Mėnesį su sunkia COVID-19 forma kovojęs Operos ir baleto teatro vadovas Jonas Sakalauskas nesupranta, kodėl nuo jo užsikrėtė ne artimi, o tolimi kontaktai. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ jis pasakoja, kad gyjant jam prireikė papildomo deguonies, be to, jis buvo vienas pirmųjų, kuriam buvo taikytas gydymas persirgusiųjų COVID-19 kraujo plazma.
Šių dienų realybė: ne tik baiminamasi dėl savos sveikatos, bet neretai kaltinami tie, kurie užsikrėtė COVID-19, sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Koronavirusas supriešino visuomenę, o tie, kurie susidūrė su naujuoju virusu akis į akį, sako, kad pasijautė tarsi šių dienų raupsuotieji.
Neseniai sunkią koronaviruso formą įveikęs Operos ir baleto teatro vadovas J. Sakalauskas teigia dar ir dabar jaučiantis žmonių nerimą, o gal net ir vengimą susitikti, nors baimintis nėra ko.
„[COVID-19] ir formaliai įveiktas, ir realiai jaučiu, kad įveiktas. Jaučiuosi puikiai, belieka grįžti prie gyvenimo ritmo, kuris buvo prieš tai, nes po tokio ilgo izoliavimosi nuo visuomenės reikia laiko įprasti, grįžti prie režimo, kuris buvo iki tol“, – mintimis dalijasi J. Sakalauskas.
Mėnesį laiko saviizoliacijoje prabuvęs Operos ir baleto teatro vadovas yra sakęs, jog tai buvo sunkiausia liga, kokia jis gyvenime yra sirgęs.
„Paskutinį kartą [sirgau] gripu, paprastai sergame vaikystėje: temperatūra pakyla iki 39 laipsnių, tris dienas kosulys, sloga ir t. t. Bet ketvirtą dieną gerėja, po kokių penkių šešių dienų grįžti į mokyklą. Šį sykį viskas truko gerokai ilgiau. Pačiu sunkiausiu momentu, prisipažinsiu, ne tiek išsigandau, bet buvo labai neramu ir labai neįprasta blogąja prasme“, – neslepia vyras.
Kai guli paslikas, visą dieną tiesiog miegi arba būsena netoli miego, iš tikrųjų yra tokios mintys, kad esi nei gyvas, nei miręs. Labai keista, labai nerami būsena. Aš labai nenorėčiau, kad mano artimasis susirgtų tokia forma.
Tokios mintys jį apėmė tada, kai niekaip nepavyko numušti aukštos temperatūros, o ji kilo aukščiau nei 39 laipsniai.
„Kai guli paslikas, visą dieną tiesiog miegi arba būsena netoli miego, iš tikrųjų yra tokios mintys, kad esi nei gyvas, nei miręs. Labai keista, labai nerami būsena. Aš labai nenorėčiau, kad mano artimasis susirgtų tokia forma, kaip aš. Labai siūlyčiau pasisaugoti“, – pataria J. Sakalauskas.
Pašnekovas pasakoja, kad būta ir komplikacijų. Jo ligos atveju buvo reikalingas ir papildomas deguonis.
„Buvo naudojama deguonies kaukė, nes pagal normą deguonies įsisavinimas buvo per mažas. Aš kaukę naudojau tris dienas, tai buvo ligoninėje. Pačioje ligos pradžioje nebuvo pastebėta jokių uždegiminių reakcijų, plaučiuose – jokių pakitimų, bet praėjus trims ar keturioms dienoms jau rodė labai stiprių pakitimų“, – prisimena jis.
J. Sakalauskas negali suprasti, kur užsikrėtė COVID-19. Dar įdomiau, kad nuo jo šiuo virusu galimai užsikrėtė žmonės, su kuriais jis nebendravo artimai – tebuvo vienoje patalpoje ir net nesusitiko.
„Ligos pradžioje iki patvirtinimo, kad sergu šia liga, važiavau su savo bičiuliu, kelionė buvo 4 valandų, po to atgal, kartu buvome visur ir tokių kontaktų buvo nemažai, bet nei vienas iš jų neužsikrėtė, o kiti, tolimesni kontaktai arba tie, su kuriais buvo bendri reikalai bendroje patalpoje, bet mes nesusitikome, užsikrėtė. Kaip tai įvyko, aš šiandien negaliu atsakyti. Šiandien man nebaisu pasakyti, kad galbūt kažką užkrėčiau. Man labai gaila, bet, matyt, taip galėjo būti. Aš džiaugiuosi, kad galima tai atsekti“, – mintimis dalijasi pašnekovas.
