Jei antikūnų testą sugalvosite darytis po COVID-19 ligos praėjus vos dviem savaitėms, didelė tikimybė, kad dar antikūnų nebus arba jų bus labai mažai ir gausite abejotiną atsakymą, dėl to testo nevalia darytis per anksti. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas perspėja – net ir patys tiksliausi testai neužtikrina 100 proc. tikslumo.
Kada testai klysta? Pasidarėte du COVID-19 testus ir abu parodė skirtingą rezultatą? Skirtingi antikūnų testai taip pat jus klaidina? Kurie testai patys tiksliausi? Galų gale, ar žinojote, kad net jei antikūnų jūsų organizme beveik nėra, imunitetas nuo COVID-19 vis tiek egzistuoja?
Tikriausiai esate girdėję atvejų, kada kelių dienų skirtumu atlikti COVID-19 testai parodo skirtingą rezultatą. Štai, žiūrėk, neigiamas, tada teigiamas, štai vėl neigiamas ir atvirkščiai. Taip nutiko ir futbolininkui, Vilniaus „Riterių“ klubo gynėjui Dominykui Barauskui.
Tuo metu situacija Lietuvoje nebuvo tokia, kokia yra dabar, virusas, atrodė, yra šiek tiek toliau nuo mūsų, pasakoja jis. Tad jį toks rezultatas tikrai nustebino, galų gale – futbolininkas tuo metu net nejautė jokių simptomų. Paklaustas, ar nemanė, kad tai – klaida, D. Barauskas tikina – tuo metu mintis ginčytis nekilo. Visai kitokie jausmai užplūdo po kelių dienų atlikus antikūnų ir pakartotinį PGR testus – vyras sulaukė ir neigiamo rezultato.
Pasak laidos vedėjo A. Unikausko, yra keli skirtingi testai, o jų tikslumas skiriasi. „Tenka pastebėti, kad kol atsakingi asmenys vardija, ką Lietuva ketina įsigyti, žmonės susipainioję, kuo skiriasi antigenų, PGR, greitieji, dar kažkokie kitokie testai“, – pažymi profesorius.
Tad ko tikėtis darantis tam tikrą testą ir kiek tikėtina, kad gali įsivelti koks nors netikslumas, dėl kurio būtų verta testą pakartoti?
PGR (molekulinis) tyrimas
PGR – tai polimerazinė grandininė reakcija. Šis testas vadinamas ir molekuliniu. Ką jis daro? Jis aptinka virusą, o tiksliau – jo genetinę medžiagą RNR. Tiriamas nosiaryklės arba seilių tepinėlis. Tyrimo jautrumas (teisingai teigiamas) iš nosiaryklės ėminio yra 70–90 proc. Kaina – apie 30–35 Eur. Tyrimo trukmė – apie 3 val.
Greitasis PGR tyrimas
Jis taip pat aptinka viruso RNR, tiriamas nosiaryklės tepinėlis, jautrumas panašus, kaip ir standartinio PGR tyrimo. Pagal kainą šis testas yra pats brangiausias – nuo 40 Eur. Trukmė – iki valandos, nes tyrimą galima atlikti vietoje, medicinos įstaigoje, ėminio nereikia vežti į specialią laboratoriją.
Antigenų testas
Tai taip pat greitasis testas, aptinkantis viruso baltymus. Tiriamas nosiaryklės tepinėlis, o pats testas – 20–30 proc. mažiau tikslus nei PGR testas. Bet antigenų testas – pigesnis, jo kaina – 20–70 Eur, o ir atlikti jį užtrunka trumpiausiai – 15 minučių.
Labai retai PGR testai būna klaidingai teigiami. Testai gali būti klaidingai neigiami – tai pasitaiko žymiai dažniau.
Kaip laidoje pasakoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė, D. Barausko atvejis įdomus, tačiau esminis dalykas, kad po teigiamo PGR testo antikūnų testas, kuris parodė neigiamą rezultatą, buvo padarytas po kelių dienų – jį reikia daryti po maždaug trijų savaičių.
