Jeigu po ilgą laiką besitęsiančio namų režimo neįtelpate į senas kelnes, sunerimkite – naujausi tyrimai rodo, kad riebalų perteklius ant pilvo gali būti siejamas su ankstyva mirtimi nuo bet kokios priežasties, nepriklausomai nuo to, kiek riebalų yra kitose kūno vietose, rašo CNN.
Kaskart, kai moterims juosmens apimtis padidėja 10 cm, mirties nuo bet kokių priežasčių rizika išauga 8 proc. Vyrams kiekvieni papildomi 10 cm ant juosmens šią riziką padidina net 12 proc., savo tekste rašo Sandee LaMotte.
Bet yra ir gerų naujienų: remiantis leidinyje „The BMJ“ paskelbto tyrimo išvadomis, platesni klubai ir putlesnės šlaunys siejamos su mažesne ankstyvos mirties rizika. Kaip rodo ankstesni tyrimai, taip gali būti dėl tose vietose besikaupiančių riebalų apsauginio poveikio, neleidžiančio kauptis cholesteroliui ir mažinančio cukraus lygį kraujyje.
Šių išvadų buvo prieita atlikus išsamią 72 tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 2,5 milijono dalyvių, tirtų laikotarpiu nuo 3 iki 24 metų, analizę. Visuose tyrimuose buvo analizuojami įvairūs žmogaus kūno centrinėje dalyje besikaupiančio svorio matai, kurie, kaip ilgą laiką buvo manoma, yra reikšmingas medžiagų apykaitos atsparumo rizikos veiksnys, galintis tapti diabeto, širdies ir kitų ligų priežastimi.
„Mūsų rezultatai rodo, kad nustatant priešlaikinės mirties riziką, kaip papildomas metodas kartu su kūno masės indeksu galėtų būti naudojami ir centrinės kūno dalies nutukimo (riebalų) matavimai“, – teigia tyrimo autoriai.
Pilvo riebalų vaidmuo
LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ profesorius Alvydas Unikauskas yra sakęs, kad net išvis nevalgant riebalų, jų organizmas vis vien pasigamina.
„Ką bevalgytumėte, organizmas gamins riebalus tam, kad palaikytų gyvybę, nes 85 proc. energijos paimama iš riebalų ir tik 15 proc. iš angliavandenių, išskyrus širdį – širdis mėgsta gyventi iš riebalų. Jeigu jūs nevalgote riebalų, organizmas bus priverstas jų pasigaminti pats, tačiau ar būtina organizmą varginti šiuo riebalų gamybos procesu? Gal geriau suvalgyti kažkiek riebalų patiems, negu versti organizmą tą riebalų kiekį pasigaminti iš suvalgytų angliavandenių?“ – svarsto medikas.
Daugelis svorio matavimų yra grįsti kūno masės indeksu, arba KMI, kuris apskaičiuojamas padalinus žmogaus svorį iš ūgio, pakelto kvadratu.
Jei KMI nesiekia 18,5, svoris yra nepakankamas. Svoris laikomas normaliu, kai KMI rodiklis įtelpa į ribas nuo 18,5 iki 24,9. Viršsvorį turinčių žmonių KMI paprastai siekia nuo 25 iki 29,9, o susirūpinti dėl nutukimo reikėtų tiems, kieno KMI yra didesnis nei 30.
Tačiau kritikai pabrėžia, kad skaičiuojant KMI, neskiriama liesa kūno masė nuo riebalų masės, be to, nebūna aišku, kuriose kūno vietose yra riebalų sankaupos. Tai yra šiokia tokia problema, nes turimi duomenys rodo, jog centrinėje kūno dalyje besikaupiantys riebalai, kuriuos vyrai yra linkę vadinti „alaus pilvuku“, o moterys tiesiog pilvo riebalais, dažniau siejami su lėtinėmis ligomis nei bendras nutukimas.