Gydymas sirgusiųjų kraujo plazma su antikūnais dar plačiai netaikomas
J. Sakalauskas taip pat buvo vienas pirmųjų, kuriam buvo taikytas gydymas persirgusiųjų kraujo plazma. Kita laidos viešnia, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė, Lietuvos imunologų draugijos viceprezidentė Aurelija Žvirblienė pažymi, kad Operos ir baleto teatro vadovas gavo vieną efektyviausių šiandien žinomų gydymo nuo COVID-19 būdų, kurie taikomi ankstyvoje infekcijos stadijoje. Būtent dėl gydymo kraujo plazma, anot A. Žvirblienės, J. Sakalauskas išvengė dar sunkesnių komplikacijų.
Paklausta, kodėl, pavyzdžiui, gripas, jeigu juo susergi, visus veikia panašiai, o COVID-19 visus veikia labai skirtingai, profesorė tikina – tai pavyzdys, kokie skirtingi būna virusai.
„Turbūt esate girdėję ir iš skeptikų, kurie sako, kad koronavirusas neegzistuoja, kad tai tas pats gripas. Tai lygiai tas pats, kas sakyti, kad žirafa ir katinas yra tas pats, nes virusai yra gyvi sutvėrimai, kurie labai stipriai skiriasi vienas nuo kito. Jie skiriasi tuo, kaip paveikia mūsų organizmą, dėl to simptomai yra labai labai skirtingi, nes virusas labai skirtingas“, – komentuoja ji.
Gydymas kraujo plazma – tipiškas pasyviosios imunizacijos pavyzdys. Imuninė sistema, gavusi sirgusiojo virusu kraujo plazmos, neišmoksta atpažinti viruso – imunitetas gaunamas pasyviai, bet infekcija persergama. A. Žvirblienė tikra – J. Sakalauskui imunitetas COVID-19 daugmaž vis dėlto susiformavo.
„Plazma sunkiu ligos momentu padėjo. Jeigu jūs po kokio mėnesio ar dviejų pasidarytumėte kraujo tyrimą, esu tikra, kad turėsite antikūnų ir tai jau bus jūsų antikūnai, nes tie antikūnai, kuriuos jums sulašino, jie maždaug po mėnesio dviejų pranyksta. Jie kūne išlieka gana ilgai, jūs ir dabar dar galite turėti tų antikūnų, kurie jums buvo sulašinti, bet po ilgesnio laiko bus susidarę jūsų pačių antikūnai“, – tvirtina Lietuvos imunologų draugijos viceprezidentė.
Tam tikrose amžiaus grupėse vyrai nuo šios infekcijos ir nuo jos sunkių komplikacijų miršta pusantro ar du kartus dažniau.
Tiesa, gydymas kraujo plazma su antikūnais pasaulyje nėra plačiai taikomas, nes vis dar nėra vienareikšmio atsakymo apie tokio gydymo būdo efektyvumą, duomenys vis dar renkami.
Pasak A. Žvirblienės, tam tikra prasme tiems, kurie persirgo COVID-19, ypač besimptome ligos forma, naudinga turėti kontaktą su sergančiaisiais: „Kai, pavyzdžiui, skiepijamės, paprastai reikia pasiskiepyti 2–3 kartus, kad susidarytų tvirtesnis imunitetas. Žmonės, kurie perserga lengva forma, jeigu gyvena visuomenėje, kur virusas plinta, jie, tiesą sakant, tarsi pasiskiepija papildomai. Imunitetas tokiu atveju gali susiformuoti stipresnis ir ilgaamžiškesnis. Taip veikia mūsų imunitetas: kai susiduri su tuo virusu pakartotinai, imunitetas paprastai yra tvirtesnis.“
Nors žmonės dažnai vengia sirgusiųjų COVID-19, specialistė pažymi: su, pavyzdžiui, J. Sakalausku bendrauti tikrai saugu, nors garantuoti, kad jis daugiau šiuo virusu neužsikrės, negalima.
„Neseniai buvo vienas konkretus atvejis Honkonge, kai užsikrėtė žmogus, kuris prieš kelis mėnesius persirgo koronaviruso infekcija, bet pasirodė, kad jis užsikrėtė kitų kamienų arba kitų variantų virusu, kuris jau buvo pakitęs. Vyksta tam tikra viruso evoliucija, atsiranda mutacijos. Kuo labiau tas virusas pasaulyje išplitęs, tuo didesnė tikimybė, kad jis intensyviau kinta“, – perspėja profesorė.
Anot A. Unikausko, mokslinis leidinys „Nature“ neseniai paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad vyrai koronavirusu serga sunkiau, negana to, ir mirties rizika jiems didesnė.
„Tai visiškai tikslūs moksliniai duomenys todėl, kad išanalizuota labai daug atvejų iš viso pasaulio, tai nėra duomenys iš kažkokios vienos šalies. Skirtumas nėra 5 ar 10 proc. Tam tikrose amžiaus grupėse vyrai nuo šios infekcijos ir nuo jos sunkių komplikacijų miršta pusantro ar du kartus dažniau“, – sako A. Žvirblienė.
Plačiau – rugsėjo 17 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
