Vilniaus apskrityje trečiadienį paskelbus raudoną oro pavojaus signalą dėl netoli Lietuvos sienos galimai pastebėto drono, gyventojai buvo raginami vykti į priedangas. Kaip į situaciją reagavo kultūros įstaigos?
Įstaigos buvo pasiruošusios, bet yra niuansų
Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) tuo metu vyko baleto „Pakita“ repeticija. Įstaigos direktorė Laima Vilimienė LRT KLASIKAI teigė, kad šiandien jos vadovaujamas teatras patyrė dvigubas pratybas, mat tuo pat metu organizavo viešąjį renginį ir repeticiją.
„Todėl turėjome pasirūpinti darbuotojų ir žiūrovų evakuacija. Viskas vyko sklandžiai ir be panikos – žmonės klausė nurodymų ir ėjo į patalpas, kurias rekomendavome“, – sakė ji.
„Galime pasidžiaugti, kad, ačiū Dievui, viskas tvarkoje ir įvyko didelio masto pratybos. Kita vertus, turėjome iš anksto pasirengę planą. Pamatėme, ką reikia patobulinti, ir kibome į kitus darbus“, – tęsė vadovė.
Kitaip nei kai kuriose salėse užsienyje, LNOBT nėra blokuojamas interneto ryšys, priminė L. Vilimienė. Vis dėlto pastato rūsiuose jis yra ribotas, į tai vadovės komanda ketina ateityje atkreipti dėmesį.
L. Vilimienė sakė, kad daugiau klausimų kiltų, jei ekstremali situacija įvyktų spektaklio metu: „Nežinome, ar tęsti, ar ne.“
Lietuvos nacionalinės filharmonijos direktorės pavaduotoja Jurgita Šaltytė pasakojo, kad jų įstaigoje taip pat vyko repeticija.
„Papildomų veiksmų nesiėmėme, nes darbuotojai po mokymų prisiminė, ką ir kaip daryti. Jie paliko sceną, leidosi į rūsius, kurie nėra oficiali priedanga“, – pasakojo J. Šaltytė ir pridūrė, kad darbuotojai įsijungė LRT.
J. Šaltytė teigė, kad yra dalykų, kuriuos reikėtų patobulinti, pavyzdžiui, garsinę sistemą. Vis dėlto ji pažymėjo, kad netoli Nacionalinės filharmonijos nėra oficialios veikiančios priedangos: „Vilniaus rotušė šiuo metu remontuojama.“
Tuo tarpu Ignalinos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Vida Sekonienė LRT KLASIKAI sakė, kad nedidelis bibliotekos kolektyvas susibūrė, buvo ir keli lankytojai, kurie taip pat buvo informuoti.
„Prisiminėme taisykles, kartu nutarėme, kur yra saugiausia erdvė, o viena darbuotojų nuėjo į artimiausią priedangą, į kurią buvo galima patekti. Vis dėlto nebuvo pakankamai nuorodų, kaip įeiti į pastatą“, – atkreipė dėmesį V. Sekonienė.
Priedangas parengtų per 12 valandų
Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vadovas Žygimantas Solovjovas teigė, kad priedangos yra tos vietos, kurios tinkamos šiai funkcijai.
„Dokumentuose ir algoritmuose numatyta, kad priedangas paruošiame per 12 valandų, kai žinome, jog gali kilti oro grėsmė“, – komentavo Ž. Solovjovas ir pridūrė, kad tikėtis, jog tokią priemonę pavyks turėti parengtą per 20 minučių, yra „naivu“.
Ž. Solovjovas pabrėžė, kad priedanga saugo nuo atsitiktinių smūgių ir skeveldrų, o ne nuo tiesioginių smūgių. Jis sakė, kad nespėjus surasti saugios vietos reikėtų atsitraukti nuo langų, stiklinių konstrukcijų, ieškoti antrinės sienos.
„Tą rodo ir Ukrainos patirtis – daugiausia nukenčia tie žmonės, kurie neina į priedangą“, – sakė Ž. Solovjovas.
Anot pašnekovo, Vilniaus miesto savivaldybė organizuos darbo grupę, kuri diskutuos apie veiksmus netikėtų grėsmių atveju.
Parengė Monika Bertašiūtė-Čiužienė
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