„Tada būtų patvirtinta, kad vis dėlto jis turėjo tą infekciją. Labai retai PGR testai būna klaidingai teigiami. Testai gali būti klaidingai neigiami – tai pasitaiko žymiai dažniau. Jeigu mėginys paimamas iš nepakankamai giliai nosiaryklės, testas dažniau būna klaidingai neigiamas, o klaidingai teigiami yra tikrai labai retais atvejais. Galbūt tai laboratorijos klaida. Jeigu Dominykas pasidarytų antikūnų testą, jei yra praėję, pavyzdžiui, keli mėnesiai, žinotų atsakymą, persirgo ar ne. Aš manau, kad vis dėlto jis persirgo besimptome forma ir labai teisingai, kad izoliavosi“, – mintimis dalijasi profesorė.
Tad klaidos paprastai nutinka dėl žmogiškojo faktoriaus. Atliekant molekulinį testą viruso RNR nustatomas labai tiksliai, be to, RNR fragmentai būna nustatomi iš trijų viruso genomo vietų, kitaip sakant – reikia trijų pliusiukų, kad būtų patvirtintas teigiamas PGR testo rezultatas. Dėl šios priežasties klaidos tikimybė beveik neįtikėtina.
Jei tiksliausias ir greičiausias yra greitasis PGR testas, gal žmogus gali jį visada ir pasirinkti atlikti? Deja, anot A. Žvirblienės, negali – Lietuvoje greitųjų PGR testų naudojimas įdiegtas tik didžiosiose ligoninėse, į kurias atvežus naujų ligonių atsakymų reikia nedelsiant.
„Jie ganėtinai brangūs ir įranga yra brangi. Net negalėčiau pasakyti, ar, pavyzdžiui, tą testą būtų galima pasidaryti bet kurioje privačioje laboratorijoje. Dažniausiai daromas standartinis PGR tyrimas, kuris tikrai yra didelio tikslumo. Labai laukiame, kada Lietuvoje bus nupirkta greitųjų antigenų testų – jie tikrai gerai parodo infekciją, ypač jeigu tai aktyvi infekcijos stadija, tai jų tikslumas nenusileidžia PGR tyrimams“, – aiškina profesorė.
Iki šiol buvo manoma, kad antigenų arba greitieji antigenų testai ne tokie tikslūs kaip PGR testai, bet jie yra taip pat naudingi, o didžiausia jų nauda – jie tiksliausiai parodo, kad virusas yra aktyvioje dauginimosi stadijoje, kitaip sakant, kada žmogus labiausiai gali užkrėsti kitus.
„Ankstyvoje infekcijos stadijoje, kada virusas nelabai intensyviai dauginasi, vieną ar dvi dienas greitasis antigenų testas parodys minusą, o iš tikrųjų jis jau dauginasi. Tai vienintelė rizika“, – priduria pašnekovė.
Antikūnų testai
„Šie testai gali būti kiekybiniai arba kokybiniai. Jie aptinka imuniteto atsaką į virusą, t. y. pagamintus antikūnus. Tiriamas kraujas. Kokybinio testo kaina, t. y. kad jums pasakytų, jog turite antikūnų, yra iki 10 Eur, kiekybinis testas brangesnis, bet jis parodo ne tik, kad jų yra, bet ir kiek jų yra. Kokybinio trukmė – 15 minučių, kiekybinio – 2–3 valandos. Bet ir čia gali pasitaikyti nesusipratimų“, – pasakoja A. Unikauskas.
A. Žvirblienė sako, kad visiškai nesvarbu, iš kur imamas kraujas – venos ar piršto. Bet kokiu atveju antikūnų kiekis nustatomas vienodai tiksliai. Vis dėlto laboratorijos, atliekančios kiekybinius testus, paprastai pirmiausia kraują apdoroja – atskiria kraujo serumą arba plazmą, todėl kraujas imamas iš venos, kad tokias procedūras būtų galima atlikti. Jeigu testas greitasis, kokybinis, kraujas imamas iš piršto ir tikrinamas niekaip neapdorotas.
Po dviejų savaičių ar dešimties dienų didelė tikimybė, kad dar tų antikūnų nebus arba jų bus labai mažai ir gausite abejotiną atsakymą.
