, ar jo turite, ar ne, dažniausiai yra prioritetų pasirinkimas. Iš tiesų niekas neturi daugiau negu 24 valandų per parą, net tie, kurie labai daug nuveikia.
– Pabrėžiate discipliną ir valią. Kaip susidėlioti pirmą ir kaip išsiugdyti ar stiprinti antrą? Valios, kaip teigia ir medikai, kasdien turime ribotą kiekį.
– Iš tiesų mes valios turime ribotą kiekį, todėl norint, kad jos užtektų visiems tinkamiems sprendimams priimti, reikia savo gyvenime turėti kuo daugiau dalykų, kuriuos mes darytume automatiškai, kuriuos atliekant mums reikėtų galvoti kuo mažiau.
Esate pastebėję, kad yra dalis labai turtingų pasaulio žmonių, kurie visada rengiasi vienodais drabužiais? Tai reiškia, kad kai žmogus atsikelia iš ryto, jam nereikia priiminėti sprendimo, kuo apsirengti. Kitas momentas – jeigu namuose neturite nesveiko maisto, neturite pasirinkimo, automatiškai turite gaminti iš to, ką turite.
<...> Dalis žmonių gyvena mažesniuose miesteliuose, kuriuose nėra sporto klubų. Jie galvoja: kadangi nėra sporto klubo, negaliu sportuoti. Bet tada galima išeiti pasivaikščioti, yra daugybė visokių pratimų, kuriuos galima atlikti su savo kūno svoriu.
Dalis žmonių sako, kad neturi laiko treniruotėms. Aš su tuo nesutinku. Laiko klausimas, ar jo turite, ar ne, dažniausiai yra prioritetų pasirinkimas. Iš tiesų niekas neturi daugiau negu 24 valandų per parą, net tie, kurie labai daug nuveikia. Tam, kad būtų laiko, reikia atimti laiką iš dalykų, kurie mažiau svarbūs, paskirti jį dalykams, kurie yra svarbesni. Reikia savikritiškai įsivertinti: galbūt yra kažkas, kur aš savo laiką iššvaistau, galbūt per daug naršau socialiniuose tinkluose, per daug žiūriu televizorių.
Visas pokalbis – balandžio 22 d. laidos „Laimės dieta“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
