Akių pratimai nieko nekainuoja, bet tikrai gali ilgiau išlaikyti jūsų akis sveikas ar padėti esant akių nuovargiui, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Alvydas Unikauskas. Kiek kitaip su mitu apie skaitant prieblandoje gendančias akis – pasak oftalmologo Almanto Makselio, regos tai negadina, nors nepaneigsi, kad taip akys vargsta.
„Vaikystėje ne vienas esame girdėjęs: tyčia nežvairuok, nes liksi žvairas; neskaityk tamsoje, nes reikės nešioti akinius, ir gausybę kitų gąsdinimų, kurių nesilaikant galima susigadinti regėjimą, tačiau ar šiuose teiginiuose yra tiesos?“ – sako profesorius.
Metas išsiaiškinti, ar tiesos, kurias žinojote apie akis, nėra mitai.
Jeigu darysite akių pratimus, išties ilgiau nereikės akinių
„Pratimai naudingi tiek regėjimui, tiek akių nuovargiui palengvinti. Padeda vien akių pašildymas: patrinkite stipriai delnus, kad jie įkaistų, užsimerkite ir prispauskite prie akių – pajusite šilumą. Tarp akių neturi likti jokio tarpelio, o tada tankiai pamirksėkite – tai paprasčiausias pratimas, kuris sumažins akių nuovargį. Darykite kiek norite kartų, šalutinio poveikio nėra“, – teigia A. Unikauskas.
Jam pritaria ir gydytojas oftalmologas, chirurgas Almantas Makselis. Kai žiūrime iš arti, akis įsitempia, kai žiūrime į tolį – sveika akis yra atsipalaidavusi. Akių treniravimas ir yra paremtas tuo, kad kuo daugiau žiūrime į tolį, tuo akis mažiau įsitempusi, daugiau atsipalaidavusi, o kuo daugiau žiūrime iš arti, tuo akis labiau įsitempusi, pavargusi, aiškina jis.
Anksčiau ši problema neegzistavo, nes mirksėjimas vykdavo visą laiką, o ką dabar žmonės daro vakarais? Žiūri televizorių. Kai jūs žiūrite į bet kokį ekraną, nustojate mirksėti, tuo metu akys džiūsta.
„Visi pratimai pagrįsti tuo, kad reikia kaitalioti žvilgsnį. Vien žiūrėjimas į tolį po ilgo žiūrėjimo iš arti raumens neatpalaiduoja – reikia kartoti. Pasižiūrime iš arti ir į tolį, iš arti ir į tolį, ir reikia, kad ir ten, ir ten vaizdas susifokusuotų.
Kitas elementarus pratimas – žiūrime iš arti ir judiname daiktą. Akies raumuo yra priverstas išsijudinti. Žmonėms dirbant kompiuteriu kas 20 minučių reikia daryti maždaug 20 sekundžių pertraukas, pasižiūrėti į daiktus, kurie yra toliau negu 5 metrai, nes 5 metrai akims yra begalybė, akys maksimaliai atsipalaiduoja. Taip pat galima daryti tokį elementarų pratimą, kaip dažnesnis pamirksėjimas, galima užsimerkus akis trupučiuką paspausti, patrinti, pajudinti į šonus, aukštyn, žemyn – tai nieko nekainuoja, viską galima padaryti savo darbo vietoje, tik reikia nepamiršti“, – patarimais dalijasi oftalmologas.
Skaitymas prietemoje neblogina jūsų regėjimo
Kad skaitymas prietemoje blogina jūsų regėjimą, anot A. Unikausko, iš tiesų yra mitas. Prastas apšvietimas regėjimui nekenkia, tačiau akis gali varginti. Skaitant apšvietimą geriausia nukreipti tiesiai į lapą.
„Kai skaitoma prietemoje, akys labiau vargsta, galime turėti daugiau akių nuovargio simptomų, t. y. akių paraudimas, sunkumas akyse, ašarojimas. Taip mes galime sau kažkiek pakenkti, nes tai dažniausiai nepatogi padėtis, akims didesnė įtampa. Bet kad skaitymas prietemoje arba prie prastesnio apšvietimo blogintų pačią regą, tai tikrai taip nėra – tai labiau sąlygoja genetiniai dalykai“, – komentuoja A. Makselis.
