Atliktos studijos rodo, kad su nesutarimais dėl nuolatinio naršymo internete susiduria apie 16 proc. porų. Be to, dėl nuolatinio žiūrėjimo į išmanųjį įrenginį gali prasidėti kaklo skausmas. Priklausomybė nuo socialinių tinklų kenkia ir psichikai: LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ psichiatras sako, kad stebint kitų „tobulus“ gyvenimus nemažai žmonių kyla pavydas, pyktis ir kitos neigiamos emocijos.
Kiek laiko per dieną praleidžiate žiūrėdami į telefono ekraną? Kiekvieną kartą pyptelėjus pranešimo garsui skubate pasižiūrėti, kas gi nutiko? Dažnai prisidengiate darbu, nors puikiai suprantate, kad tai ne tik darbas, bet ir socialiniai tinklai, naujienų pranešimai, reklamos, o gal – juokingi katinėlių vaizdo įrašai.
Ar lygiai taip pat operatyviai reaguojate, kai jus pašaukia jūsų antroji pusė? Ar apskritai naudodamiesi telefonu ją girdite? O gal nuo ekranų nebegalite atitraukti nei akių, nei savo dėmesio? Ar gali būti, kad išmanusis telefonas gadina jūsų santykių kokybę?
„Nepaisant to, kiek naudos ir patogumo į mūsų gyvenimus atnešė išmanieji telefonai, dažnai tampame jų įkaitais. Visada privalu atsiliepti, atrašyti, visada turite žinoti, kas vyksta bendruose draugų susirašinėjimuose, bet ne visada girdite, ką sako žmona“, – situaciją apibūdina profesorė Jurgita Plisienė.
Kokią realią žalą santykiams daro išmanieji įrenginiai, kaip jie iškreipia savęs ir pasaulio suvokimo sampratą, pasakoja gydytojas psichiatras Vytautas Alekna. Jis tikina, kad santykiams įsitraukimas į virtualią erdvę išties padaro daug žalos, tačiau siūlo pažiūrėti į statistiką, o ne laužti ką nors iš piršto.
Tai nieko bendro neturi su tuo, kas yra realu, koks aš esu iš tikrųjų. Toks turinys vieniems gali būti kaip motyvas siekti, tačiau studijos rodo, kad didesnei daliai žmonių kyla pavydas, pyktis.
„Statistika yra auganti, masė studijų dar tik gimsta. Per internetą jungiasi maždaug 3,8 milijardo gyventojų, 2,7 milijardo naudojasi socialinėmis medijomis, o su nesutarimais, problemomis dėl to, kaip rodo atliktos studijos, susiduria apie 16 proc. porų“, – teigia laidos svečias.
Trečdalis žmonijos gali būti priklausomi nuo interneto
Pasak J. Plisienės, kai kurie mokslininkai vertina, kad trečdalis pasaulio gyventojų gali būti priklausomi nuo telefono, interneto. Ar ši priklausomybė tokia pati, kaip ir visos kitos? Tikrai taip, patvirtina psichiatras ir pataria, kaip susivokti, kad galbūt jau esate priklausomas.
„Geriausia būtų pasiremti Pasaulio sveikatos organizacijos nurodymais, kas yra priklausomybė. Jeigu žmogus turi problemų socialiniuose santykiuose, šeimoje, darbinėje veikloje, susilaukia kokių nors priekaištų iš darbdavio, turi problemų su teisėsauga (esame girdėję, kad yra nubaustų ir garsių žmonių už tai, kad vairuodami kalbėjo mobiliuoju telefonu arba naršė), tai vienareikšmiškai jau yra problema.
Jeigu žmogus didesnę dienos dalį praleidžia kalbėdamas apie socialinius tinklus, bet ne apie tai, kas vyksta čia ir dabar, realiame gyvenime, jeigu jis suplanuoja praleisti mažesnį laiko kiekį, bet praleidžia daugiau laiko, tai dar vienas kriterijus. Jeigu kyla nerimas negalint prisijungti, paimti telefono, taip pat. Daliai žmonių netgi pasireiškia fiziologinės reakcijos, pavyzdžiui, nerimas, drebulys, sunkumas išbūti vienoje vietoje. Jeigu į tris klausimus žmogus atsako „taip“, tai jau yra problema, kurią reikia spręsti“, – pasakoja V. Alekna.
Dar viena problema, susijusi su mūsų psichoemocine būkle, yra tai, kad socialiniuose tinkluose matome iškreiptą realybę. Visi viską nori pavaizduoti daug gražiau ir geriau: idealius namus, idealius santykius, idealią išvaizdą. Tai gali nulemti ir tokias mintis: visiems sekasi, o man ne, aš nevykėlis.
„Pasidarome septynias nuotraukas ir įkeliame vieną. Tas šešias ištriname, o ta viena nuotrauka gali būti ir retušuota. Tai nieko bendro neturi su tuo, kas yra realu, koks aš esu iš tikrųjų, su autentiškumu. Tai yra fikcija, koks aš noriu būti. Kai publikuoja tekstą, ten nėra tikro teksto, skausmo, viskas labai gražu, malonu, viskas būna pro rožinius akinius. Toks turinys vieniems gali būti kaip motyvas siekti, tačiau studijos rodo, kad didesnei daliai žmonių kyla pavydas, pyktis, priešpriešinės, negatyvios emocijos.
