Net ir po 30 metų vieno populiaraus Šiaulių choro vaikai su meile prisimena choro gyvavimo laikus. Nors šiandien buvę choristai išsibarstę po visą pasaulį ir jau augina savo vaikus, Kovo 11-osios proga jiems kilo sumanymas atgaivinti prieš daug metų su grupe „Rondo“ atliktą dainą „Trečias atsidusimas“. Pakako vos vienos žinutės feisbuke, kad idėja neįtikėtinu greičiu virstų jautriu sveikinimu Lietuvai. O už jo – ne mažiau graži istorija.
„Tėvyne, tu mano tėvyne, su kuo ir prieš ką tu eini?“ – nežinia, ar kadaise šito paklausęs poetas Justinas Marcinkevičius nujautė, kad jo parašytos eilės virs daina, kurios skambesiu pasitinkama kiekviena Lietuvos valstybės šventė, be kurios neapsieina nė vienas laisvės metų minėjimas.
Dainą „Trečias atsidusimas“ vieną 1988-ųjų dieną išgirdo ir į Vilniaus koncertų ir sporto rūmus sugužėjusi auditorija. Ją su grupe „Rondo“ tada atliko Vadimo Kamrazerio vadovaujamas Šiaulių vaikų choras „En-Den-Du“.
Daina „Trečias atsidusimas“ atliekama prieš daugiau nei 30 metų.
Tuo metu didelį įspūdį palikęs pasirodymas gal jau ir būtų primirštas, jei ne interneto platybėse išlikęs autentiškas jo įrašas. Būtent juo šių metų sausio 13-ąją feisbuke pasidalijo „Rondo“ įkūrėjas Gintautas Tautkus.
Netrukus į Laisvės gynėjų dienos proga atgaivintus prisiminimus sureagavo ir buvęs vaikų choro vadovas V. Kamrazeris. Jis socialiniame tinkle pasidžiaugė turėjęs galimybę su savo auklėtiniais prisidėti prie istorinio numerio.
To ir pakako, kad akimirksniu gimtų naujas sumanymas. Buvusio vadovo komentarą išvydusiam choro nariui išsyk kilo idėja po daugiau nei 30 metų iš naujo suburti choro narius ir dar kartą atlikti legendinę dainą. „Susiburkime! – socialiniame tinkle paragino jis. – Tegu tai bus dovana Lietuvai Kovo 11-osios proga.“
„Iš pradžių pamaniau, kad idėja neišdegs, karantinas, susibėgti tikrai nepavyks. Bet paskui pamaniau, kad mums visai nereikia susibėgti. Pats dirbu mokymo įstaigoje, tad jau ne vieną projektą teko įgyvendinti nuotoliniu būdu“, – portalui LRT.lt pasakoja V. Kamrazeris.
Kelias nuo idėjos sumanymo iki įgyvendinimo buvo neįtikėtinai trumpas, sako pašnekovas. Gavę vadovo palaiminimą, buvę choristai ėmė burtis į feisbuko grupę. Susidarė nemažas būrys – kone 40 žmonių. Veikti reikėjo operatyviai – laikas spaudė, tad padaryti įrašą jie turėjo vos per porą dienų.
„O juk norint padaryti įrašą reikia ir laiko, ir namuose rasti tylų kambarį, valandai pabėgti nuo vaikų. Mano vaikams tai nepasirodė problema – po poros dienų iš jų sulaukiau įrašų“, – su šypsena pasakoja buvęs choro vadovas. Jo „vaikams“ – jau per keturiasdešimt, o jiems dainuoti šįkart padėjo ir jų pačių vaikai.
Sulaukęs įrašų, V. Kamrazeris suskubo rūpintis garso suvedimu. Vieną naktį teko rengtis ir vykti į studiją ieškoti metronomo, kad būtų galima suderinti garsą, mat viena buvusi choristė šiam įvykiui išsitraukė ir kankles. Įrašo montavimo darbai truko dvi paras.
Teletiltas sujungė po visą pasaulį išsibarsčiusius buvusius choro narius – sveikinimai Lietuvai Kovo 11-osios proga skriejo iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Ispanijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Belgijos, Nyderlandų ir kitų Žemės kampelių. Prie gražios iniciatyvos noriai prisijungė ir grupės „Rondo“ lyderis Aleksandras Ivanauskas-Fara.
