Tokie pavasariai, kaip šis, yra patys nuostabiausi. Laiko juos žiema suspaudusi į kumštukus, laiko, anas kartais kyšteli kokią galūnę, prikelia kokią žibutę, bet tuoj vėl būna susupamas į baltą žiemos drobulę. Tačiau kai jau išsiveržia iš ledinių baltosios gniaužtų, kai išsivaduoja, tai su tokiu galingu sprogimu, kad viską vos per kelias dienas nutaško žaliom, melsvom, gelsvom spalvom. Tereikia eiti ir spėti sprogimo pasekmes fiksuoti.
O jų nepamatyti neįmanoma. Juk pilni lapuotynai primėtyti iš toli raudonai šviečiančių it Labuteno bateliai plačiataurių. Tai vienas anksčiausiai „prasiskleidžiančių“ grybų. Vaisiakūnis dar rudenį pradeda augti, o vos nutirpus sniegui pasirodo visu gražumu.
Lazdynas savo vyriškais žirginiais demonstruojasi dar nuo vasario (tą patį daro ir baltalksnis, tik jo žirginiai aukštybėse taip į akis nekrenta). O jeigu norit pamatyti moterišką lazdyno rausvą spurgelį, teks daug arčiau prieiti ir atidžiai pumpurus patyrinėti.
Koks pavasaris be žibučių? Jei prieš savaitę dar gerai išsiskleidusių reikėdavo paieškoti, tai dabar jau tikrąja to žodžio prasme šlaitai mėlynuoja. Tiesa yra parkų, kurie mėlynuoja ir nuo iš žmogaus pabėgusios scilės (ne apie mitologinę jūrų pabaisą kalba, o apie lelijinių giminės gėlytę).
Šnekant apie lelijinių giminę, vienas iš grakščiausių ir gražiausių laukinių pavasarinių augalėlių yra vištapienė. Nežinau, kuo ji su vištomis ir pienėmis susijus (gal jas vištos mėgsta), bet ji irgi viena pirmųjų pradeda skleisti savo geltonus žiedelius ir vilioti pirmuosius vabzdžius.
Dar vienas augalėlis, kuriuo anksčiau plaučių ligas gydydavo ir kurio mėlynų bei rausvų žiedų jau pilna – tamsioji plautė. Jos giminaitė neužmirštuolė visų žinoma, o va ankstyvoji plautė dažnai lieka nepastebėta.
Na ir šalia vištapienių bei plaučių rasit ir bičių bei kamanių didžiausią meilę – rūtenį.
Pabalių miškeliuose ir krūmynuose pumpurus pradeda krauti geltonžiedės ir baltažiedės plukės. O šalia jų gelsvai žalsvas galvas kelia blužnutės, tarp žalių lapų savo vos matomus žiedukus slepia nuodingas laiškenis.
Jei jau kalbam apie nuodingus augalus, tai jau jiems tikrai lygių neturi gražuolis žalčialunkis. Žinojo žalčialunkis, kad bus vienas gražiausių anksti pavasarį, todėl pasirūpino nuodingomis medžiagomis, kad jo niekas neėstų ir šakelių dantimis nebandytų nukąsti (nebandykit).
Ir dar viena pavasario įdomybė – gegužinė žvynašaknė.
Žydėti ji pradeda jau balandį (pernai net kovą). To augalo lapų nepamatysit. Ji iškiša savo gausius žiedynus, kol dar miškai nesulapoja. O iš kur ji maisto gauna? Žvynašaknių šaknų siurbtukai prisisiurbia prie kitų augalų šaknų (labai lazdynus mėgsta) ir slapčia juos nusiurbinėja.
Dar daugybė augalų augalėlių jau žydi ar ruošiasi žydėti (šaukščiai, šalpusniai, šilagėlės) visų ir neišvardinsi. Bet anksti pavasarį labai lengva būt botaniku ir atsiminti tas kelias rūšis. Atėjus vasarai tiesiog pasimeti tame margumyne ir įvairovėje.
Dar pora augalų noriu paminėti. Tai meškinis česnakas ir pataisas. Ir čia jau reiktų pakalbėti apie mūsų, žmonių, godumą bei atsakomybę. Pataisus raunama norint papuošti velykinį stalą, o česnaką, nes norima prisikimšti pilvą žolėmis.
Ką reikia žinoti apie pataisus? Tai labai sena augalų grupė. Jais mes kažkada kūrendavom trobas (dar kai kurie ir dabar kūrena), nes būtent iš jų sudaryti pagrindiniai akmens anglies klodai. O dabartinės pataisų rūšys, nedidukai, pažeme besidriekiantys augalai.
Jie yra paparčių giminaičiai, dauginasi sporomis, kurioms sudygti kartais reikia ir 8 metų. Joms sudygus formuojasi mažytis polaiškis, o jau ant jo įvykus apvaisinimui pradeda dygti pataisas. Ir pats jo augimo greitis yra labai lėtas – dar reikia 10 – 20 metų, kad išdygtų tiek, kiek nurovėt. Pagalvokit, ar tikrai verta?
Na ir kitas pavasario džiaugsmas, vitaminų bomba, vaistas nuo visų ligų įskaitant koroną, raupus ir encefalitą (tikiuos suprantat, kad juokauju) – meškinis česnakas. Jis kurį laiką buvo Raudonojoje knygoje, buvo saugomas. Pagerėjus jo būklei iš Raudonosios knygos buvo išimtas. Šiaip viskas būtų gerai, jei ne tas prakeiktas mūsų godumas.
Nieko blogo nusiskinti kelis lapus šio augalo ir sukramsnoti. Bet, kai prie jų augaviečių randi eiles automobilių ir matai, kaip lapai raunami kuokštais ir kemšami į bulvinius maišus, tiesiog rankos nusvyra. Kaip negana vieno krepšio grybų (reikia kelių priekabų), taip ir saujos česnakų, kažkam neužtenka.
Taigi nors ir buvo išimtas iš RK jis bus greit įtrauktas į apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ar grybų sąrašą. Už jo rinkimą ir prekybą bus numatytos baudos, nes, na, kitaip žmonėms tiesiog nedašyla.
Tai su atbundančia gamta, paridenę kiaušinius išlėkit į parką ar šalia esantį mišką ir bandykit surasti pirmuosius pavasario žiedus. Gražių ir saugių švenčių!
Autorius yra Aplinkos ministro Simono Gentvilo patarėjas.
Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.