Antikūnų kiekis kraujyje, atkreipia dėmesį profesorė, nepriklauso nuo tuo metu esančios žmogaus būklės, tad prieš tokį testą nereikia niekaip specialiai ruoštis, kurį laiką nevalgyti ar pan.
Ar galima darytis skirtingus antikūnų testus skirtingose vietose ir manyti, kad informacija, surinkta iš skirtingų šaltinių, objektyvesnė? Pasak A. Žvirblienės, priklauso nuo to, koks žmogaus tikslas.
„Jeigu įtariama klaida, vis dėlto reikėtų pasidaryti skirtingoje vietoje skirtingo formato testą. Bet kartais, pavyzdžiui, žmogui buvo simptomų, PGR testas teigiamas ir jis tiesiog nori pasižiūrėti, kaip kinta antikūnai – tada labai patarčiau daryti visą laiką toje pačioje laboratorijoje, nes tada, ypač jeigu tai kiekybinis testas, galima stebėti dinamiką.
Antikūnų pirmais mėnesiais gali ir paaugti, pavyzdžiui, po trijų savaičių rodo mažiau, po dviejų mėnesių rodo daugiau, o po šešių mėnesių – vėl mažiau. Žmogui visai naudinga žinoti tokią informaciją, bet reikia būtinai daryti toje pačioje laboratorijoje. Yra skirtingų testų formatų ir priklausomai nuo formato laboratorijos vadovaujasi instrukcijomis, jomis remdamosi pasako: teigiamas, neigiamas, abejotinas“, – perspėja laidos viešnia.
Antikūnų rūšys yra penkios, svarbiausias šiuo atveju – imunoglobulinas G (IgG). Įsidėmėkite: kai gausite testo rezultatus, būtent šių antikūnų jums reikia ieškoti, nes testas gali rodyti ir kitų kiekius. Kadangi IgG klasės antikūnai susidaro per pirmąsias tris sirgimo savaites (gali ir po dviejų), tiksliausia atlikti testą praėjus trims keturioms savaitėms po įtariamo persirgimo.
„Po dviejų savaičių ar dešimties dienų didelė tikimybė, kad dar tų antikūnų nebus arba jų bus labai mažai ir gausite abejotiną atsakymą“, – kalba pašnekovė.
A. Žvirblienė teigia pastebinti tendenciją: susirgo šeimos narys, o kiti beveik nejaučia simptomų, tad nemato reikalo pasidaryti PGR testo. Ir tokiais atvejais antikūnų testas būtų labai naudingas, kad galėtumėte sužinoti, persirgote ar ne.
Dar vienas svarbus dalykas – su kokiu viruso antigenu antikūnas kovoja. Dėl šios priežasties patartina prieš darantis testą paklausti laboratorijos darbuotojų, prieš kokį antigeną atliekamas testas, nes šią informaciją pačios praneša ne visos laboratorijos. „Jeigu po infekcijos praėję daugiau laiko, N antikūnų jau gali ir nebebūti, ilgiau išbūna S, S1 arba D specifiški antikūnai“, – pasakoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė.
Tad ką reikėtų atminti prieš atliekant antikūnų testą?
– Nedarykite testo per anksti – turi praeiti trys keturios savaitės po įtariamo kontakto, sirgimo arba PGR testo.
– Pasidomėkite, prieš kokius viruso antigenus nustatomi antikūnai.
– Geriau atlikti testą, kuris nustato anti-S, anti-S1 arba anti-RBD antikūnus ir ne bet kokius, o IgG.
„Bet kokiu atveju, kad ir kokį testą darysitės, žinokite, kad net ir patys tiksliausi testai neužtikrina 100 proc. tikslumo. Ką galite padaryti jūs? Įsitikinti, kad jums atlikti testai matavo tas pačias savybes, vertinami tokiais pačiais matavimo vienetais, o svarbiausias mūsų visų veiksmas išlieka tas pats – atsakingas elgesys, kol pasaulio kova su pandemija nėra baigta“, – pabrėžia A. Unikauskas.
Plačiau – sausio 25 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