Lėtinis akių sausumas dažniau pasireiškia moterims
Kaip teigia laidos „Klauskite daktaro“ vedėjas, akių sausumas susijęs ir su hormoniniais pokyčiais, kurie atsiranda menopauzės metu ar po menopauzės, todėl lėtinis akių sausumas dažniau pasireiškia moterims, perkopusioms 50 metų.
„Kada iš tikrųjų išdžiūsta akys? Kai mes mažai mirksime. Tam reikšmės tikrai turi estrogenų sumažėjimas, bet yra dar vienas įdomus dalykas. Kai mažai mirksime, akys džiūsta, nes mirksėjimo funkcija – drėkinti akis; įsivaizduokite, jūsų vokas eina per sausą akies obuolį, vyksta brūžinimas, todėl, be abejo, akys parausta.
Žmonės ieško ligos, uždegimo, bet labai dažnai tai elementarus dalykas – sausos akys. Anksčiau ši problema neegzistavo, nes mirksėjimas vykdavo visą laiką, o ką dabar žmonės daro vakarais? Žiūri televizorių. Kai jūs žiūrite į bet kokį ekraną, nustojate mirksėti, tuo metu akys džiūsta, o naktį būname užsimerkę, nemirksime, akys taip pat tampa sausos. Turbūt paprasčiausias dalykas, ką galima padaryti tokiu atveju, paverkti arba įsilašinti lašų“, – sako jis.
Kontaktiniai lęšiai yra labai patogi korekcijos priemonė, nes ji nekeičia vaizdo proporcijų, neriboja akipločio, bet tai, mano ir daugumos oftalmologų manymu, ir pati pavojingiausia bei žalingiausia priemonė. Akims nuo lęšių tikrai reikia ilsėtis, priešingai negu nuo akinių.
Morkos nėra pats geriausias maistas jūsų akims
Morkose esantis vitaminas A akims reikalingas, tačiau šviežiuose vaisiuose, tamsiai žalios spalvos lapinėse daržovėse esantys vitaminai C ir E pasižymi antioksidantų savybėmis, tad akims yra netgi naudingesni, nes antioksidantai gali apsaugoti akis nuo kataraktos ir su amžiumi susijusios geltonosios dėmės degeneracijos. „Žinoma, nesitikėkite, kad vaisiai ir daržovės pašalins pagrindines regėjimo problemas – toliaregystę ar trumparegystę“, – perspėja medikas.
Mitas, kad akims reikia pailsėti nuo akinių
Nenešiodami akinių jūs ne ilsinate, o varginate ir gadinate akis, taip teigia A. Unikauskas. Žinoma, jeigu retkarčiais nusiimsite akinius, nieko nenutiks – nei susigadins regėjimas, nei tai sukels kokią nors akių ligą. Kiek kitaip – su kontaktiniais lęšiais.
„Kontaktiniai lęšiai yra labai patogi korekcijos priemonė, nes ji nekeičia vaizdo proporcijų, neriboja akipločio, bet tai, mano ir daugumos oftalmologų manymu, ir pati pavojingiausia bei žalingiausia priemonė. Akims nuo lęšių tikrai reikia ilsėtis, priešingai negu nuo akinių. Akiniai akims ne kenkia, o priešingai – palengvina jų darbą.
O kontaktinis lęšis yra svetimkūnis, koks jis geras bebūtų, jo nešiojimas turi tam tikrų pasekmių. Kuo ilgiau žmogus nešioja lęšius, tuo daugiau pakitimų vystosi. Nuo kontaktinių lęšių akims reikia ilsėtis ir su kontaktiniais lęšiais, bent jau mes taip rekomenduojame, reikėtų būti kaip galima trumpiau“, – svarbia informacija dalijasi gydytojas A. Makselis.
Plačiau – gruodžio 18 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