Dėl to riebalai centrinėje kūno dalyje yra tokie pavojingi. Per didelis pilvo riebalų kiekis signalizuoja apie tam tikros rūšies riebalų, vadinamų visceraliniais riebalais, kaupimąsi aplink įvairius vidaus organus, įskaitant ir kepenis, kasą bei žarnyną.
Visceraliniai riebalai vadinami „aktyviaisiais riebalais“, nes jie paveikia hormonų funkcijas, išskirdami baltymą, padidinantį organizmo atsparumą insulino poveikiui ir taip užprogramuodami mus tokioms galimoms problemoms kaip antrojo tipo diabetas, padidėjęs kraujo spaudimas, padidėjęs cholesterolio kiekis, širdies ligos, tam tikrų tipų vėžiniai susirgimai, Alzhaimerio liga.
Visceraliniai riebalai skiriasi nuo tų riebalų, kurie kaupiasi mums ant rankų, kojų, šlaunų ar klubų. Pastarieji vadinami poodiniais riebalais ir jie neturi jokio poveikio hormonams.
Jei atmesime per didelį suvartojamo maisto kiekį ir per mažą fizinį aktyvumą, kodėl kaupiasi pilvo riebalai? Mokslininkai mano, kad nemenką vaidmenį čia vaidina kortizolis, vadinamasis streso hormonas – jis didina atsparumą insulinui ir sudaro sąlygas kauptis riebalams.
Ar turite pilvo riebalų perteklių?
Norint išsiaiškinti, ar riebalų sankaupos pilvo srityje nekelia pavojaus, reikėtų paprasta matavimo juosta išsimatuoti juosmens apimtį. Atsistokite tiesiai, atpalaiduokite pilvą ir išmatuokite jo apimtį šiek tiek aukščiau klubų. Moterims kraštutinė riba yra 89 cm, o vyrams – 102 cm, nurodoma CNN.
Ką daryti?
„Dauguma galvoja, kad plokščio pilvo paslaptis – nedėti į burną nieko, kas turi šių sočiųjų riebalų. Tai netiesa! Maistas ir tai, į ką jis paverčiamas organizme, yra du skirtingi dalykai“, – LRT TELEVIZIJOJE kalbėjo A. Unikauskas.
Pasak jo, atsparumą insulinui mažina: 95 proc. – mityba, 5 proc. – fiziniai pratimai.
Kad riebalai pradėtų tirpti, labai svarbu išeikvoti daugiau kalorijų nei suvartojate, todėl galite rinktis arba daugiau sportuoti, arba riboti su maistu gaunamų kalorijų kiekį, rašo CNN:
- dažniau rinkitės augalinį maistą, valgykite daugiau šviežių ar šaldytų vaisių ir daržovių;
- rinkitės neriebius baltymų šaltinius ir pieno produktus;
- valgykite tik pilno grūdo duonos gaminius, o ne baltą duoną, keksiukus ir pan.;
- mažinkite suvartojamo cukraus kiekį – venkite pyragų, sausainių, saldintų gėrimų;
- stebėkite porcijų dydį (patarimas: rinkitės salotoms, o ne antrajam patiekalui skirtą lėkštę);
- mankštindamiesi įtraukite daugiau raumenis stiprinančių pratimų su svoriais. Raumenys sudegina daugiau kalorijų nei riebalai;
- įprastą mankštą papildykite vidutinio aktyvumo aerobika, pavyzdžiui, sparčiu vaikščiojimu bent 150 minučių per savaitę, ir aktyvia aerobika, pavyzdžiui, bėgimu, greitu važiavimu dviračiu, plaukimu ar komandiniais žaidimais bent 75 minutes per savaitę.
Rezultatus gali būti sunku pamatyti ant svarstyklių, todėl ekspertai pataria prieš pradedant karą su pilvo riebalais išsimatuoti juosmens apimtį ir vėliau periodiškai ją matuoti, stebint, ar yra progresas.