Jie pradeda netgi kentėti, tačiau žiūrėdami į tokį turinį jie gauna vienokius ar kitokius emocinius šuolius, tai veikia atlygio sistemą smegenyse ir jie negali nustoti to daryti nepaisant negatyvių, parazitinių jausmų“, – aiškina psichiatras.
Dažnai būna: daryk, kaip sakau, nors turėtų būti: daryk, kaip sakau, ir žiūrėk, ką aš darau. Vaikams tai labai svarbu, nes „kertasi“ informacija, kurią gauna verbaliai ir kurią gauna iš žmogaus kūno.
Kai kas vis dar galvoja, kad priklausomi nuo išmaniųjų įrenginių gali tapti tik vaikai, jauni žmonės, tačiau stebima, kad atsisakyti išmaniųjų nebegali ir vyresni, netgi senyvo amžiaus asmenys. Pasak V. Aleknos, visos priklausomybės turi sąsajų su vaikystės psichotrauminiais patyrimais. Kuo ankstesniame amžiuje žmogus išgyvena psichotrauminę patirtį, tuo didesnė tikimybė, kad jis „nuslys“ į vienokias ar kitokias priklausomybes.
„Kalbant apie vyresnius žmones, kodėl niekas nekalbėjo, kad mūsų močiutės priklausomos nuo serialų? Apie tai niekas nekalba. Pabandykime iš močiutės atimti televizorių serialo metu. Nežinau, kas nutiks“, – šypsosi laidos svečias.
Tad atminkite: priklausomybės turi tendenciją nuo vienos pereiti prie kitos. Psichiatras V. Alekna taip pat dalijasi patarimais, kaip nuo šio blogio apsaugoti vaikus.
„Pagrindinis dalykas – būtina žinoti, ko vaikams reikia, kokia yra vaikų raida einant metams, kokie jų poreikiai. Bet reikia rodyti savo pavyzdžiu. Dažnai būna: daryk, kaip sakau, nors turėtų būti: daryk, kaip sakau, ir žiūrėk, ką aš darau. Tai pagrindinis dalykas. Vaikams tai labai svarbu, nes „kertasi“ informacija, kurią gauna verbaliai ir kurią gauna iš žmogaus kūno. Svarbiausias dalykas – buvimas kartu, asmeninis pavyzdys, betarpiškas bendravimas“, – kalba jis.
Kam tikrai kenkia išmanieji įrenginiai, tai mūsų laikysenai. Anot kineziterapeutės Radvilės Bautronytės, tai labai aktuali problema. Atlikta didelė studija parodė, kad kaklo problemos, susijusios su išmaniaisiais įrenginiais, yra viena didžiausių ekonominių naštų valstybei.
„Pirmiausia norėčiau akcentuoti, kad kaklas atlieka stabilizacinę funkciją, laiko mūsų galvą, tuo pačiu kaklas yra viena judriausių stuburo dalių. Nervinio, raumeninio audinio pokyčiai visada turės įtakos kaklui. Mūsų laikysenos pakitimai, žiūrėjimas į mobilųjį turi tiesioginę įtaką atsirasti tokioms problemoms, kaip galvos svaigimas, spengimas ausyse, kaklo skausmas, migreninis galvos skausmas, peties sąnario skausmas, įvairūs nespecifiniai veido skausmai, įvairių biofunkcijų sutrikimai, pavyzdžiui, rijimo problemos, tinitas“, – sako kineziterapeutė.
Pas ją atėję žmonės skundžiasi, pavyzdžiui, rankų skausmu, negalėjimu jų pakelti. Paaiškėja, kad problema – kakle. Dėl nuolat palinkusio kaklo atsiranda išvaržos, miofasciniai skausmai, kurie lemia į rankas pereinantį skausmą. Skausmas į rankas gali sklisti ir dėl užspausto nervo.
Patarimai, kaip kontroliuoti save naršant internete
– Praneškite, kad atsisakote telefono visai dienai.
– Sekite, kiek laiko praleidžiate naršydami, – paprastai laiką skaičiuoja pats telefonas.
– Ištrinkite socialinių tinklų programėles – bus sunkiau prie jų prisijungti, dings dėmesį blaškantys signalai.
– Laiką internete keiskite fizine veikla: sportas prablaško ir yra naudingas visam kūnui, įskaitant smegenis.
Laidos vedėja siūlo atlikti eksperimentą – pamėginti vieną dieną atsisakyti telefono arba bent jau išjungti jame internetą. Jei pajusite irzlumą, nerimą, nuobodulį, žinokite, kad tai ženklas, jog galbūt turite priklausomybę. „Neleiskite šiuolaikinėms technologijoms atimti iš jūsų santykių, laimės ir tikrų emocijų“, – pataria ji.
Laidoje kineziterapeutė parodė, kaip atlikti keletą kaklo stabilizavimo pratimų. Žiūrėkite kovo 23 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
