Skauda visur, o skausmas – lyg be priežasties. Taip kartais savo būklę apibūdina pacientai, kuriems diagnozuojama fibromialgija – visame kūne raumenų skausmą sukelianti liga. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas teigia, jog ši liga it „įsitaisiusi“ kažkur tarp žmogaus fizinio kūno bei psichikos ir gydoma ji antidepresantais.
Ar žinote, kas sieja tris pasaulyje gerai žinomus žmones: dainininkę Sinead O`Connor, aktorių Morgan`ą Freeman`ą ir atlikėją Lady Gagą? Visi jie serga daug skausmo sukeliančia raumenų liga fibromialgija.
Tačiau yra dar viena liga, labai panaši į pastarąją – tai polimialgija. Dvi tam tikra prasme panašias ligas lengva supainioti tiek pačiam žmogui, tiek medikui. Tačiau gebėti atskirti šias panašumų turinčias raumenų skausmą sukeliančias ligas svarbu, kaip ir žinoti, koks gydymas tinkamiausias.
„Fibromialgija ir polimialgija sukelia daugybės raumenų skausmą. Kartais sakoma – skausmą visur. Tačiau šios ligos skiriasi kitais simptomais, priežastimis ir gydymu. Teisingas diagnozės nustatymas yra labai svarbus norint užtikrinti tinkamą gydymą ir simptomų valdymą“, – pabrėžia laidos vedėjas.
Fibromialgija serga gana daug žmonių. Įvairūs autoriai pateikia skirtingus skaičius, bet šia liga serga maždaug vienas iš 10–12 žmonių. Tiek polimialgija, tiek fibromialgija dažniau pasitaiko moterims nei vyrams. Polimialgija dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 55 metų žmonėms, fibromialgija būdinga jauniems ir vidutinio amžiaus asmenims. Abi šios ligos sukelia raumenų skausmą visame kūne, tačiau jų priežastys skirtingos.
Dalis fibromialgijos simptomų lyg susiję su somatiniais, kūno, pažeidimais, kita dalis simptomų iš pirmo žvilgsnio su kūnu nesusiję, labiau susiję su psichika – fizinio pažeidimo nėra, bet skausmas jaučiamas. Fibromialgija neturi tradicinių uždegimo požymių, nes uždegimo nėra. Tai lyg skausmas be priežasties.
„Polimialgija laikoma autoimunine liga. Dėl autoimuninių sutrikimų organizmas per klaidą atakuoja savo sveiką audinį. Polimialgija – uždegiminė liga“, – kalba daktaras.
Su fibromialgija – daug sudėtingiau, nes niekas nežino, dėl ko ji atsiranda. Apskritai, A. Unikausko manymu, kalbant apie fibromialgiją, kaip ligą, susidaro įspūdis, jog ji „sėdi“ kažkur tarp žmogaus fizinio kūno ir psichikos, yra tarsi tiltas tarp šių dviejų dalykų.
„Dalis jos simptomų lyg susiję su somatiniais, kūno, pažeidimais, kita dalis simptomų iš pirmo žvilgsnio su kūnu nesusiję, labiau susiję su psichika – fizinio pažeidimo nėra, bet skausmas jaučiamas. Fibromialgija neturi tradicinių uždegimo požymių, nes uždegimo nėra. Tai lyg skausmas be priežasties“, – aiškina medikas.
Žmonės, sergantys fibromialgija, dažnai jaučia skausmą 18-oje skausmo taškų, bet nebūtinai juos visus turi skaudėti. Sakoma, kad turėtų būti skausmingi bent 11 taškų, tačiau vis tiek žmogus jaučia skausmą vos ne visame kūne. Šiek tiek kitaip su polimialgija sergančiais žmonėmis – jų skausmo centras konkretesnis.
