Intriguojantis pavadinimas? Apie kokias vištas čia kalba bus? O ir žodžio višta reikšmių mūsų gražiojoj kalboj yra ne viena. Tai šnekėsim apie paukščius. Ne, ne apie labiausiai paplitusius pasaulio paukščius – namines vištas, kuriomis tuoj bus mokami atlyginimai, o apie laukines.
Yra toks paukščių būrys, kuris taip ir vadinasi: vištiniai paukščiai. Kas Lietuvoje iš to būrio pas mus aptinkama? Tai visiems žinomos kurapkos, stambiausi miškų paukščiai kurtiniai, gražuoliai burbuliatoriai tetervinai, mažytės laukų putpelytės, miškų slapukės jerubės bei faktiškai išnykusios žvyrės.
Dar pas mus gyvena, bet nesiveisia, pabėgę iš medžioklių ar privačių kolekcijų paprastieji, auksiniai, deimantiniai, sidabriniai, ametistiniai, malachitiniai, perliniai, karališkieji (spėkit, kuriuos pavadinimus išgalvojau?) fazanai.
Kaip matot, mūsuose gyvena ar aptinkama gausus būrys laukinių vištų su gaidžiais. Dar reiktų paminėti vandenines vištas (laukius, švygždas ir jiems giminingas gerves, bet apie tai kada nors).
O kodėl vištų sezonas? Nes prasidėjo pavasaris.
Nepatingėkit atsikelt valandą prieš švintant. Jei būsite kažkur priemestyje ar kaime, tai laukuose pirmas, ką išgirsit, bus vieversėlis. Vos tik jis pradeda čyruoti pirmosioms žvaigždėms pablėsus, pasigirsta kitas, kur kas mažiau melodingas gergždžiantis kurapkos balselis – kieeeerrrrik. Nepatyrę klausytojai gali supainioti jį su griežlės „krės krės varškės“, bet griežlės dar neparkulniavo iš Afrikos. Taigi rytais griovių pakraščiai skamba nuo keistų kurapkinų balsų.
Kurapkos, žiemą lakstę būreliais, dabar išsiskirstė poromis, užėmė savo teritoriją, ir patinai gan aktyviai ir aršiai, kaip ir priklauso vištų vyrams – gaidžiams, ją gina. Vos prašvitus jie apsiramina ir visai nutyla. Ir jei konkurentas nelenda, kur nereikia, vėl būna tylu iki kito ryto. Kurapkos, skirtingai nuo tetervinų ar kurtinių – monogamai, kartu su išrinktuoju/a gyvena ilgai ir laimingai.
Patinai, nors ir neperi, bet aktyviai dalyvauja vaikų auginimo procese bei saugo savo porą ir atžalas nuo plėšrūnų. Tiesa, kurapka yra vienas iš paukščių pasaulio čempionų kiaušinių dėjimo srityje – rekordinė dėtis buvo 26 kiaušiniai.
Dar viena šiuo metu giedanti miškų vištelė – jerubė. Nors jos plačiai paplitę, bet pamatyti ar išgirsti jas nėra lengva. Tai yra vištos švilpikės. Taip, višta turėtų kudakuoti, o šita mat švilpauja ir tokiu aukštu dažniu, kad neįgudusiam labai sunku išgirsti.
Gyvena jos mišriuose miškuose su eglės priemaiša. Kartais galima jas pamatyti beskabančias beržų ar kitų medžių pumpurus. Kaip ir kurapkos ar putpelės, jerubių pora gyvena kartu, o patinai, kaip ir priklauso gaidžiams aktyviai gina savo teritoriją.
Rytų, pietryčių Lietuvos pušynuose jau pasigirdo teksenimas, o likusiame sniege galima įžiūrėti didelius kojų ir velkamų sparnų pėdsakus. Kurtiniai pradėjo rinktis į savo pamėgtas tuokvietes. Ten vos prašvitus jie leidžiasi iš medžio, kuriame miegojo, ir nuleidę sparnus, išskėtę kalakuto uodegą išdidžiai vaikšto ir teksena.
Patelės čia pradės lankytis ir žvalgytis būsimo savo vaikų tėvo kiek vėliau. Jos rinksis patį geriausią kavalierių, kuris pasiruošęs apvaisinti visas pageidaujančias. Tuo ir baigiasi kurtinio patino metų darbai.
Perėjimo ir vaikų auginimo klausimai tenka tik patelei. Na ir kurtinys visai nenusipelnė savo vardo, jo klausa yra labai gera, tik vienu tuoktuvinės giesmės momentu jis keliomis sekundėm „apkursta“.
Ir dar viena višta, kurios balsą turbūt iš toliausiai (net kelių kilometrų) galima girdėti, tai burbuliatorius tetervinas. Kurtiniai tuokiasi kovo mėnesį iki balandžio vidurio, o tetervinai kaip pradeda burbuliuot kovą, tai ir nenustoja iki birželio.
Tetervinai irgi turi savo pamėgtas tuokvietes, pelkėse, pievose laukuose. Į jas dar prieš švintant suskrenda patinai ir pradeda burbuliuoti, šnypšti. Jei yra keli lyrauodegiai, tai nevengia ir pasimušti. Dažniausiai visi turi savo mėgstamą kupstelį ar teritoriją, kur ir gieda bei bando privilioti pateles. Kad patelės iš toli matytų geriausią burbuliatorių, tai tetervinai dar ir pašokinėja. Kaip ir kurtinių, vos patelės apvaisinamos, bernai į šeimos reikalus nosies nebekiša iki kito pavasario.
Tai tiek apie šiuo metu giedančias mūsų višteles. Ir kadangi šiandien yra pempės diena, tai neužmirškit pasisveikinti su „pempel pempel koduoto“ ir pasakyt, kad gyvi gyvi vis dar.
Autorius yra Aplinkos ministro Simono Gentvilo patarėjas.
Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.
