Naujienų srautas

Laisvalaikis2020.09.07 07:30

Alternatyvus keliavimo būdas ypač pravertė per karantiną: galėtų būti ir priešvedybinis išbandymas poroms

Gretė Maziliauskaitė 2020.09.07 07:30
00:00
|
00:00
00:00

Dėl pasaulyje siaučiančio viruso mažėjant keliavimo galimybių, bet norui pažinti supančią aplinką niekur nedingus, reikia suktis su tuo, ką turime šalia. Kiekvieną darbo rytą važiuodami automobiliu dažnas nė nesusimąstome, kad mums taip puikiai pažįstama transporto priemonė gali tapti vienu paprasčiausių būdų leistis į dar nepatirtą nuotykį.

Dar vasarą, kai švelnėjo karantino ribojimai ir šalys po truputį atvėrė sienas su kitomis valstybėmis, komunikacijos ir kelionių entuziastė Monika Juodpusienė kartu su vyru Donatu leidosi į dešimties dienų kelionę automobiliu per Latviją, Estiją ir Suomiją. Visiems kelionėse įprastus viešbučio patalus ir švediško stalo pusryčius pora išmainė į... aštuonias nakvynes automobilyje ant pripučiamo čiužinio ir pirmą puodelį kavos kasryt stebint bundančią gamtą.

„Automobilis didelis, labai didelis, telpa 120 cm pločio čiužinys, tai beveik kaip kai kurių žmonių lovos“, – juokavo pašnekovė ir patikino, kad komforto tokiomis sąlygomis tikrai netrūksta. Stovyklauti pritaikytose vietose galima rasti visus reikalingus patogumus: dušą su karštu vandeniu, tualetą ir virtuvėlę, o jeigu stovyklavietėje tenka praleisti daugiau laiko – ir įvairių pramogų.

„Iš tikrųjų labai daug sukurta visokių laužaviečių su pavėsinėmis, sūpynių ir maudynių vietų su persirengimo kabinomis“, – įspūdžiais dalijosi moteris.

Monika pasakojo, kad tarp aštuonių naktų, praleistų automobilyje, buvo ir vadinamojo laukinio kempingo – kai neapsistoji kokioje nors specialiai pritaikytoje stovyklavietėje, todėl gyveni ten, kur papuola.

Man visada atrodydavo, kad stovyklavimas yra ekstremalus užsiėmimas.

„Vieną kartą buvo toks visai neplanuotas laukinis stovyklavimas – atvažiavom, o stovyklavietė jau buvo uždaryta. Dauguma jų veikia iki 22 ar 23 val., o mes atvažiavom pirmą nakties ir niekas mūsų negalėjo pasitikti ir priimti. Tai teko gyventi tiesiog prie jūros“, – netikėtai, bet tikrai neprastai pasikeitusius nakvynės planus prisiminė moteris.

Sulaukusi klausimo, kurioje valstybėje geriausios stovyklavietės, Monika nė akimirkos nesudvejojo: „Estija turi pačius geriausius nemokamus kempingus. Su grilio zonomis, su pavėsinėmis – tau tereikia atvažiuoti, pasistatyti kemperį, palapinę ir būti. Ir viskas labai prižiūrėta.“

Anot jos, šioje mažiausioje Baltijos šalyje, kitaip nei Lietuvoje, nerasi dilgėlėmis apaugusių stovyklaviečių, keiksmais išmargintų stalų ar nuorodų, kad „čia kažkada, prieš dešimt metų, kažkas buvo, bet jau nebėra“. „Labai jaučiama, kaip suomiai ir estai gerbia gamtą, supranta gamtos pridėtinę vertę. To trūksta mums Lietuvoje“, – savo įžvalgomis dalijosi moteris.

Pašnekovė suskubo pridurti, kad Estijos stovyklavietės yra artimesnės laukiniam kempingui. Jose galima rasti tualetą, tačiau dušo jau nebus, todėl šios vietos tinka tiems, kurie ieško gamtos bei atsiskyrimo. O jei labiau vertinate patogumą, Monika siūlo su automobiliu apsistoti Suomijoje – šios šalies stovyklaviečių infrastruktūra labiau išvystyta, tik už tai jau tenka susimokėti.