V. Kamrazeris neatsidžiaugia buvusių choristų aktyvumu ir vienybe, tačiau pernelyg nesistebi, mat prieš maždaug 30 metų visa komanda buvo tarsi kumštis. Ir kur čia nebūsi, kai per metus tekdavo koncertuoti daugiau nei 60-yje koncertų.
„Gyvenome prabangiai, – su nostalgija prisimena V. Kamrazeris. – Tada man nerūpėjo niekas kitas, tik koncertai su vaikais. Koncertinę organizaciją turėjęs Ginto Tautkaus brolis Alvydas mus aprūpino absoliučiai viskuo: aparatūra, koncertų grafiku, net transportu. Keliaudavome po visą Lietuvą, koncertuodavome, lankydavomės restoranuose.“
V. Kamrazeris taip pat prisiminė, kad laikraštyje pasirodžius skelbimui, jog Šiauliuose buriamas vaikų choras, prie durų susirangė įspūdingo dydžio eilė. Vaikai mylėjo choro vadovą, šis savo ruožtu stengėsi būti nenuobodus, modernus.
„Sykį sakau savo vaikams: „Va, jums dainų tekstai prieš akis, kad nereikėtų mintinai mokytis.“ Paskui žiūriu, kad vienas vaikas ne tai kad nepataiko į toną, bet tiesiog dainuoja ne tokius žodžius. Klausiu jo, ar jis nemato, kad dainos žodžiai jam prieš nosį. Jis į mane nekaltom akim tik pasižiūrėjo ir sako: „Vadove, aš skaityti dar nemoku“, – kvatodamas choro gyvavimo laikus prisimena V. Kamrazeris.
Sulaukęs pasiūlymo po daugiau nei trisdešimt metų iš naujo suburti chorą, V. Kamrazeris sako iš pradžių negalvojęs, kad idėja duos tokių vaisių. „Iš pradžių galvojau, kad susijungę paplepėsime ir tiek, geriausiu atveju sukursime įrašą, kuriuo galėsime dalytis savo socialiniuose tinkluose. Tačiau išgirdęs supratau, kad mano vaikai iš tiesų puikiai dainuoja!
Labai džiaugiuosi, kad jie pratęsė tą dvasią, kuri tarp mūsų vyravo prieš daugelį metų. Galiu drąsiai atkišęs krūtinę pasakyti, kad esu labai patenkintas ir didžiuojuosi tuo, ką padarėme“, – šypteli V. Kamrazeris.
„Trečias atsidusimas“ yra tapusi kone lietuvių liaudies daina, skambančia per valstybės šventes. Ir visai nenuostabu, sako V. Kamrazeris. „Joje nėra nė kruopelytės netikrumo, neteisybės, vaikai kadaise ją sudainavo labai nuoširdžiai. O žodžiai... kiekvienas jų įsminga tiesiai į širdį. Paklausykite: „Kodėl tu draskai man krūtinę ir ko tu taip ieškai many?“ Ką turėjo išgyventi poetas, norėdamas parašyti tokį eilėraštį?“ – svarsto V. Kamrazeris ir priduria – kaskart, girdint šią dainą, pašiurpsta kūnas.
Būtent tyrumo ir tokios vienybės, kokią pademonstravo buvę jo mokiniai, V. Kamrazeris ir linki lietuviams Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga.
„Lietuva yra vieta, kurioje mes gyvename. Turime ją puoselėti, prižiūrėti, taisyti, kas blogai, ir iškelti tai, kas gerai. Vienintelis dalykas, ko norėčiau palinkėti visiems Lietuvos gyventojams, – kad jie būtų tokie vieningi, kokie buvo ir yra mano choro vaikai. Nieko nėra geriau, kai daug žmonių ne tik panašiai galvoja, bet ir kvėpuoja vienu ritmu. Tai – nereali jėga“, – sako V. Kamrazeris.
Daina „Trečias atsidusimas“ atliekama po daugiau nei 30 metų.
