Pasak LRT TELEVIZIJOS laidos „Klauskite daktaro“ vedėjo, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus Alvydo Unikausko, jeigu suvalgius vieną spurgą svarstyklės ima manyti, kad sukimšote jų maišą, kaltinkite ne savo organizmą, o tai, ką suvalgėte. Jūsų priaugtas svoris yra paprasčiausi skysčiai, mat angliavandeniai sulaiko vandenį.
Ar įmanoma, kad suvalgę vieną spurgą priaugsite trigubai daugiau? A. Unikauskas teigia šį klausimą girdintis ne pirmą kartą, tad žino, kad ši tema daug kam opi.
Suvalgote spurgytę, o užlipus ant svarstyklių atrodo, kad būtumėte suvalgę jų visą maišą. Imate galvoti: gal su jūsų organizmu kažkas ne taip? Tiesa ta, kad šis jausmas nesvetimas daugeliui. Kodėl taip yra?
„Yra gliukozės molekulė. Ji gaunama iš maisto, daugiausia iš cukraus, iš angliavandenių. Spurgytė – tai kas? Iš jos jūs gaunate gliukozės. Organizmas gali gliukozės atsargas kaupti padarymas iš jos glikogeną. Kad atsargų tilptų daugiau, nori medžiagas supakuoti kuo kompaktiškiau. Glikogenas ir yra kompaktiškai supakuota gliukozė. Jos yra kepenyse, dalis raumenyse, kad esant reikalui organizmas tai pasiimtų energijai panaudoti.
Gliukozės molekulių grandinė sudaro glikogeną, tas energijos atsargas, kurių ilgam neužtenka, bet ne tai svarbu. Kokia įdomiausia dalis? Atrodo, jūs suvalgėte spurgą, organizmas tai, kas liko, panaudojo glikogenui, atsargoms, pagaminti. Viskas taip ir turi likti. Kiek spurgų suvalgėte, tiek ir turite sverti. Čia ir prasideda fokusas: tam, kad organizmas supakuotų vieną gramą glikogeno, jis turi sunaudoti nuo 3 iki 4 gramų vandens, t. y. tam, kad gautų vieną gramą glikogeno, jis turi papildomai prijungti 3–4 gramus vandens.
Kas išeina? Jūs suvalgėte spurgytę ir ta dalis, kuri buvo panaudota glikogenui pagaminti, staiga pasunkėjo 3–4 kartus. Vietoje to, kad dienos eigoje geriamą vandenį iššlapintumėte, jis imamas kaupti, sulaikomas organizme ir jūs pasunkėjate“, – pasakoja profesorius.
Suvartojus 0,5 kg angliavandenių ar cukraus organizmas sukaups 1,5–2 kg vandens
Visa tai vyksta valgant angliavandenius. Jeigu suvartosite, pavyzdžiui, 0,5 kilogramo angliavandenių ar cukraus, jūsų organizmas sukaups 1,5–2 kilogramus vandens, t. y. jūs pasunkėsite tiek kilogramų. Taigi jūsų priaugtas svoris yra paprasčiausi skysčiai.
„Aišku, ilgainiui valgant angliavandenius jūs automatiškai kaupsite ir riebalus, kuriuos kepenys pagamins iš jūsų suvalgomų angliavandenių. Bet jeigu kalbėtume apie greitą poveikį, angliavandeniai sulaiko vandenį ir jūs sunkėjate. Atsisakote angliavandenių – jūs džiūstate“, – tikina A. Unikauskas.
Geriausias kalio šaltinis yra avokadai, taip pat kalio gausu pupelėse, špinatuose, valgomuosiuose batatuose, granatų vaisiuose, burokėliuose, riebioje žuvyje. Taip pat padės ketogeninė mityba ir retesnis valgymas.
Tad visų svarbiausia siekiant kontroliuoti svorį – ne skaičiuoti kalorijas, o žiūrėti, ką valgote.
Sumažinkite angliavandenių vartojimą ir padidinkite kalio turinčių produktų vartojimą
Kad sumažintumėte skysčius organizme, pirmiausia sumažinkite angliavandenių vartojimą, antra – daugiau valgykite kalio turinčių produktų, mat kalis taip pat padeda atsikratyti skysčių pertekliaus.
„Geriausias kalio šaltinis yra avokadai, taip pat kalio gausu pupelėse, špinatuose, valgomuosiuose batatuose, granatų vaisiuose, burokėliuose, riebioje žuvyje. Taip pat padės ketogeninė mityba ir retesnis valgymas“, – vardija daktaras.
Jis priduria: žmonės dažnai galvoja, kad problemų sprendimai labai sudėtingi, reikia kažko sudėtingo, kad padėtų. Jeigu ir jūs suvalgote mažai, o svarstyklių rodyklė tik kyla, naudokitės šiais patarimais. A. Unikauskas užtikrina, kad situacija greitai pasikeis.
Plačiau – kovo 15 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