„Polimialgija sergantiems žmonėms, be skausmo ten, kur yra uždegimas, dažniausiai skauda pečių juostą, skausmas gali užkabinti ir šiek tiek kaklo, jiems skauda strėnas, juosmenį, šlaunis, bet ne taip, kad skauda, pavyzdžiui, vieną peties pusę, sako: man ten visur skauda“, – pasakoja profesorius.
Tiek polimialgija, tiek fibromialgija gali sukelti depresiją. Natūralu, jeigu žmogus pagalbos nesulaukia, jo nuotaika tikrai gera nebus – juk toks žmogus gyvena su nuolatiniu skausmu. Žmonėms, sergantiems fibromialgija, sunku susikaupti, jie patiria smegenų „rūką“, jaučia nuolatinį nuovargį, jiems dažnai pasitaiko galvos skausmai. Abiem atvejais būna rytinis raumenų ir sąnarių sąstingis, prireikia valandos, kol kūnas išsijudina. Daugeliui žmonių, sergančių fibromialgija, būdingi ir miego sutrikimai.
„Neegzistuoja tyrimo, kuris padėtų nustatyti fibromialgiją. Ši liga diagnozuojama atmetimo būdu. Visgi ja sergantiems žmonėms būna sąnarių hipermobilumas – tai per didelis lankstumas. Fibromialgija sergančio žmogaus būna nestabilios emocijos – jį galima lengvai išvesti iš kantrybės.
Polimialgiją paprastai galima diagnozuoti kraujo tyrimu. Daugumos žmonių, sergančių polimialgija, kraujyje yra padidėję uždegiminiai rodikliai, t. y. būna padidėjęs uždegiminių baltymų kiekis, uždegiminius pokyčius taip pat gali rodyti baltieji kraujo kūneliai“, – teigia A. Unikauskas.
Palengvinti fibromialgijos simptomus padeda antidepresantai, nors jie būna skirti ne depresijai gydyti. Sergant šia liga vaistai nuo skausmo nepadės. Papildomai fibromialgijai gydyti gali būti taikoma akupunktūra, masažai, streso valdymas.
Pagrindinis polimialgijos gydymas – gliukokortikoidai, hormonai. Jie suveikia labai greitai – jau kitą rytą žmogus gali jaustis daug geriau. Svarbu pažymėti, kad nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kurių dažnas griebiasi, nepadeda. „Jei po gliukokortikoidų vartojimo simptomai nepalengvėja, vadinasi, buvo klaidingai diagnozuota polimialgija“, – priduria laidos „Klauskite daktaro“ vedėjas.
Palengvinti fibromialgijos simptomus padeda antidepresantai, nors jie būna skirti ne depresijai gydyti. Tačiau taip jau yra – šie vaistai veikia taip, kad gali sumažinti skausmą, kilusį dėl fibromialgijos. Sergant šia liga vaistai nuo skausmo irgi nepadės. Papildomai fibromialgijai gydyti gali būti taikoma akupunktūra, masažai, streso valdymas.
Tad jei jaučiate kažką panašaus, pagalvokite, kam jūsų simptomai būdingesni – polimialgijai ar fibromialgijai, ir, žinoma, kreipkitės į gydytojus, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė.
Polimialgija:
– dažniau serga moterys,
– dažniau serga vyresni nei 55 metų žmonės,
– uždegiminė liga,
– sukelia skausmą pečių, juosmens, klubų, šlaunų raumenyse,
– sukelia rytinį sąstingį,
– sukelia uždegimui būdingus pakitimus kraujyje,
– gydoma gliukokortikoidais, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo nepadeda.
Fibromialgija:
– dažniau serga moterys,
– dažniau serga jauni ir vidutinio amžiaus žmonės,
– sukelia skausmą 18-oje kūno taškų,
– sukelia rytinį sąstingį,
– sukelia miego sutrikimus,
– nenustatoma jokiais diagnostiniais tyrimais,
– gydoma antidepresantais, akupunktūra, masažais, valdant stresą.
Plačiau – vasario 13 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