„Suomijoje naktis dviem žmonėms automobilyje ar palapinėje kainuoja 35 eurus. Iš pradžių gali atrodyti, kad už tai, jog tu gauni žolės plotelį, tai yra daugokai. Bet kai pradedi vaikščioti po teritoriją ir matai, kad ten yra karšti dušai, valgomieji, virtuvės ir visokios grilio zonos, maudynių vieta, persirengimo kabinos, tai tada tu supranti, kad tai yra nedidelė kaina“, – pasakojo moteris ir pridūrė, kad naktis Suomijos viešbučiuose kainuoja šimtais.

Monika kaip didžiausius keliavimo automobiliu privalumus įvardino laisvę ir mažą sąlytį su kitais žmonėmis.

„Būtent karantinas paskatino kelionę į Suomiją automobiliu, stovyklaujant, nes dar nesijaučiu visai saugi, kad galėčiau eiti į oro uostą ir būti tarp kitų žmonių. Mes per dešimties dienų kelionę į Suomiją interakcijos su kitais žmonėmis turėjome labai mažai – dešimtimis gal. Nėra, kad tūkstančius žmonių sutinki ir praeini“, – Monika pasakojo, kad šis faktorius labai atpalaiduoja, nes žmonės dėl dabartinės situacijos vis dar jaučia įtampą norėdami vykti į užsienį.

Automobilis yra visiškai tavo erdvė, saugi erdvė, saugus burbulas.

„Didžiausia kelionių automobiliu vertybė yra laisvė. Tu važiuoji, važiuoji, sakai – viskas, šiandien pavargau; apsižvalgai, randi stovyklavietę ar stovyklauti pritaikytą vietą ir sustoji“, – pašnekovė pasakojo, kad labai nemėgsta kelionių suplanuoti iki smulkmenų, o keliavimas automobiliu suteikia erdvę spontaniškumui.

Ji pasakojo, kad turėdami laisvą dieną kelionės metu jiedu su Donatu paskutinę akimirką svarstė, ką veikti, ir sugalvojo keltis į Estijai priklausančią Hyjumos salą.

Kelionėse vadovaudamasis intuicija, o ne iš anksto sudaryta dienotvarke, anot Monikos, nesukeli sau papildomo streso, jeigu dalykai nepavyksta, kaip norėjai: „O kelionėse juk natūralu, kad dalykai dažniausiai ir neįvyksta taip, kaip tu planuoji, nes yra labai daug visokių sudedamųjų dalių, kurios nuo tavęs nepriklauso.“

Tokiose situacijose, pašnekovės teigimu, gelbsti lankstumas: „Pradėjom žiūrėti kelto bilietų – ryte nėra, tik vakare. Na, gerai, nuvažiuosim tada patyrinėti Talino ar tiesiog liksim nuostabiame kempinge iki kelto.“

Automobiliu drauge su vyru apkeliavusi Suomiją, Estiją, Latviją, Lenkiją, vykusi iki Bulgarijos ir vis dar tyrinėjanti gimtosios Lietuvos kampelius Monika pabrėžia, jog į tokią kelionę reikia leistis su žmonėmis, su kuriais esate pabuvę daugiau nei dvi valandas kartu. Taip pat juokaudama pridūrė, kad kelionės automobiliu galėtų būti puikus priešvedybinis išbandymas poroms.

Skamba labai įmantriai, bet iš tiesų toks lauko dušas yra tiesiog labai didelis ir tamsus maišas su žarnele, jį prisikabini arba ant automobilio šono, arba ant medžio.

„Kelionėje į Bulgariją mes automobilyje praleidome 60 valandų. Jeigu kas nutinka, negali užsitraukti jokios užuolaidėlės. Gali apsimesti, kad miegi visą laiką, bet čia ne išeitis“, – juokėsi pašnekovė.

