captcha

Jūsų klausimas priimtas

Paveldosaugos pertvarka: ar savivaldybė galės nuspręsti nugriauti Trakų pilį?

Kultūros ministerija ėmėsi pertvarkos, kuria norima paveldo apsaugą perduoti savivaldybėms. Paveldosaugininkai įspėja, kad tokia reforma būtų pavojinga, nes savivaldybių vadovai dažnai yra linkę daryti drastiškų nuolaidų verslui paveldo sąskaita.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Kultūros paveldo apsaugos departamento specialistė peržiūrėjo sugriuvusio Bruknynės dvaro dokumentus, kuris bus išbrauktas iš paveldo apskaitos, nes dvaro paprasčiausiai nebeliko. Pagal rengiamą Kultūros ministerijos pertvarką, ši specialistė, kaip ir kitos, iš Vilniaus turėtų išsikelti dirbti į Šalčininkų, Molėtų ar Elektrėnų savivaldybes. Ministerija rengia naują paveldo apsaugos būdą, kuriuo visų projektų derinimas ir apsaugos nustatymai būtų atiduodami savivaldybėms ir vietos bendruomenėms. 

„Dėl vertingųjų savybių turi spręsti būtent ta vietos bendruomenė, nes jai yra svarbiausia išsaugoti savo miesto, kaimo arba kažkokio kito kraštovaizdžio tą istorinį charakterį, tai jų prerogatyva arba jų diskrecija tai pasakyti. Tikrai tai nėra Vilniaus prerogatyva, sėdint kabinete, pasakyti, kad, tarkim, kažkur Rokiškyje tai turi būti išsaugota“, – sakė kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius.

Specialistai abejoja, ar bendruomenės pajėgios įvertinti istorinį paveldą. Pavyzdžiui, Žiežmarių sinagoga prieš dešimt metų atrodė kaip griuvena, nors medinių sinagogų yra vos kelios dešimtys visoje Europoje. Restauravus pastatą šiandien visi pripažįsta, kad tai – vienas gražiausių litvakų istorinio paveldo pastatų.

Kultūros paveldo departamentui numatyta inspektorių funkcija. O Kultūros vertybių apskaitą ketinama perduoti Registrų centrui.

„Tiek valstybės, tiek savivaldos institucijos neturėtų užsiiminėti tokiu mechanišku galių perdavimu, arba, tiesiai šviesiai sakant, sistemos griovimu, o turėtų ieškoti sutarimo“, – kalbėjo Kultūros paveldo departamento vadovė Diana Varnaitė.

Kultūros paveldo departamente ir jo padaliniuose dirba 125 specialistai. Pasak D. Varnaitės, prieš keletą metų atlikus įstaigos auditą, buvo siūloma departamentą išplėsti.

„Dirba Alytaus skyriuje vienas žmogus, kuris derina projektus, tai mes gi jo nepadalinsime penkioms savivaldybėms, kurios yra Alytaus apskrityje“, – stebėjosi D. Varnaitė.

Kultūros ministerija siūlo panaikinti daugiasluoksnį vertinimą ir palikti dvi kategorijas: valstybinės ir vietinės reikšmės. Ir kas 5 metus sąrašus peržiūrėti. Į valstybinės reikšmės sąrašą būtų įtraukiami tie objektai, kuriems valstybė numato skirti finansavimą. 

„Pavyzdžiui, mums buvo nuo 2003 iki 2008 m. labai aktualūs dvarai, juos aktualizavome. Toliau iki 2016 m. buvo aktualus medinis paveldas – irgi aktualizavome. Šiandien gal mums jau yra aktuali sovietinė ar Kauno modernizmo architektūra“, – pasakojo kultūros viceministras R. Augustinavičius.

Taip, pavyzdžiui, Trakų pilis, jei būtų pritarta jos restauravimui, taptų valstybinės reikšmės objektu, o po 5 metų būtų iš jo išbraukta ir taptų vietinės reikšmės kultūros paveldo ansambliu, kurio likimas priklausytų nuo Trakų savivaldybės.

„Pliusus iš tikrųjų ganėtinai sudėtinga įžvelgti šitose pertvarkos gairėse, nes nepavadinčiau jų netgi kultūros paveldo apsaugos pertvarkymu, o galbūt  labiau tos sistemos griovimu, nes siekiama maksimaliai sumažinti paveldo apsaugą, perduoti ją iš nepriklausomų institucijų savivaldybėms, savivaldybių paveldosaugos skyriams, kurie yra tiesiogiai pavaldūs savivaldybių administracijai, o kaip žinom, administracija yra tiesiogiai susijusi su verslu, su plėtra“, – teigė architektas, Lietuvos restauratorių sąjungos pirmininkas Arūnas Boruta.

Kultūros ministerija iki liepos, kiekvieną penktadienį, susitinka su paveldo specialistais ir renka jų pastabas. Planuojama iki gruodžio vyriausybei pateikti pertvarkai reikalingų įstatymų pakeitimus.

BNS nuotr.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...