Automobiliui tapus namais ant ratų, Monika ir Donatas vykdami į keliones turi pasirūpinti visais svarbiausiais daiktais, kuriuos šiaip įprastai rastų apsistoję viešbutyje.

„Kaip kavos snobė galiu pasakyti, kad pirmas dalykas daiktų sąraše būna kavos malūnėlis ir visas komplektas, kad pasidarytum skanios kavos gerai ryto pradžiai: dujų balionėlis, mini viryklė, kavos pupelės ir du puodeliai. Bet čia, aišku, yra toks hedonistinis rinkinukas“, – su šypsena veide pasakojo moteris.

Tiems, kas svarsto išbandyti stovyklavimą, bet nežino, kokiais daiktais reikia apsirūpinti, Monika siūlo nepamiršti tokių elementarių dalykų, kaip pripučiamo čiužinio, šaltkrepšio ar kelioninio šaldytuvo, saulės baterijų elektronikai pasikrauti, sauso šampūno, o planuojantiesiems pasinerti į laukinį stovyklavimą – ir lauko dušo.

„Skamba labai įmantriai, bet iš tiesų toks lauko dušas yra tiesiog labai didelis ir tamsus maišas su žarnele, jį prisikabini arba ant automobilio šono, arba ant medžio. Ir jeigu yra saulėta diena, tai gali turėti ir karštą dušą, nes jis dėl savo tamsios spalvos prišyla“, – patarimais apie atrastus stovyklavimo reikmenis pasidalijo pašnekovė.

Per savo įgytą patirtį Monika pastebėjo, kad taip pat stovyklavimą labai palengvina iš anksto, dar namuose, paruoštas maistas.

„Išsiverdi kokių kruopų, o tada vietoje pasimaišai su kokiom daržovėm ant savo nešiojamos viryklės. Bet, aišku, buvo, kad kelionei į Suomiją prisivirėm kilogramą grikių ir tiesiog per visą kelionę jų nenorėjom“, – pasakoja ji.

Nors ir gali pasirodyti, kad Monika drauge su vyru Donatu stovyklauja jau daugelį metų, tačiau kelionė į Suomiją buvo pirma tolima kelionė stovyklaujant, o aistra šiai veiklai prasidėjo prieš kiek daugiau nei porą metų, kai šeima įsigijo būstą Visagine.

„Labai daug vaikų su stovyklavimu susipažįsta vaikystėje, o aš visą laiką jaučiau tokį stygių, kad nelabai stovyklaudavom. Ir man visada atrodydavo, kad stovyklavimas yra ekstremalus užsiėmimas – reikia labai daug specialios įrangos, labai daug suvokimo, reikia pažinti visus grybus, paukščius ir medžius. Ir kemperį turėti“, – juokėsi pašnekovė.

Tačiau pradėjusi leisti daugiau laiko Visagine, Monika pajuto, kaip ją vis labiau ėmė traukti į gamtą: „Pastebėdavau, kad kažkaip ir prie ežero užsibūni labai labai ilgai ir norėtųsi nejudėti, gal net kartais prabusti prie jo.“

Jei Monikai dabar tektų rinktis, kokia transporto priemone visą gyvenimą keliauti aplink pasaulį, ji, be jokios abejonės, rinktųsi automobilį: „Labiausiai mėgstu keliauti automobiliu, nes tu turi labai daug laisvės, gali pasiimti labai daug dalykų, tau nereikia su savimi jų visur nešiotis, nestresuoji. Galų gale bet kada gali sustoti, išlipti kelioms minutėms ir pasižvalgyti.“

„Automobilis yra visiškai tavo erdvė, saugi erdvė, saugus burbulas, kur niekas neateis ir tau kažko nepasakys. Automobilyje tu labai kontroliuoji, kokios emocijos tave pasiekia. Kiti vairuotojai gali kažkaip nemaloniai pasielgti, bet tu nuvažiuoji nuo jų ir nuvažiuoja emocija“, – teigė Monika.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi